„Neptūno“ komplektacija: būsimi lyderiai, abejonių keliantys ėjimai ir prognozė (24)

Klaipėdos „Neptūno“ komanda yra viena pirmųjų Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), kuri baigė komplektacijos darbus.

Klaipėdiečiai buvo mįslingiausi, kadangi ilgą laiką sklandė įvairios kalbos apie jų būsimą biudžetą ir Krepsinis.net turėta informacija apie 350 tūkst. eurų žaidėjų algoms pasitvirtino, kadangi „Neptūnas“ pasikeitė neatpažįstamai. Apie uostamiesčio klubo vasaros darbus – Krepsinis.net straipsnyje.

Delininkaitis

Gynėjų grandyje – patirtis ir jaunystė

Turbūt didžiausias vasaros laimėjimas „Neptūnui“ yra tas, kad liko Žygimantas Janavičius. Tai yra bene geriausias šios pozicijos lietuvis iš tų, kurie įperkami vidutinio lygio LKL komandoms. Krepsinis.net žiniomis, klaipėdiečiams pavyko įžaidėjo algą išdėstyti ne per sezono mėnesius, o per kalendorinius metus, tad jiems 80 tūkst. eurų kontrakto vertę pakelti tapo lengviau. Susilpnėjusiame „Neptūne“ galima tikėtis, kad Ž.Janavičius kur kas drąsiau imsis iniciatyvos ir pats užbaiginės atakas, ką matėme, pavyzdžiui, Prienų ekipoje.

Antro atakų organizatoriaus vaidmenį turėtų perimti Martynas Mažeika, kuris yra tai daręs ne kartą per savo karjerą. Sprendimas pratęsti sutartį su gynėju buvo gana logiškas, kadangi jis grįžęs iš Estijos parodė solidų žaidimą (10,4 tšk., 9,8 naud. bal.) ir tikrai dar turi parako. M.Mažeikos patarimai pravers jaunimui, o jam perduotas kapitono raištis susijęs su tuo, kad šis žaidėjas mokės suvaldyti rūbinę. Krepsinis.net žiniomis, praėjusiame sezone stigo tokio žaidėjo, kuris sugebėtų tai padaryti.

Bene paskutinis šansas užsikabinti „Neptūno“ pagrindinėje sudėtyje bus 22-ejų Tadui Pažėrai. 194 cm ūgio gynėjas turi potencialo tapti bent jau rotacijos žaidėju, bet tai jam reikės įrodyti artėjančiame sezone. Jeigu ir šįkart T.Pažėra neįtikins vyr. trenerio Tomo Gaidamavičiaus, kuris jį puikiai pažįsta iš darbo dublerių ekipoje, tuomet teks keliauti ieškotis darbo kitur.

Atakuojančio gynėjo pozicijoje pirmu smuiku turėtų griežti iš „Šiaulių“ atvykęs Evaldas Šaulys. Būtent šis žaidėjas yra geriausias „Neptūno“ pirkinys vasarą. E.Šauliu domėjosi 4–5 kiti LKL klubai, bet jis pasirinko uostamiestį, kadangi ten jam buvo pažadėtas svarbiausias vaidmuo. E.Šaulys jau yra 27-erių, tad jam pats laikas daryti dar vieną žingsnį į priekį savo karjeroje ir pakelti savo sutarties vertę nuo 50 tūkst. eurų per sezoną, arba jis ir liks panašiame lygyje tiek žaidimo, tiek uždarbio prasme.

Trečia opcija „antrojo numerio“ pozicijoje yra Aidas Einikis, kuris vėl grįžo į „Neptūno“ sudėtį, kur jau dukart bandė nesėkmingai joje įsitvirtinti. Spalį legendinio centro sūnus švęs 24-ąjį gimtadienį, tad jam pats laikas pradėti rodyti rezultatą ir aukštesnio lygio kovose, o ne tik NKL pirmenybėse. A.Einikis turi itin taiklią ranką ir gali padėti „Neptūnui“ lengvojo krašto pozicijoje, tad savo šansų tikrai sulauks.

Metrikis

Puolėjų korpuse – du labai įdomūs žaidėjai

Pagrindinio lengvojo krašto puolėjo poziciją turėtų užimti Matas Jogėla, kuris gali tapti šios komandos net pagrindiniu vedliu, nors jam dar tik prieš mėnesį sukako 22-eji. Būtent M.Jogėla bus tas žaidėjas, kurį pajėgesnės komandos seks atidžiausiai ir jeigu „Neptūne“ jam pavyktų parodyti kažką panašaus, ką Panevėžio „Lietkabelyje padarė Tomas Dimša, jam būtų atviros durys į Vilniaus „Rytą“ ar net Kauno „Žalgirį“.

Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje yra dar vienas jaunas ir įdomus žaidėjas – Klaidas Metrikis. NKL marškinėlius išaugęs 20-metis spėjo debiutuoti LKL, kai sužaidė 65 sekundes prieš „Šiaulius“, bet rimto krikšto dar negavo. Vis dėlto 204 cm ūgio K.Metrikis neturėtų pasimesti tarp tvirtų LKL „ketvirtų numerių“, kadangi turi itin kietą charakterį, kurį plačiajai auditorijai parodė dar „Hoptrans 3x3“ turnyro metu. Kažkuo K.Metrikio kovingumas ir judesiai aikštelėje primena Žygimantą Skučą, o tai žada nemažai įdomių akimirkų. Tiesa, K.Metrikis yra kitokio stiliaus žaidėjai nei Utenos „Juventus“ atstovas – jo pagrindinis arkliukas yra tolimi metimai, tad dažniausiai šį žaidėją matysime būtent ties perimetru. K.Metrikis turi visus duomenis tam, kad taptų solidžiu LKL žaidėju, bet jam gali prireikti laiko, kadangi iš NKL į stipriausią Lietuvos lygą persikėlusiems žaidėjams niekada nebūna lengva iškart rodyti gerus rezultatus.

Daug abejonių kelia Giedriaus Stankevičiaus įsigijimas. Su „Šiauliais“ sutartį turėjęs puolėjas šioje komandoje nesugebėjo įsitvirtinti, todėl praėjusiame sezone žaidė tik Joniškio „Delikatese“. G.Stankevičius yra žaidėjas, kuris taip pat mėgsta žaisti toliau nuo krepšio, bet ten nėra toks pavojingas kaip kad K.Metrikis, ką rodo tik 30 proc. pataikymas praėjusiame sezone. G.Stankevičių galbūt matysime rungtyniaujant ir lengvojo krašto pozicijoje, kas jo karjeroje nebūtų naujiena.

Dar vienas „Neptūno“ pirkinys – Norbertas Giga. Jį klaipėdiečiai mato žaidžiant „ketvirtu numeriu“, o tai tikrai kelia labai daug abejonių. 25-erių N.Giga gali pataikyti iš toliau, bet tai toli gražu ne K.Metrikis, o ir 208 cm ūgio žaidėjui gali gerokai pristigti greičio savybių, kai tektų vaikytis už save greitesnius sunkiuosius kraštus. „Juventus“ sudėtyje N.Giga turėjo daug šansų realizuoti save, ypatingai tuomet, kai Julius Jucikas buvo prastos fizinės kondicijos, bet nieko ypatingo neparodė ir sužibėti sugebėjo vos 4 rungtynėse iš 21. Jeigu N.Gigai nesiseks žaisti „ketvirtu numeriu“, centro pozicijoje jam tikrai gali atsirasti minučių.

Dar vienas sunkusis kraštas – Džiugas Slavinskas. Šiam puolėjui lapkritį sukaks 22-eji, todėl jis yra jaunas žaidėjas, bet didelis klausimas, ar dar gali taip smarkiai patobulėti, kad gautų svarbesnę rolę „Neptūne“. Dž.Slavinskas puolime yra itin ribotas žaidėjas, kuriam varžovai visiškai suteikia laisvę atakuoti iš toli, kas sėkmingai pasiteisina, nes realizavo tik 28,6 proc. (6/21) šūvių iš perimetro. Dž.Slavinskas yra gynybinio plano žaidėjas, bet norint jam gauti pasireikšti po daugiau nei 12 minučių, reikia gerokai daugiau duoti naudos puolime. Galima prognozuoti, kad Dž.Slavinskas ir kitame sezone bus žaidėjas, kuris daugiausiai laiko praleis ant atsarginių suolo galo.

„Neptūnas“ išsaugojo dabar jau buvusį kapitoną Simą Galdiką, kuris, panašu, ir baigs karjerą šioje ekipoje, su kuria pasirašė naują 2 metų sutartį. 203 cm ūgio centro žaidimo kreivė kasmet krenta žemyn, bet jis ir toliau išlieka tuo žaidėju, kuris gali duoti naudos trumpose atkarpose, kai bando pasinaudoti savo fizine jėga prieš tiesioginius oponentus. Ir toliau S.Galdiko silpnąja vieta išlieka nereikalingos pražangos puolime, kai ne pagal taisykles yra bloškiamas varžovas arba pastatoma užtvara. Atskirose rungtynėse ir prieš tam tikrus varžovus S.Galdikas dar tikrai duos naudos.

Labai įdomu bus pamatyti, kaip ne pas Antaną Sireiką atrodys Benas Griciūnas. 2018 m. vasarą šis centras buvo siūlomas visai eilei LKL ekipų kaip 11–12 žaidėjas, bet niekas juo nepatikėjo taip, kaip tai padarė A.Sireika. B.Griciūnas per du sezonus tikrai padarė didelę pažangą, bet lieka didelis klausimas, kokio iš tiesų tai lygio žaidėjas. Per pastaruosius metus ne kartą matėme, kaip „Šiauliuose“ spindėję žaidėjai kitose ekipose visiškai pražūdavo. Puikus pavyzdys yra Donatas Sabeckis, kuris nuo Kauno „Žalgirio“ krito iki Šveicarijos komandos. B.Griciūno tikras Achilo kulnas yra baudų pataikymas, kuris siekia tik 39,8 proc. „Neptūno“ problema praėjusiame sezone buvo ūgio trūkumas, todėl su 210 cm ūgio bokštas šią spragą užkamšys.

Gaidamavičius

Išvada. „Neptūnas“ subūrė visiškai lietuvišką sudėtį, kokios nebuvo nuo 2009–2010 m. sezono. Toks variantas turbūt pasirinktas dėl to, kad su ribotais ištekliais nenorėta rizikuoti ties nežinomais legionieriais, kuriuos tektų siųsti į namus po mėnesio ar kelių, ką matome dažnai Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ ar Alytaus „Dzūkijoje“. Visiškai lietuviškos komandos LKL pirmenybėse yra retai matomas reiškinys, bet Virginijaus Šeškaus Prienuose tai tikrai veikdavo. Tiesa, verta pažymėti, kad tuomet vietiniai žaidėjai būdavo aukštesnio meistriškumo nei dabartiniai „Neptūno“ atstovai.

„Neptūnas“ subūrė jaunų ir patyrusių žaidėjų komandą, kurioje pirmaisiais smuikais turėtų griežti M.Jogėla, E.Šaulys ir Ž.Janavičius. Daug tikimasi ir iš K.Metrikio bei to paties B.Griciūno, kurio persikėlimas į Klaipėdą užtruko dėl derybų su buvusia ekipa. Didelė intriga ir dėl vyr. trenerio T.Gaidamavičiaus, kuris dar neturėjęs tokios patirties. Specialistas yra geroje startinėje situacijoje, kadangi nemažai žaidėjų pažįsta iš darbo dublerių ekipoje, su kai kuriais spėjo pasidarbuoti praėjusio sezono chaose, o atvykę lietuviai taip pat yra tie, iš kurių žinai, ką gali gauti. T.Gaidamavičius vadinamas perspektyviu jaunu treneriu ir sezonas prie „Neptūno“ vairo šią etiketę patvirtins arba paneigs.

„Neptūnas“ tikrai neatrodo kaip ekipa, kuri pretenduos į vietą pirmajame LKL ketverte – tiesiog „Lietkabelis“ ir „Juventus“ turėjo daugiau išteklių, jog susikomplektuotų geresnes sudėtis. „Neptūno“ sirgaliams reikėtų apsišarvuoti kantrybe ir susitaikyti su tuo, kad dabar jų ekipos pagrindiniai varžovai ne „Rytas“ ar tas pats „Lietkabelis“, o „Pieno žvaigždės“. Galbūt vienas sezonas stipriai susiveržus diržus leis kitąmet šiek tiek padidinti savo piniginę ir vėl grįžti į kovą dėl medalių.

Belieka „Neptūnui“ palinkėti sėkmės FIBA Čempionų lygos atrankoje, kur tiek Londono, tiek Minsko klubai tikrai įveikiami, o patekimas į grupių etapą būtų didelis laimėjimas bei labai naudingas jaunimui.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą