Lietuvos rinktinės įvertinimas: kovingumo stokoję puolėjai ir išryškėję M.Blaževičiaus trūkumai bei pliusai (16)

Lietuvos rinktinės stovyklą vainikavo dvejos kontrolinės rungtynės Taline. Pirmąją varžybų dieną lietuviai netikėtai 85:92 nusileido estams, o šeštadienį bent iš dalies reabilitavosi ir 82:59 nugalėjo varžovus iš Latvijos.

„Baltijos kelio“ taurė leido dar kartą iš arčiau pasižiūrėti į krepšininkus, kurie pretenduos į Lietuvos rinktinės dvyliktuką ir kitų metų vasarą vyksiančioje olimpinėje atrankoje. Portalas Krepsinis.net apžvelgė individualų Lietuvos rinktinės žaidėjų pasirodymą ir įvertino jį pažymiais.

Kalnietis

#5 Mantas Kalnietis (19 min., 7,5 tšk., 0,5 rez. per., 2 kld., 0,5 per. kam., 2 naud. bal.). Įvertinimas – 4.

Per dvejas kontrolines rungtynes M.Kalnietis atidavė vos vieną rezultatyvų perdavimą, o komandos puolimas, jam vadovaujant žaidimui aikštėje, dažnai atrodė gana statiškas.

Mače su estais 2 kartus Kerras Kriisa užklupo Lietuvos rinktinės įžaidėją netikėtai ir privertė pastarąjį suklysti. Gintis prieš tiesioginius oponentus M.Kalniečiui sekėsi taip pat gana sunkiai. Tiek Estijos, tiek Latvijos perimetro žaidėjai susikurdavo progų metimams.

Pagrindinis pliusas gynėjo žaidime buvo gana neblogas pataikymas „iš žaidimo“, kuris siekė 50 procentų, tad savuosius šansu rinkti taškus M.Kalnietis išnaudojo gana produktyviai.

Sedekerskis

#8 Tadas Sedekerskis (16 min., 6 tšk., 4,5 atk. kam., 1 rez. per., 2 kld., 0,5 per. kam., 8,5 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

Nors Darius Maskoliūnas kalbėjo, kad Tado Sedekerskio pozicija rinktinėje iki galo dar nėra aiški, tačiau matant kokia konkurencija yra tarp „trečiojo numerio“ žaidėjų, natūralu, kad jaunajam talentui reikia bandyti save pateikti kaip sunkųjį krašto puolėją.

Turint omenyje, kad šiose rungtynėse nebuvo Gyčio Masiulio ir Arnoldo Kulbokos, T.Sedekerskis turėjo puikią progą parodyti save treneriams.

Pagrindinis Tado pliusas, kad atsikovojęs kamuolį jis gali pats sėkmingai jį varytis į varžovų aikštės pusę. Ko labiausiai trūko jo žaidime – tai kietesnės kovos arčiau krepšio. Nei estai, nei latviai nepasižymėjo fiziškai stipriais „ketvirtaisiais numeriais“, tačiau kažkokio apčiuopiamo pranašumo Lietuvos rinktinės puolėjui arčiau krepšio susikurti nepavyko.

Puolime T.Sedekerskis gali dar pasiūlyti ir metimą iš trijų taškų zonos, kas šios pozicijos žaidėjui šiuolaikiniame krepšinyje tiesiog privaloma. Prie tokio tipo vidurio puolėjų kaip Jonas Valančiūnas ar Artūras Gudaitis T.Sedekerskis galbūt galėtų dar labiau atsiskleisti kaip „ketvirtasis numeris“, kuris gali išplėsti puolimą.

Jokubaitis

#13 Rokas Jokubaitis (16.5 min., 3 tšk., 2 atk. kam., 3 rez. per., 0,5 kld., 6 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

R.Jokubaičio žaidimas per šiuos du mačus nei kažkuo per daug nustebino, nei nuvylė. Įžaidėjas gana gerai vadovavo komandos puolimui ir gerai išnaudojo komandos aukštaūgius „du prieš du“ situacijose. Įžaidėjui taip pat pavyko išvengti ir kvailų klaidų, kurios tokio jauno amžiaus atakų organizatoriams yra būdingos.

Ko labiausiai trūko R.Jokubaičio žaidime tai gebėjimo pačiam užbaigti atakas. Ypatingai tai išryškėjo mače su estais, kurie puikiai rotavosi gynyboje ir kartais uždarydavo visas perdavimų opcijas. Per daugiau nei 10 to mačo minučių krepšininkas atliko tik vieną metimą „iš žaidimo“. Susitikime su latviais įžaidėjas jau kur kas dažniau žiūrėjo į krepšį ir viso metė 5 dvitaškius, tačiau per dvi rungtynes neatliko nė vieno tritaškio metimo.

Tai, kad olimpinė atranka nusikėlė metams R.Jokubaičiui gali išeiti į naudą. Itin sparčiai tobulėjantis jaunasis įžaidėjas jau dabar realiai pretenduotų į pagrindinį rinktinės dvyliktuką, o ateinantys metai Kauno „Žalgirio“ gretose tas pozicijas turėtų tik dar labiau sustiprinti.

Blaževičius

#23 Marekas Blaževičius (16,5 min., 8 tšk., 6,5 atk. kam., 1 rez. per., 2 kld., 12,5 naud. bal.). Įvertinimas – 6.

Aukštaūgiui ši vasara psichologiškai turėtų būti itin sudėtinga. Dažnai vertinant šio žaidėjo veiksmus aikštėje ar sprendimus už jos ribų yra pamirštama, kad jam tėra 18 metų, o jis jau dabar susiduria su milžinišku dėmesiu ir spaudimu.

Galbūt tai iš dalies atsispindėjo mače su Estija. M.Blaževičius atrodė susikaustęs ir dažnai vėlavo priimti sprendimus tiek puolime, tiek gynyboje. Nors estų priekinė linija anaiptol nebuvo stipriausia fiziškai, tačiau patyręs Kristjanas Kitsingas sugebėjo duoti pamokų mažiau patyrusiems mūsų rinktinės aukštaūgiams.

Geresnę Mareko versiją išvydome mače su Latvija. Ten vidurio puolėjas rinkosi taškus ir po atkovotų kamuolių puolime, ir po sėkmingo žaidimo „du prieš du“. Tiesa, praktiškai nematėme Mareko žaidžiančio pikenpopo situacijų, o pataikymas iš vidutinio nuotolio taip pat galėtų stipriai praplėsti jo galimybes puolime.

Ko labiausiai dar trūko M.Blaževičiaus žaidime tai greičio. Nors krepšininkas vasarą daug dirbo ties fiziniu rengimu, tačiau iš jauno žaidėjo norėtųsi kiek daugiau sprogstamosios energijos. Dabar vidurio puolėjas kartais atrodė gana sunkus. 

Dimša

#33 Tomas Dimša (18,5 min., 8 tšk., 4 atk. kam.,1 rez. per., 1 kld., 1 per. kam., 9 naud. bal.). Įvertinimas — 6,5.

Gynėjas buvo bene vienintelis krepšininkas Lietuvos rinktinės gretose, kuris mače su Estija atrodė solidžiau nei kitos dienos susitikime su Latvija.

T.Dimša į estų krepšį pataikė tris tolimus metimus, o keliose situacijose ir sėkmingai užaštrino žaidimą prasiveržimais. Šio krepšininko potencialas puolime vis dar yra gana didelė mįslė, o matomas progresas su kiekvienu sezonu leidžia tikėti jo galimybėmis žaisti ir aukščiausiame lygyje.

Rungtynėse su Latvija T.Dimša kurį laiką žaidė ir „trečiuoju numeriu“, tačiau šioje pozicijoje krepšininkas jautėsi jau ne taip užtikrintai.

Po pirmo mačo su Estija buvo daug kalbama apie tai, kad Lietuvos rinktinė leido toli gražu ne aukščiausiems varžovams rinktis kamuolius po mūsų krepšiu. T.Dimša kitos dienos mače pats sugriebė 7 kamuolius ir daugiau kovingumo stoka suabejoti neleido.

Birutis

#11 Laurynas Birutis (21,5 min., 12 tšk., 6,5 atk. kam., 1 rez. per., 2 kld., 0,5 per. kam., 16,5 naud. bal.). Įvertinimas – 6,5.

213 cm ūgio vidurio puolėjas turėjo gana akivaizdžius fizinius pranašumus prieš varžovų priekinės linijos žaidėjus, tačiau tai išnaudoti pavyko toli gražu ne visada.

Atrodytų elementarus „du prieš du“ kiekvieną ataką galėjo baigtis taškais į estų krepšį, tačiau gerai gynybą po krepšiu sutankinę varžovai sugebėdavo stabdyti Lietuvos rinktinės vidurio puolėją, o šio perdavimai dažnai būdavo per lėti arba netikslūs. Tai, kad L.Biručio vidutinis metimas švelniai tariant šlubuoja taip pat palengvino oponentų užduotis.

Gynyboje centrui parankių varžovų praktiškai nebuvo. Nors D.Maskoliūnas akcentavo, kad ties latvių vidurio puolėju Kasparu Berziniu prie trijų taškų linijos galima taikyti riziką, tačiau už tą riziką mokėti teko brangiai – pastarasis pataikė 5 tritaškius iš 9.

Vis tik mače su Latvija L.Biručio žaidimas paliko geresnį įspūdį. Pagrindinis aspektas, ko tokiose situacijose reikia iš vidurio puolėjo – tai greitas ir geras sprendimo priėmimas. Šiame mače centras jau sėkmingiau užbaigdavo atakas ir pats, ir geriau nusimesdavo kamuolį atgal prie trijų taškų linijos.

Bendžius

#22 Eimantas Bendžius (22 min., 3 tšk., 3 atk. kam., 1 rez. per., 2 per. kam., -2 naud. bal.). Įvertinimas – 2.

Puolėjas Lietuvos rinktinei šio turnyro metu galėjo padėti tik susitikime su Estija ir tas mačas E.Bendžiui nesusiklostė.

Aukštaūgis turėjo labai daug erdvės ir galimybių varžovus bausti tolimais metimais, tačiau jo taikiklis tą vakarą Taline buvo nusimušęs – E.Bendžius realizavo vos 1 tritaškį iš 8.

Arčiau krepšio puolėjas apskritai nelabai, ką galėjo pasiūlyti, o žaidimas žemu penketu, kuomet E.Bendžius rungtyniavo vidurio puolėjo pozicijoje, taip pat nedavė norimų rezultatų.

Belieka tikėtis, kad tokių mačų puolėjo žaidime daugiau nepasitaikys, kadangi jis vis dar yra viena iš realiausių opcijų tarp „ketvirtųjų numerių“ Lietuvos rinktinėje.

Grigonis

#40 Marius Grigonis (24 min., 16,5 tšk., 3,5 atk. kam., 2 rez. per., 0,5 kld., 20 naud. bal.). Įvertinimas – 8.

Abejose rungtynėse didelė dalis Lietuvos rinktinės žaidimo sukosi būtent aplink šį gynėją, kurio rankose kamuolys būdavo dažniausiai.

Mačas su Estija parodė, kad tai dar nėra pati geriausia M.Grigonio versiją, kurią esame matę. Jis, kaip reikia pripažinti ir kiti Lietuvos rinktinės žaidėjai, įsiveržęs į varžovų baudos aikštelę dažnai tiesiog ieškodavo pražangų arba tiesiog susipainiodavo savo pačio veiksmuose.

Mače su Estija vos 1 iš 9 metimų „iš žaidimo“ pataikęs M.Grigonis vis tiek surinko 14 taškų ir buvo rezultatyviausias mūsų rinktinėje. Susitikimo metu su Latvija lietuvis pademonstravo kur kas solidesnį pataikymą iš visų distancijų bei vėl surinko didžiausią taškų skaičių – 19.

Šiuo metu tai yra universaliausias Lietuvos rinktinės žaidėjas, kuris keliskart bandė žaisti net ir nugara į krepšį. Galbūt dar prireiks laiko, kol Marius pilnai atsigaus po tos traumos, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tai bus vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų ir ateities kovose.

Lekavičius

#43 Lukas Lekavičius (20,5 min., 9,5 tšk., 0,5 atk. kam., 5,5 rez. per., 0,5 kld., 0,5 per. kam., 12 naud. bal.). Įvertinimas – 6

Susidarė įspūdis, kad L.Lekavičius geriau jautėsi tuomet, kai šalia jo aikštėje buvo arba R.Jokubaitis, arba M.Kalnietis. Kuomet jam nereikia organizuoti žaidimo L.Lekavičius gali užsiimti tuo, ką geriausiai moka – varžovų gynybos draskymu.

Dauguma jau turbūt buvo pasiilgę tų gynėjų floaterių, kuriuos vėl galėjome išvysti šio turnyro metu. Tiesa, gynyboje senos problemos niekur nedingo ir net keliskart varžovai iš trijų taškų zonos galėjo nesunkiai atakuoti ir per aukštai iškeltas Lietuvos rinktinės gynėjo rankas.

Nors L.Lekavičius nebuvo svarbiausia figūra Lietuvos rinktinės žaidime, tačiau tai visuomet yra tas žmogus, kuris gali duoti daug teigiamos energijos pakilęs nuo suolo ir būtent čia yra jo stiprybė.

Butkevičius

#51 Arnas Butkevičius (21,5 min., 7,5 tšk., 4,5 atk. kam., 1,5 rez. per., 0,5 per. kam., 11 naud. bal.). Įvertinimas – 5,5.

Nors puolėjo skaičiai atrodo neblogai, tačiau būtent jam galima priskirti dalį atsakomybės dėl pralaimėtos kovos po krepšiais mače su Estija.

Būtent perimetro žaidėjai kaip Janari Joesaaras ar Sanderis Raieste atkovojo didžiąją tų kamuolių. Kartu šie du estai sugriebė net 22 kamuolius, o 10 iš jų – po mūsų krepšiu. Galima teigti, kad su savo tiesioginiais oponentais Lietuvos rinktinės puolėjams, tarp jų ir A.Butkevičiui, tvarkytis sekėsi sunkiai.

Pats A.Butkevičius puolime žaidė sau įprastu stiliumi ir krepšį atakavo dažniausiai greitajame puolime arba po komandos draugų jam sukurtų progų.

Ulanovas

#92 Edgaras Ulanovas (24,5 min., 4 tšk., 5,5 atk. kam., 2,5 rez. per., 1,5 kld., 6 naud. bal.). Įvertinimas – 4,5.

Jeigu mače su Estija Lietuvos rinktinei pergalės būtų reikėję bet kokia kaina E.Ulanovą, žaidžiantį nugara į krepšį, turbūt būtumėm matę kur kas dažniau.

Dabar puolėjas buvo daugiau antraplanis veikėjas ir nei pats dažniau ėmėsi iniciatyvos, nei sulaukdavo gerų kamuolio įvedimų arčiau krepšio iš komandos draugų.

Nors mače su Estija E.Ulanovas iš visų Lietuvos žaidėjų aikštėje prabuvo daugiausiai laiko, tačiau lyderiu tikrai netapo. Tie patys priekaištai dėl neatitvertų varžovų, kurie skirti A.Butkevičiui, turėtų būti pritaikyti ir šiam puolėjui.

Kovingumu garsėjantis E.Ulanovas tikrai neturėtų leisti žemesniems ir silpnesniems estams šeimininkauti Lietuvos baudos aikštelėje, ypatingai, kai Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai gynyboje slinkdavosi aukštyn.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą