Nuo šlovės – į dugną: kaip LKL grandus klupdęs Prienų klubas vos nebankrutavo ir iškrito į NKL? (14) interviu

2009-aisiais į Lietuvos krepšinio lygą prasibrovęs Prienų „Rūdupio“ klubas su Virginijumi Šeškumi priešakyje nebuvo eilinis laikinas atvykėlis vienam sezonui. Nedidelio miestelio komanda jau antrajame savo sezone LKL iškovojo bronzos medalius, Prienų pragare krito ne vienas grandas, o vienu metu ekipa žaidė Europos taurėje. Prienai? Europos taurėje? Dabar skamba kaip utopija.

Tačiau tai buvo V.Šeškaus ir šviesaus atminimo Aurimo Bartuškos kuriama magija, kurią pajusdavo kiekvienas į areną atvykęs žiūrovas tiek tribūnose, tiek VIP ložėje. Prienuose savo akcijas dvigubai, trigubai ar keturgubai pasikėlė ne vienas žaidėjas, o už kuriamus stebuklus su kuklaus biudžeto komanda kontraktą Vilniaus „Lietuvos ryte“ užsidirbo pats V.Šeškus.

Tačiau 2014-ieji bei LKF trofėjus, parklupdžius tiek „Žalgirį“, tiek „Lietuvos rytą“, buvo paskutinis ryškus teigiamas įrašas klubo istorijoje. Vėliau organizacija nebesugebėjo iškovoti nieko reikšmingo, klubą purtė finansinės problemos, brolių Ballų cirkas, o galiausiai dabartinis „Labas GAS“ direktorius Marius Milaševičius atskleidė, jog šį sezoną paskutiniai likę prieniškiai pirmą kartą po 14 metų išnyks iš LKL žemėlapio.

„Taip, viskas, deja. Kitais metais mūsų LKL nebebus Kartais pritrūksta teisybės. 7 metus dūrą stūmė praėjusi valdžia, darė, ką norėjo, vis tiek Prienai išsivinguriuodavo. Pradėjome tvarkytis – niekam nerūpi. Labai gaila, nesėkmė. Pritrūkau laiko. Kalbėjomės su LKL prezidentu Milašiumi. Viskas atrodė pozityviai, nors ir liktume paskutiniai. Atrodė, kad Mažeikių komanda neis į LKL. Bet Mažeikių ekipos dalininkai pasielgė labai ryžtingai, trenkė kumščiu per stalą ir pasakė: „Einame į LKL.“ Dar galvojome, kad Mažeikių savivaldybė gali nepritarti projektui statyti areną, bet jie viską susitvarkė ir šaunuoliai, ateina į LKL“, – tinklalapiui Krepsinis.net sakė klubo vadovas.

Labas GAS

Pasak M.Milaševičiaus, kuris tik praėjusią vasarą perėmė Prienų ekipą, jis klube rado finansinę suirutę bei atskleidė, jog situacija buvo tokia prasta, kad Prienų galėjo nelikti ne tik LKL, bet apskritai – krepšinio žemėlapyje. Tačiau apie tai ir dar daugiau – Krepsinis.net interviu.

– Minėjote, kad pritrūko laiko. Ką turite omenyje?

– Pritrūko laiko man, kaip klubo vadovui. Buvau užsiėmęs visais teisiniais reikalais, darbu su advokatais, darbu su auditais, buhalterėmis ir visų problemų tvarkymu, nes viskas buvo sugriuvę ir palikta. Sausio 4 dieną patvirtino klubo restruktūrizaciją ir tik tuomet pradėjau gilintis į klubo sudėtį. Prieš tai Mariui Kiltinavičiui buvo numestas visas vargas persiformuoti komandą pagal save. Aš buvau užsiėmęs su skolomis, buvusiais kontraktais, o vėliau reikėjo įvykdyti restruktūrizaciją.

Jei jos nebūtų patvirtinę, sausio 5 dieną būtume išplatinę pranešimą apie bankrotą ir pasitraukę iš LKL sezono viduryje. Iki to laiko reikėjo nudirbti tiek darbų, kad tą restruktūrizaciją patvirtintų. Buvau labai stipriai užsiėmęs tais dalykais, kad klubas apskritai išliktų. Visas darbas vyko pogrindyje. Tada, kai restruktūrizacija buvo patvirtinta, galėjau kiek atsikvėpti, pasiekėme nedidelę pergalę. Tai leido mums per 4 metus išsidėlioti skolų mokėjimą. Aš tikrai netikėjau, kad mes iškrisime, net jei ir liksime paskutiniai. Nemaniau, kad Mažeikių komanda pateks į finalą, o kitos komandos neis į LKL. Man pritrūko laiko padirbėti su pačia sudėtimi, klubo rezultatais.

Milaševičius, Šeškus

– Kai praėjusią vasarą atėjote į Prienų klubą, kokios būklės jį radote?

– Atėjau ir radau krūvą pasirašytų kontraktų ir nė vieno žmogaus klube. Radau „Labas GAS“ pavadinimą ir kontraktus. Atrodė, kad tie visi kontraktai žiūrėjo į mane ir sakė: „Kas geresnio? Kada sumokėsi?“ Man buvo viskas nauja, neturėjau nė vieno žmogaus komandoje. Reikėjo vadovo, marketingo specialisto, žmogaus, kuris dirbtų su medija, administruotų klubą. Man buvo pasakytos vienos skolos, tada pasidariau auditą, pamačiau kitas skolas. Per tą laiką susiradau tokių pačių durnelių kaip aš, kurie, vedami aistros ir entuziazmo, sutiko ateiti už kelis šimtus eurų. Kadangi turiu teisininko išsilavinimą, supratau, kad yra du keliai – arba skelbti bankrotą, nes tokios būklės klubas veiklos vykdyti nebegali.

Ne mano stilius vyniotis ir vaidinti, kokie mes gražūs ir pūkuoti. Kitas kelias buvo restruktūrizacija. Pasikviečiau buvusį direktorių Adomą Kubilių, nes be jo man būtų neįmanoma to įgyvendinti. Nežinojau daugelio susitarimų, neoficialių skolų, niuansų su būtų nuomotojais. Pasiėmiau Kubilių, važiavome pas teisininkus ir šie sutiko vykdyti restruktūrizaciją. Pagrindinis argumentas buvo, kad norėjome įvykdyti įsipareigojimus, nebėgtume, nesislėptume. Tokią šikną radau. Į tave žiūrinčius kontraktus, krūvą skolų ir tuščius kabinetus.

– Kiek maždaug siekė klubo skolos, kai atėjote darbuotis?

– Dabartinė skola yra žymiai didesnė, išpūsta – virš milijono. Kai ją išsidalinsime ketveriems metams, kalbame apie 570 tūkstančių eurų. Ta suma bus dalinama ketveriems metams. Toks yra planas.

– Minėjote, kad pasikvietėte buvusį direktorių Adomą Kubilių, prie kurio klubo skolos ir kaupėsi. Koks buvo jūsų dialogas, bendravimas?

– Taip, Kubilius dabar yra prie klubo, jo dalyvavimas teisine prasme yra būtinas, kaip buvusio direktoriaus. Jis nepasitraukė, sutiko dalyvauti, padėti. Negaliu būti iki galo atviras, bet buvo nemažai žmonių, kas Kubiliui pakišo koją, tam tikri rėmėjai pažadėjo savo paramą ir tiesiog dingo, viskas liko pažadais, o biudžetas jau buvo suformuotas. Būtent nuo to tą mėsmalė užsikūrė, o vėliau klubas veikė senojo „Žalgirio“ principu: vieną skolą dengė kitos pinigais, pasitikėjo pažadais. Vietoje to, kad būtų padėję tašką ir pasakę, kad dabar tvarkomės, išsidėliojame skolas, jie tikėjo stebuklingu dėde, kuris ateis ir duos pinigų kapšą. Jiems pritrūko drąsos padėti tašką. Jie vis dar galvojo, kad kažkas nutiks gero. Taip galvoti yra labai stipriai naivoka.

Kalbant apie santykius, taip, iš pradžių draskėmės iki kraujų, barėmės stipriai, bet vėliau abu supratome, kad nuo to niekas nelaimės. Reikia imti ir tvarkyti. Man svarbiausia, kad jis niekur nepasitraukė. Atėjo ir vyriškai iki šios dienos padeda kiek įmanoma viską tvarkyti. Aš toks žmogus. Iš pradžių galime vienas kitą išsiuntinėti, bet vėliau kimbame į darbus ir dirbame vardan vieno tikslo – išsaugoti Prienų klubą. Niekada jokio pykčio su savimi nenešioju. Paburbuliavome vienas ant kito ir važiavome toliau. Nebuvo laiko.

Kubilius

– Kaip planuojate prikelti Prienų klubą? Vėl sugrąžinti jį į aukštumas?

– Gali būti daug pasikeitimų. Grįžau į Prienus tam, kad iš čia krepšinis neišeitų. Viską darysiu, kad jis ten ir liktų. Klubo ateitis spręsis per visą šitą mėnesį. Įmanomi įvairūs scenarijai, bet aš darysiu viską, jog klubas gyvuotų ir krepšinis būtų Prienuose. Kitą sezoną žaisime NKL. Kalbėsimės su savivaldybe, jog nesumažintų paramos. Taip pat gali ateiti dar vienas nevaikiškas rėmėjas. Neturime jokių minčių, kaip tik atsinešti LKL klubo struktūrą į NKL, viską ruoštis kaip LKL, iškart laimėti NKL ir grįžti į LKL ilgam.

Kad daugiau nekiltų klausimų, kad galime likti paskutiniai. Noriu skaidraus, stabilaus, gero klubo ir noriu, jog Prienai vėl varytų baimę LKL grandams, kaip tai būdavo Virgio ir Bartuškos laikais. Sirgaliai pamažu grįžta ir kitais metais mes tikrai užkursime pirtį. Eisime į NKL su tokiu nusiteikimu, kad kiti klubai mums sakytų: „Chebra, ką jūs čia veikiate? Jums čia ne vieta. Jūs turite žaisti LKL.“

Šeškus, Bartuška

– Minėjote, kad klubo ateitis spręsis per gegužės mėnesį ir yra įmanomi įvairūs scenarijai, kokie?

– Kol kas negaliu pasakyti. Tai yra finansiniai dalykai ir dabar jų komentuoti negaliu.

– Ar dėl to, jog klubas iškrito į NKL, turėtų keistis klubo biudžetas, komandos pajėgumas?

– Jeigu įvyktų kažkoks stebuklas ir liktume LKL, biudžetas liktų 700 tūkst. eurų. Mano norimas biudžetas NKL yra apie 300 tūkstančių. Manau, kad jis be klausimų yra realus. Nemažai rėmėjų nedomina NKL, taip pat gali sumažėti ir savivaldybės parama. Kai pralaimėjome Pasvalio „Pieno žvaigždėms“, aš norėjau nusišauti, nes ta nesėkmė kainavo susitarimus su rėmėjais. Praradome nemažus pinigus ir iškart keitėsi scenarijus. Kad ir kaip būtų, kitą sezoną NKL turėtumėte pamatyti dominuojantį Prienų klubą. Kasime mėšlą, tvarkysimės su skolomis ir pakilsime iš dugno. LKL reikia mūsų, o mums reikia LKL.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa