LKL atstumti „Mažeikiai“ norėtų žaisti Latvijos pirmenybėse (14)

Mažeikių „Mažeikių“ krepšinio klubas, nepriimamas tarp geriausių Lietuvos krepšinio komandų, žvalgosi į Latviją ir jos nacionalinį čempionatą, rašo santarve.lt.

Idėja – rimtuose planuose

Pavasarį „Mažeikiai“ tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionais ir iškovojo teisę rungtyniauti aukštesnėje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Vis dėlto mažeikiškių komanda, motyvuojant tuo, kad rajone nėra reikalavimus atitinkančios salės, į lygą nebuvo priimta.

LKL vadovybė nesiklausė mažeikiškių pažadų rekonstruoti salę, neleido pasinaudoti lygos nuostatuose įtvirtinta galimybe dalį rungtynių žaisti rezervinėje krepšinio arenoje kitame mieste.

Tokie lygos veiksmai sulaukė nemažo pasipriešinimo visos šalies mastu. „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos sirgaliai surengė piketą prie LKL būstinės, internete pasirašinėjama peticija.

Kurį laiką mano galvoje kirbėjo kiek groteskiška ir ant absurdo ribos balansuojanti idėja – „Mažeikiams“ integruotis į Latvijos krepšinio lygą (LBL).

Pasirodo, ne man vienam. „Mažeikių“ klubo vadovybė iš tikrųjų ieškos galimybių rungtyniauti kaimyninėje Latvijoje.

„Žaisti Latvijoje pasiūliau iš karto po LKL valdybos posėdžio, kuriame mūsų nepriėmė į čempionatą. Žinoma, aš vienas pats nesu klubo vadovybė, šį klausimą nagrinėsime kiek vėliau, bet trenerio, žaidėjų pritarimas yra jau šiandien“, – kalbėjo „Mažeikių“ klubo direktorius Giedrius Petrulevičius.

Kreipsis į teismą

„Mažeikiai“ kreipėsi į LKL vadovybę su pakartotiniu prašymu rungtyniauti lygoje. Laiške išdėstė punktus, kuriuos, jų teigimu, pažeidžia lygos vadovybė. Jei ir dabar jų pastangos bus bevaisės, „Mažeikiai“ imsis kraštutinių priemonių.

„Pirmadienį mes registruotu laišku lygai išsiuntėme raštą su savo reikalavimais. Manome, kad pažeidžiamas sportinis principas, lygos nuostatai ir mūsų teisės. Lauksime atsakymo ir, jei nebus patenkinti reikalavimai, kreipsimės į teismą“, – dėstė klubo direktorius.

Iš pažiūros sumanymas žaisti Latvijoje logiškas. Įstojus į Europos Sąjungą valstybių sienos beveik nieko nebereiškia, kelionės į rungtynes išvykose būtų ne ką tolimesnės nei kelionės į kitus Lietuvos miestus. Galop Mažeikiai didžiulę dalį savo istorijos kultūriškai ir ekonomiškai buvo tiek pat artimi Latvijai, kiek ir Lietuvai.

Didžioji dalis vietinių – sužemaitėję kuršiai, o tarpukariu čia dar gyveno daug latvių. 1921 metais tarp Lietuvos ir Latvijos vos nekilo karas. Nustatant šalių sienas Mažeikiai ir per juos einantis geležinkelis iš Rygos į Liepoją tapo didžiulių ginčų objektu ir konfliktas išspręstas tik įsikišus tarptautinei bendruomenei.  

Lietuvoje liktų jaunimo komanda

G. Petrulevičius sutinka, kad tai būtų puiki protesto priemonė, o klubui bet kokiu atveju tai išeitų tik į naudą.

„Lietuvos krepšinio federacijos vadovas Mindaugas Balčiūnas mums sako, kad pataikėme netinkamu laiku, kad nuo šiol nauja lygos valdžia į komandoms keliamus reikalavimus žiūrės daug rimčiau. Bet kodėl tada leidžiama žaisti finansiškai nestabilioms komandoms? Taikomi dvigubi standartai“, – piktinosi komandos direktorius.

Vis dėlto visų ryšių su Lietuvos krepšiniu mažeikiškiai neprarastų.

„Latvijos čempionato lygis daug aukštesnis nei NKL. Ten žaidžia tokios stiprios komandos kaip VEF, „Ventspils“. Su jais žaistų vyrai, o NKL liktų jaunimo komanda“, – pasakojo G. Petrulevičius.

Didžiajai daliai kitų Lietuvos komandų, pasiryžusių žaisti Latvijoje, tikriausiai kiltų problemų su senaisais rėmėjais ir naujų paieška. Tuo tarpu Mažeikių situacija išskirtinė ir nė trupučio negąsdina.

„Iš savo pagrindinio rėmėjo „ORLEN Lietuva“ surenkame 80–85 procentus visų pajamų. „ORLEN“ – stiprus prekės ženklas ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje, todėl nematau jokių problemų dėl finansavimo“, – teigė G. Petrulevičius.  

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą