Pertraukėlės lemiamu metu neėmęs V.Šeškus: ta minutė nieko neduoda, nieko negalėjome padaryti (3) VIDEO interviu

Keturiomis pergalėmis Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) startavę Jonavos „CBet“ patyrė antrąją nesėkmę paeiliui.

Jonaviškiai namie krito prieš Vilniaus „Wolves“, o komandos strategas Virginijus Šeškus po mačo turėjo poliarizuojančių minčių.

Specialistas teigė manantis, kad jo auklėtiniai sužaidė geras rungtynes, bet vardino ir daugybę komandos problemų, dėl kurių šansų prieš „vilkus“ jis nematė.

„Jei taip paėmus, manau, sužaidėme geriausias sezono rungtynes. Žaidėme prieš stiprią komandą, nenurašau Kėdainių, Mažeikių ir kitų, bet Lietuvos lygoje yra keturios ar penkios komandos, kurios duoda žiaurų fiziškumą. Matėme, kaip su „Žalgiriu“ mes atrodėme, šiandien gale tas pats buvo, bet 35 minutes, jei atvirai pasakius, žaidėme be „pirmo numerio“. Tai visiems yra aišku. Mike’as kažką dar daro, o Ivanas ne tai, kad negali prisitaikyti... Mike’as turėjo keturias pražangas ir galvojau jį palikti, bet buvo didelė klaida leisti Ivaną, atkarpą 0:8 gavome su juo“, – teigė strategas.

– Ko gale pritrūko?

– Manau, kad net jėgų pritrūko. Tikrai nenuvertindamas nė vieno pastangų sakau, kad Kreišmontas šiandien žaidė su skilusiu pirštu 28 minutes. Po praeitų metų vaikas tikrai padarė pažangą, kovoja, jam gali duoti, bet norint kovoti dėl aukštesnių vietų turi kažką turėti... Aš nesakau, jis gali ir į startą eiti, bet jis su tokiu Mineikiu reiškia silpną „trečią“ poziciją. Išėmus Edviną ir paliekant Rosa, niekas daugiau nežaidžia „du prieš du“. Niekas. Aš manau, kad „vilkai“ tuo pasinaudojo, pradėjo keistis, išleido Miniotą „penktu numeriu“ ir mes nieko negalėjome padaryti.

– Nėra kam prasiveržti?

– Taip, nėra kam. Aš ir Mike’ui visada sakau, kad kai didelis kažką parodo, geriau neiti iki galo, mesti iš toli. Aš sakau, Mike’as dar kažką bando, bet Ivanas... Čia ir buvo pagrindinės priežastys. Bendrai paėmus, šiandien naudojome „stepouto“ gynybą ir tikrai buvo gerų momentų, išsiveržėme šešiais taškais, viskas neblogai ėjo, gal reikėjo anksčiau stabdyti, man minutę paimti, bet kai varžovai pradėjo keistis, ta minutė nieko neduoda. Sakai „stenkitės įmesti dideliam prieš mažiuką“, o kai tas „trečias numeris“ dviejų metrų... Prieš tokias komandas mes neturime tokių triukų, kuriuos visada išnaudotume.

Galiu pasakyti tikrai, žaidėme neblogai, su tokia sudėtimi davėme kovą ir tikrai esu patenkintas. Atrodo, kad mūsų didelė priekinė linija, Mike’as 114 kilogramų sveria ir iškart jaučiasi. Parodyčiau Vengrijoje, tokius kamuolius gaudavo ir kraudavo per viršų. Su Marelja kaip ir viskas tvarkoje, jis meta, viską, bet liko su tuo Achilu, jam kažkiek skauda, pradžią gali gerai pradėti, o po to – jaučiasi. Turime, ką dirbti, ką galvoti ir nėra labai ko nusiminti. „Vilkai“ pačioje pabaigoje mus tiek taktiškai, visaip sutvarkė, o ypač Sulaimonas „vienas prieš vieną“, va ir visas rezultatas.

– Aukštaūgių pasirodymas ir statistiškai šiandien buvo labai skirtingas, kodėl taip nutiko?

– Kol Mike’as buvo nepavargęs, jis lipo ant kamuolio, nubėgo, pastatė užtvarą, bet dėl to svorio greitai pavargsta. O su Marelja darome klaidas. Gal ir esame nauja komanda, bet tas išpildymas visko, ką esame sutarę, mane tiesiog „biesina“. Prašau nubėgti pastatyti užtvarą, tai tiesiog nubėga į šoną. Jie patys to nepaaiškina. Didžiausia bėda, kad šiandien daug kartų ir Marelja, ir Mičovičius buvo laisvi, bet mažiukai neatiduoda kamuolių. Juos užlaužia ir jie tiesiog nusisuka nuo to žmogaus, nemato, kur reiktų kamuolį atiduoti. Keturi epizodai buvo, kur galėjo laisvi išsimesti. Sunku „pirmiems“ numeriams.

– Kokius įspūdžius paliko išvyka į Suomiją ir naujas ritmas, žaidžiant du kartus per savaitę?

– Dar kartą pasikartosiu, kodėl sakau, kad ir šiandien labai gerai sužaidėme – vakar turėjome vieną treniruotę ir joje buvome aštuoniese, nes Kreišmontas buvo iškritęs. Jis tik šiandien prieš rungtynes atėjo su skilusiu kaulu ir pasakė, kad žais. Sakiau, kad jam tikrai nereikia žaisti, bet jis atsakė „žaisiu, šimtu procentų noriu žaisti“. Šaunuolis, aukojosi. Ryte jo net į sistemą neįtraukinėjome. Ir rungtynės buvo geros, rezultatas neatspindi, gale jie juk sumetė, o mes be galvos stovėjome. Vėl tą patį sakau, aštuoni taškai ir likusi minutė, gal treneriui reiktų paimti tą pertraukėlę? Matai pagal visą komandą, kad nėra variantų laimėti, neturime iš ko, fiziškai visi eina. Sakau, laisvi būsite – išsimeskite.

– Gal būtų kažkiek pailsėję...

– Na ką, minutę? Šnekėjome su treneriais, kad pražiopsojome tą pertraukėlę, bet pas mane yra tokia „bėdukė“, kad tikiesi iš žaidėjų, jog jie kažką paims, padarys, viską, bet reikia netikėti, reikia paimti ir pasakyti. Kitą vertus, ką pasakai, jie išėję neįvykdo. Aš kiekvienais metais tobulėju, pradėjome nuo NKL, po to buvome penkti, ketvirti. Gal reikia vandenį gerti, nes jau pradėjo Šeškaus magija silpti.