Per pastaruosius kelerius metus Ispanija buvo tapusi populiaria kryptimi jaunimui. Kas rinkosi didesnes, kas mažesnes piramides, bet įsitvirtinti jose lietuviams lengva nebuvo.

Arnas Velička ir Tomas Balčiūnas bandė laimę Barselonoje, Džiugas Slavinskas ir Rokas Gadiliauskas – Las Palmo „Gran Canaria“ klube, Tadas Sedekerskis ir Jonas Paukštė – Vitorijos „Baskonia“ ekipoje, o Dovydas Giedraitis ilgam ateitį susiejo su Madrido „Estudiantes“ klubu.

Krepsinis.net portalui daugelis jų pasakojo apie savo kelią Ispanijos klubų sistemose.

Atsitiktinai sužinojo, esąs nereikalingas

Džiugas Slavinskas kelerius metus jau žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), bet 2017-aisiais užsinorėjo naujų iššūkių. Tuo metu 18-metis turėjo dar variantų Lietuvoje, bet pasitarė su agentu bei tėvais ir nusprendė, kad būtų įdomu save pabandyti Kanarų salyne.

„Jie žadėjo, kad priklausysiu komandai, atstovausiu dubleriams ir kartais būsiu įtrauktas į pagrindinės ekipos treniruočių procesą. Bet gavosi, kad dublerių lygis buvo silpnesnis nei aš tikėjausi, norėjosi žaisti kažkur aukščiau“, – dabar pripažįsta jis.

D.Slavinskas, prisimindamas tuos metus, sako, kad jokių nusiskundimų turėtomis sąlygomis net negali turėti. Tačiau ketvirta Ispanijos lyga nebuvo patraukliausia jam ir ji yra gera vieta tiems, kurie į Ispaniją atvyksta būdami dar jaunesni – iki 18 metų amžiaus.

„Kai kurios komandos ten buvo stipresnės, kai kurios – silpnesnės, tačiau žaidė greitą krepšinį. Iš to greičio, bėgimo, viskas ir pasikeičia, nes daug kas prie to nepratęs. Pirmiesiems metams lyga yra nebloga, bet aš gal nebebuvau toks jaunas, kad ten žaisčiau.

O kas dėl treniruočių: procesas sudarytas labai profesionaliai, atvyksta ir treneriai iš pagrindinės komandos, vyksta individualios treniruotės – tuo klausimu buvo viskas nuostabu, neturėjau jokių nusiskundimų. Jei nori, eik ir dirbk“, – kalbėjo patirties nesigailintis puolėjas.

Las Palme D.Slavinskas užsibuvo tik pusmetį – jau sausį grįžo į Klaipėdą. Patirtis buvo trumpa atsitiktinumo dėka, kadangi agentui klubo vadovai prasitarė, kad nemato jo ateities čia, nepaisant to, kad kontraktas buvo pasirašytas trejiems metams (formulė „1 plius 1 plius 1“).

Būtent į tai puolėjas skatina atkreipti dėmesį visus vykstančius į užsienio klubus – sėskite, kalbėkite ir aiškinkitės, kokią perspektyvą komanda mato. Geriau užduoti kvailą klausimą, nei kažko svarbaus nesužinoti, šypsosi jis.

„Gal mes iki galo buvome neaptarę, kaip jie žiūri į mane, nes aš galvojau, kad jie mane mato kaip ilgalaikį projektą, bet paaiškėjo, jog ne – tik kaip trumpalaikį, kaip pagalbą ir žaidimui tuose pačiuose dubleriuose.

Net nebuvo klausimas iškilęs, kokia mano perspektyva, nes rašaisi kontraktą su pagrindine komanda, į treniruočių procesą jie mane įtraukdavo – net nebuvo tokios minties. O ir sutartis buvo ilgalaikė“, – pasakoja D.Slavinskas.

View this post on Instagram

#squad😎😎😎

REKLAMA

A post shared by @ lukabulashvili on Oct 11, 2017 at 1:30pm PDT

Užgrūdinusi patirtis

Dar anksčiau – 2015-aisiais tą pačią „Gran Canaria“ sistemą rinkosi ir Rokas Gadiliauskas. Tuo metu jam buvo 16 metų.

Aukštaūgis iš Šiaulių svarstė, ar likti kažkur Europoje, ar vykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), tačiau šeima nenorėjo išleisti jaunuolio į kitą Atlanto pusę.

„Iš pradžių labai norėjau į JAV vidurinę ir universitetą, bet mama labai prašė, kad keliaučiau bent jau į Europą, nes negalėtų ištverti nematant manęs metus. Niekada nesilankiau Ispanijoje, bet man ji labai patiko, tad gavęs pasiūlymą galvojau, kodėl gi ne. Labai nesinorėjo didelės sistemos, kaip „Barcelona“ ar „Real“, tad su agentu nusprendėme, kad rinksimės mažesnę piramidę. Tikrai dėl to nepasigailėjau“, – sako jis.

Šiaulietis antrina D.Slavinskui dėl turėtų sąlygų. Viskas – šalia: gyvenamoji vieta, sporto salė, štanginė, mokykla. Reikėdavo tik sunkiai dirbti ir viską išnaudoti.

„Pirmos dienos buvo nejaukios, labai didelis atstumas nuo Las Palmo iki Lietuvos, buvo sunkus pirmas mėnuo, nes tuo metu man buvo tik 16 metų. Mane tai užgrūdino gyvenimui, tapau savarankiškas. Aišku, tie metai daug man davė ir krepšinio srityje, bet buvo pasirinkta superinė vieta, kuri iš manęs padarė savarankišką žmogų“, – teigė R.Gadiliauskas.

View this post on Instagram

Cuartos de España🔝 #FlejeHormigas

REKLAMA

A post shared by Eidrian (@adripl10) on May 7, 2016 at 8:37am PDT

Tiesa, jis prisiminė, kad prieš vykstant į salyną sulaukė įspėjimo, kad į „Gran Canaria“ sistemą reikia žiūrėti atsargiai – ji dar nėra tvirta ir patikrinta. Tačiau tai jaunuoliui abejonių nesukėlė, nors jis dėmesio gavo ir iš Saragosos bei Sevilijos klubų.

„Kiti agentai manajam – Šarūnui Brogai – sakė, kad nevyktume ten, nes „Gran Canaria“ sistema yra nepatikrinta, rizikinga. Aš esu žmogus, kuris nebijo rizikuoti. Apie jų sistemą nebuvau girdėjęs nieko, jie mane pasikvietė į peržiūrą, palikau gerą įspūdį, apsilankiau ir Las Palme, ten puikiai pavyko turnyras ir po Europos čempionato supratau, kad iškart pasirašysiu sutartį ir vyksiu ten. Jie buvo labai suinteresuoti manimi. Taip, tai nebuvo komanda, išauginusi daug talentų, tačiau man patiko jų paprastumas ir dėmesys“, – prisiminė jis.

R.Gadiliausko karjera prasidėjo net ne nuo ketvirtosios lygos, o nuo regioninės salų lygos. Pakilti aukščiau komandai vėliau pavyko, bet prasidėjo kiti niuansai. „Gran Canaria“ pradėjo nebesutarti su lietuvio atstovais, vėliau teigė, kad šis nesilaiko darbo etikos, nors pati nesilaikė pažado išleisti jį į Lietuvoje turėjusius vykti egzaminus.

„Turiu vieną bičiulį iš Senegalo, kuris sakė: Rokai, jei turi galimybę – nepasirašinėk ilgo kontrakto. 14–18 m. jaunimui čia labai gerai: išmokti kalbą, patobulėti ir padirbti puikiomis sąlygomis, bet vėliau viskas labai priklauso nuo vadovų. Supratau, kad jei ten užsibūsi ketvirtoje lygoje, galimybė pakilti į pirmą komandą – maža. Tai padaro gal tik 5 proc. žaidėjų.

Visada žinojau, kad mano darbo etika tikrai superinė, niekada nevėluoju, nesiskundžiu treneriams, bet prasidėjo nesutarimai, dėl egzaminų turėjau grįžti, tačiau manęs neišleido. Buvo pateikta, kad lyg nesilaikiau darbo etikos“, – atsisveikinimo istoriją pasakojo R.Gadiliauskas.

Skirtingai nei D.Slavinskas, jis palikęs Las Palmą negrįžo į Lietuvą, o rinkosi nepopuliarią kryptį – Sankt Peterburgą. Gal norėjosi kažką įrodyti, bet šis sprendimas tinkamas nebuvo, dabar pripažįsta R.Gadiliauskas.

„Buvo skaudu, kad praradau metus Rusijoje. Gyvenime būna visokių sprendimų, buvo geras kontraktas, bet tai buvo klaida, gyveni ir mokaisi. Norėjau žaisti aukštame lygyje, norėjau įrodyti, kad „Gran Canaria“ padarė klaidą

Sankt Peterburge į mane žiūrėjo atidžiai, bet išmokau nereaguoti. Man sakydavo: tu lietuvis, žaidei „Gran Canaria“ komandoje, turi daryti tą, aną. Kitas padaro 12 klaidų ir žaidžia, aš vieną – mane keičia. Bet tai mane užgrūdino“, – pasakojo „Zenit“ dubleriams atstovavęs lietuvis.

View this post on Instagram

#debiutuota✅ @euromillionsbasketball

REKLAMA

A post shared by Rokas Gadiliauskas (@gadiliauskas13) on Feb 3, 2020 at 2:17am PST

Alinančios treniruotės

Visi iki vieno kalbinti žaidėjai kaip išskirtinį Ispanijos komandų bruožą įvardijo sunkias ilgas treniruotes.

„Po pirmos treniruotės gulėjau užsiėmęs už pilvo ir verkiau, nes tai buvo sunkiausia mano treniruotė gyvenime. Ten atvykau iš „Šiaulių“ piramidės, kur treniruotės buvo visai kito lygio, ir atvykau į „Gran Canaria“, kur teko suprasti, kad yra labai didelis kelias, kurį karjeroje turiu nueiti“, – sakė R.Gadiliauskas.

Į rytines treniruotes jis keldavosi ankstyvą rytą, o tai jam padėjo pakeisti požiūrį į darbą ir priprasti prie naujos rutinos. Grįžęs į Lietuvą, NKL pirmenybes, jis vėl buvo primiršęs varginančias treniruotes, tačiau Belgijoje, kur praeitą sezoną su Limburgo „Hubo United“ klubu debiutavo aukščiausioje šalies lygoje, džiaugiasi vėl prisiminęs jas.

„Ispanija man padėjo pagerinti metimą ir pakeitė požiūrį į darbą. Dabar man svarbiausia – stiprinti kūną, tad kai tą padarysiu, ateis ir rezultatai“, – mano 211 cm ūgio centras.

Jam antrina ir D.Slavinskas, kuris iki šiol yra įpratęs šalia įprastų treniruočių pabėgioti, kaip tą darydavo Las Palme.

„Ten treniruotės buvo kosminės: ryte 2–3 valandos, vakare 2–3 valandos, viskas pilnu intensyvumu. Tai labai daug man davė. Prieš išvykstant man labai trūko fiziškumo, bet grįžęs jaučiausi patobulėjęs. Kai palygini, kiek mes lakstėme ten, tai Lietuvoje mes to nedarome išvis. Laikas buvo sunkus, bet davė man daug naudos“ – sakė 21-erių Klaipėdos „Neptūno“ puolėjas.

Tuo tarpu Vitorijoje nuo 15-os metų sportavęs Tadas Sedekerskis juokiasi, kad iki šiol nepamiršta turėto treniruočių tvarkaraščio, kuriuo gyveno kelerius metus.

„Būdavo atsikeli, nueini į mokyklą, iš jos grįžti vos ne bėgte, tada tiesiai į pirmą treniruotę, pvz. treniruoklių salėje, tada tiesiai iš jos – į komandos treniruotę. Tada antradienį individuali treniruotė, po jos – treniruoklių salėje, trečiadienį – su fizinio rengimo treneriu treniruotė salėje, po jos – individuali krepšinio treniruotė ir pabaigai treniruotė su komanda, ketvirtadienį vėl individuali krepšinio treniruotė ir penktadienį – treniruoklių salė bei treniruotė su komanda, o savaitgalį laukdavo 1–2 rungtynės.

Bet tai man padėjo, nes nesėdėjau namuose, nebuvo laiko net pagalvoti, kad kažko pasiilgau, kad trūksta draugų ar tėvų, pastoviai bėgi bėgi bėgi“, – intensyvaus grafiko privalumus įžvelgė jis.

View this post on Instagram

#TBT

REKLAMA

A post shared by Tadas Sedekerskis (@tsedekerskis) on May 3, 2018 at 11:45am PDT

Konkurencija

Jokias paslaptis, kad jei mažesnių klubų organizacijos gali jau leisti turėti kelis talentus, tai didelėse sistemose jie sukasi dešimtimis ir nuolat kinta. Vienam neįsitvirtinus, nėra problemos jį pakeisti kitu – dar talentingesniu.

Žaidėjai iš Latvijos, Lenkijos, Juodkalnijos, Gruzijos, Ukrainos, Bulgarijos, Kinijos, Čilės ir įvairių Afrikos šalių – tokius savo komandos draugus vardijo lietuviai.

T.Sedekerskis sako, jog jei anksčiau „Baskonia“ turėjo galimybę turėti kelis talentus, tai dabar klubas turi bendrabutį, kuriame yra apgyvendinęs ir krepšinio, ir futbolo ekipų talentus, kurių yra gerokai daugiau, nei tada, kai čia atvyko jis pats.

„Tuo metu mūsų buvo 5 ar 6, tad „Baskonia“ atidžiai atsirinkdavo žaidėjus. Ką tai reiškia: kad jei turi 5–6 žaidėjus, jiems stengsiesi skirti maksimalų dėmesį, o jei turėsi 20 – automatiškai to dėmesio kiekvienam lieka mažiau“, – sako jis.

Taip pat į Vitoriją prieš dvejus metus pasukęs Jonas Paukštė sakė, kad būtent dėmesys jaunimui ir lėmė jo pasirinkimą sukti į šią ekipą.

„Dar metai prieš išvykstant jie rodė man dėmesį. Buvo ir kitų klubų, dar pats rinkausi, ar vykti į JAV, ar į Ispaniją, bet pamaniau, kad šis krepšinio stilius man tiks labiau.

Mano manymu, iš Eurolygos komandų „Baskonia“ yra ta, kuri viena labiausiai bando užauginti jaunimą ir nori, kad iš jų gautųsi geri krepšininkai. Ir dabar keli yra 18–20 metų žaidėjai, kurie gauna šansą pagrindinėje komandoje“, – mano jis.

„Estudiantes“ garbę ginantis Dovydas Giedraitis teigia, kad jaučiama konkurencija nuolat verčia pasitempti ir stengtis, kadangi supranti, jog tavo vietą bet kada gali užimti kažkas kitas.

„Konkurencija didžiulė, dažnai nugirstu, jog kalbama apie kitą jauną žaidėją, kurį galbūt pakvies į organizaciją, bet tai tik dar labiau tave motyvuoja tobulėti ir eiti pirmyn“, – teigiamą to pusę įžvelgė lietuvis.

View this post on Instagram

New chapter begins

A post shared by Jonas Paukštė (@johnpaukste) on Sep 9, 2018 at 6:42am PDT

Iš Vitorijos į Šiaulius

Vis tik J.Paukštės kelias Vitorijoje bent kol kas baigėsi. Jis pasirinko grįžti namo ir sudarė ilgalaikį kontraktą su „Šiaulių“ ekipa. Tam motyvai buvo keli: gimtinės ilgesys, noras išbandyti save LKL ir supratimas, kad aukštesniam lygiui Ispanijoje jam dar reikia padirbėti.

„Norėjau pamatyti kitos krepšinio virtuvės, o dabar pamatęs supratau, kad noriu grįžti porai metų į Lietuvą, nes stipriame lygyje čia taip ir nežaidžiau. Tiesiog pasiilgau namų. Kai esi užsienyje, jautiesi nesavas, ispanai kitaip į tave žiūri.

Taip, norėjosi žaisti gal ir aukštesniame lygyje, nebe trečioje lygoje, bet mačiau, kad aš pats fiziškai nesu labai tam pasiruošęs, norėjau įsitvirtinti stipriau ten, kur žaidžiau“, – sako jis.

Per dvejus metus jis džiaugiasi pagerinęs ištvermę, greitį ir pridėjęs raumenų masės. Beje, J.Paukštė patikslina, kad nors tikėjosi nebeaugti, vis tik pridėjo dar kelis centimetrus.

„Aš maniau, kad nebeaugu, bet grįžtu namo, pasimatuoju – 224 cm. Man jau užtenka, bet ūgio nepasirinksi“, – juokėsi jis.

Aukštaūgio patarimas jaunimui – būtinai nuvykti į organizaciją ir išsiklausinėti, koks yra jų požiūris į jaunimą, ką mano patys žaidėjai, o taip pat jis ragina nepamiršti, kad įdedamas darbas lemia klubo požiūrį į tave.

„Daug kas priklauso nuo organizacijos, kaip pritampi prie komandos, ar įdedi daug darbo, o ir prie ispaniško krepšinio turi prisitaikyti“, – sako jis. Pats J.Paukštė neatmeta galimybės dar grįžti į Ispaniją, tačiau ne artimiausiu metu.

Jo tikslas – įsitvirtinti LKL, o vėliau žengti į Eurolygą, o kokiame klube – jau nesvarbu.

Tuo tarpu R.Gadiliauskas turi pasiūlymą žaisti Ispanijoje, antroje šalies lygoje, tačiau tikras nėra, o ir teisės į krepšininką dar priklauso „Gran Canaria“ klubui.

View this post on Instagram

Kaip ir zydras kaip ir ne...🌊 #KGCaptions #estudiantes #33

A post shared by Dovydas Giedraitis (@dovinsas) on Sep 30, 2019 at 3:59am PDT

Greitas šuolis į pirmą lygą

Sėkmingesnė Ispanijoje yra D.Giedraičio istorija. Šiuo metu 19-os gynėjas ten išvyko dar 2017-aisiais ir pasirašė sutartį su „Estudiantes“ klubu. Pradėjęs nuo ketvirtos šalies lygos jau 2019-aisiais jis debiutavo „Liga Endesa“ pirmenybėse.

„Iš pradžių buvo netikėta, kai gavau kvietimą į Madridą, buvau nustebęs, bet nuvažiavus ten pasižiūrėti ir pasitreniruoti, man ten labai patiko. Aišku, buvo daug dalykų, kuriuos reikėjo apmąstyti, tokius kaip mokslai, kalba, savarankiškumas, bet viskas gavosi visai neblogai“, – pasakoja jis.

Gynėjas liko patenkintas ir trenerių štabo, ir vadovų požiūriu. Jų tikslas buvo iš žaidėjų padaryti ne tik gerus krepšininkus, bet ir gerus žmones. „O tam jie suteikia visas įmanomas sąlygas“, – džiaugiasi jis.

Apšilęs kojas Ispanijoje D.Giedraitis priprato prie ispaniškų greičių, sutvirtėjo fiziškai, pagerino sprendimų priėmimą ir paaugino pasitikėjimą savimi.

„Šalia įprastų treniruočių individualios vyko po keliskart per savaitę, viskas priklausė nuo tvarkaraščio. Bet rungtynes ir šias treniruotes suderindavome puikiai“, – teigė gynėjas.

Pusantrų metų – tiek jam užtruko perėjimas į pagrindinę „Estudiantes“ sudėtį. Tuo metu Aleksandras Džikičius pasitikėjo jaunuoliu ir suteikė jam šansą.

„Manau, kad pusantrų metų nėra labai ilgas laiko tarpas, iš tiesų nesitikėjau, kad taip bus. Galbūt todėl, kad treneris dirbo Lietuvoje, o galbūt sunkus darbas treniruotėse leido man gauti jo pasitikėjimą. Daug kalbėjome su juo ir ne treniruočių metu, ką reikia daryti geriau, į ką atkreipti daugiau dėmesio, kad galėčiau įsitvirtinti komandoje“, – kalbėjo D.Giedraitis.

Praeitą sezoną Ispanijos čempionate jis sužaidė 8 rungtynes, kuriose per 9 minutes metė po 2,8 taško, atkovojo 0,4 kamuolio ir rinko 2 naudingumo balus.

Pats lietuvis tikisi įsitvirtinti Ispanijos lygoje ir su Madrido klubu ateitį susiejo iki 2023 metų.

View this post on Instagram

That’s ❤️ #campeones #goazenbaskonia

A post shared by Tadas Sedekerskis (@tsedekerskis) on Jun 30, 2020 at 4:04pm PDT

Kitas sezonas – Eurolygoje

Kol kas daugiausiai žadanti Ispanijoje yra T.Sedekerskio karjera.

15-os atvykęs į Vitoriją jis užkopė iki pagrindinės komandos sudėties, bet jį iš ritmo išmušdavo tai traumos, tai negaunamas žaidimo laikas.

Jis sako, kad klaidinga nuomonė, jog „Baskonia“ pati ieškodavo kitos vietos puolėjui. Priešingai, tą Tadas darė pats, norėdamas tobulėti, o ne būti ant suolo.

„Manęs daug kas klausia: ar nebeskolins jau tavęs? Tai aš sakau: manęs niekada jie ir nenorėjo skolinti. Jei ne mano iniciatyva, jie mane visada nori matyti pagrindinėje komandoje. Bet kai lieki 11–12 žaidėjas, tai aš pats jų prašiau, kad mane skolintų, nes noriu žaisti.

Neturiu jokių nusiskundimų, „Baskonia“ visada pati rodė norą mane matyti komandoje ir net kontraktą su manimi pratęsė anksčiau – nelaukė pirmojo pabaigos“, – sako jis.

Pastarąjį sezoną T.Sedekerskis praleido „Neptūne“, anksčiau skolintas buvo Burgoso „San Pablo“ ir Kėdainių „Nevėžių“ klubams. „Baskonia“ visada atidžiai stebėjo, kaip sekasi lietuviui, ir po jo sėkmingo sezono „Neptūne“ yra paruošusi jam vietą pagrindinėje ekipoje.

„Jie sekė mane, žiūrėjo, buvo atvykę ir kai dabar grįžau į Ispaniją, jie sakė, kad liko patenkinti. Aš pats manau, kad man liko pora metų kontrakto, gal gyvenime toks šansas nepasitaikys, tai pabandyti užsikabinti reikia. O jei ne, visada žinau, kad sąlygos ten geros, tobulėsiu kaip žaidėjas, bet tikiuosi, kad tie 2 metai ten bus geri ir arba liksiu ten, arba eisiu į viršų“, – optimistiškai nusiteikęs yra puolėjas.

Pats T.Sedekerskis sako, kad dabar jaunimui reikia dar atidžiau rinktis klubus užsienyje, nes ir Lietuvoje sąlygos sparčiai gerėja. Kartais namuose – labai patogu ir puikios sąlygoje yra tiesiog čia pats – sako jis.

„Tuo metu jaučiau, kad išaugau MKL marškinėlius, norėjosi daugiau individualaus darbo, tiek krepšinio aikštelėje, tiek treniruoklių salėje, norėjosi daugiau trenerių priežiūros. Lietuvoje sąlygos visada buvo geros, bet tuo metu nebuvo nei „Žalgirio“ dubleriai išvystyti kaip dabar, nei kiti. Tik po keleto metų viskas pasikeitė, atsirado ir stipresnės dublerių sistemos, ir „Talentų U15 karta“ Jei būčiau likęs Lietuvoje, būčiau likęs Klaipėdoje.

Išvažiavimas toli yra sėkmės reikalas. Turi pasidomėti organizacija, kaip vyks darbas, kokios sąlygos, koks kontraktas – daug dalykų. Aš pats turėjau kalbų ir su Barselonos bei Madrido klubais, bet „Baskonia“ rodė didžiausią norą ir rinkausi sistemą, kuri man atrodė geriausia. Ir dėl jų praeities nuopelnų – ten žaidė daug jaunimo, kuris vėliau turėjo sėkmingą karjerą.

Ir manęs neapgavo: pirmi keleri metai buvo sunkūs, teko beprotiškai dirbti, bet galų gale tas darbas atsipirko“, – džiaugiasi Lietuvos rinktinės stovykloje plušantis T.Sedekerskis, netrukus keliausiantis ruoštis sezonui į Vitoriją.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra