„Per mažas“ gestus „Žalgirio“ žaidėjams rodęs J.Echenique išskyrė pagrindinį „Ryto“ pokytį (6) interviu

Jaime Echenique buvo vienas svarbiausių „X faktorių“ antrajame Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalo serijos mače. Vilniaus „Ryto“ aukštaūgio buvo pilna tiek gynyboje, tiek puolime. Aukštaūgis per 21 minutę surinko 18 taškų ir buvo vienas emocingiausių bei efektingiausių vilniečių žaidėjų, taip kurstęs „Jeep“ arenoje susirinkusią publiką iki maksimumo, o „Rytas“ triumfavo (94:71).

„Buvo labai ilgos rungtynės visiems. Visi „Ryto“ žaidėjai pasirodė rungtynėse. Turiu atiduoti didžiulę duoklę vyrukams, kurie pradėjo rungtynes, kurie kilo nuo suolo ir atnešė energijos, – po mačo sakė „Ryto“ kolumbietis. – Įvyko Domino efektas. Visi stovėjo vienas už kitą. Mums per daug nerūpėjo klaidos, kurias darėme. Svarbiausia buvo judėti toliau ir išlaikyti esamą energiją. Visi davė atsaką po pirmųjų rungtynių Kaune. Tai yra „Ryto“ krepšinis, tai yra mūsų identitetas. Dėl to komanda dirbo visą sezoną, o aš esu labai laimingas, būdamas čia ir galėdamas prisidėti prie pergalės.“

– Ar tai buvo geriausios jūsų rungtynės žaidžiant sostinės ekipoje?

– Manau, kad didžiausias skirtumas, kol esu čia, šiandien buvo, jog visą mačą demonstravome pastovumą. Visi buvo neįtikėtinai aštrūs. Tai buvo svarbiausia. Per daug nesigraužėme po pralaimėjimo Kaune. Žinome, kas esame, žinome savo identitetą. Einame iš rungtynių į rungtynes.

– Sukūrėte vieną įspūdingiausių rungtynių epizodų, kuomet įkrovėte kamuolį per Edgarą Ulanovą. Ar galite nupasakoti šį momentą?

– Tai tiesiog buvo reakcija. Mačiau, kad kamuolys ėjo link manęs, buvau labai toli ir stengiausi jį pasiekti. Kai sugriebiau kamuolį, staiga tapau laisvas. Veržiausi link krepšio ir išlindo Ulanovas. Aš pašokau dėti, jis pašoko blokuoti ir atrodo, kad laimėjau (šypsosi).

– Ar tai buvo geriausia atmosfera jūsų gyvenime?

– Tikrai viena geriausių.

– Antroje mačo pusėje visiškai uždarėte „Žalgirį“ gynyboje. Ką pakeitėte po pertraukos?

– Žaidimą po krepšiu. Buvau labai susikoncentravęs, stengiausi apsiginti prieš kiekvieną. Kaip aukštaūgis, visuomet turi komunikuoti. Manau, kad šiandien tai dariau gerai ir visi gerai klausėsi. Labai gerai gynėmės ir ypač kovojome kamuolius. Visi buvo to paties lygio gynyboje ir dirbome kartu.

– Po vieno iš dvitaškių parodėte, kad jūsų varžovas yra per žemas. Ar tai yra jūsų mėgstamiausias šventimas po taškų?

– Tai yra mano instinktai. Tikrai gerbiu varžovus, bet esu labai konkurencingas vyrukas ir stengiausi daryti savo darbą.

– Papildėte komandą vėliausiai. Kaip jaučiatės šioje organizacijoje?

– Jaučiuosi nuostabiai. Komanda mane priėmė išskėstomis rankomis. Naujokui labai sunku tokioje sezono stadijoje įsilieti į komandą, naują sistemą. Esu labai privilegijuotas, galėdamas žaisti tokioje privilegijuotoje komandoje. Ne kiekvienas gauna galimybę atvykti į „Rytą“. Čia esu labai laimingas.

– Kaip sugebėjote taip greitai įsilieti į komandą?

– Palikau namus, kai man buvo 17 metų. Turėjau labai greitai prisitaikyti prie kitokio gyvenimo. Tai jau yra mano DNR. Visuomet prisitaikau sudėtingiausiose situacijose. Niekada nežinai, kas tavęs laukia. Esu psichologiškai atviras visiems iššūkiams, kurie manęs laukia, nekovoju su sistema.

– Ar norėtumėte likti „Ryte“?

– Nežinau, kas nutiks. Žinoma, kad mėgstu miestą, klubą, tačiau nežinau, kas nutiks. Dabar negalvoju apie tarpsezonį, galvoju apie kitas rungtynes.

– Šiandien sėkmingai žaidėte prieš Lauryną Birutį. Kaip pavyko jį pristabdyti?

– Turime tarpusavio istoriją. Vienas prieš kitą žaidėme Ispanijos čempionate. Mes neblogai vienas kitą pažįstame. Labai smagu žaisti prieš šį vyruką, nes jis parodė man kovą, aš jam. Buvo smagu kautis. 

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą