Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (31–35 vietos) (12)

Krepsinis.net penktus metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Portalo žurnalistai bei šalies žaidėjai ir treneriai surikiavo savo nuomone pajėgiausius krepšininkus, o bendras rezultatas pateikiamas jūsų teismui.

Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, mažiau dėmesio skiriant jų praeities pasiekimams ar ateities perspektyvoms. Taip pat daugiau svorio suteikta individualiems pasirodymams, komandinius rezultatus paliekant nuošalyje.

Krepšininkai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.

36–40 vietos>>>

41–45 vietos>>>

46–50 vietos>>>

35. (36) Martynas Varnas (Panevėžio „7bet-Lietkabelis“)

Statistika LKL: 22 minutės, 8,7 taško (39 proc. trit.), 2,3 atk. kam., 1,9 rez. perd., 9,3 naud. bal.

Statistika Europos taurėje: 23 minutės, 9,9 taško (48 proc. trit.), 3 atk. kam., 1,8 rez. perd., 10,3 naud. bal.

Nesunku įžvelgti, kodėl M.Varno vieta reitinge per metus beveik nepasikeitė – gynėjas lyderio vaidmenį „Šiauliuose“ iškeitė į svarbaus žaidėjo statusą Panevėžyje ir su abiem darbais susitvarkė vienodai gerai. Savo žaidimą į dar kiek aukštesnį lygį jis pakėlė debiutuodamas Europos taurėje, kurioje pritapo gana sklandžiai, o tritaškius vertė net 48 procentų tikslumu, nors tai niekada nebuvo jo stiprybė.

Būtent sutvarkytas metimas iš toli leido pakilti iš „Betsafe-LKL“ vidutiniokų gretų, jau pernai Šiauliuose metus 41 procento tikslumu. Skirtumas yra tas, kad praėjusiame sezone jis vis tiek dažniau rinkdavosi artimesnio nuotolio metimus (153 dvitaškiai ir 92 tritaškiai), o šiemet dinamika jau yra kitokia (106 dvitaškiai ir 116 tritaškių). Dažnesni metimai, išlaikant panašų efektyvumą tik įtvirtinta atrastas snaiperio savybes, o Panevėžyje jis turėjo ir daugiau pareigybių – traumoms kamuojant Dovį Bičkauskį ir nuvylus Diante Baldwinui jam tenka ir organizuoti atakas. Rezultatyviais perdavimais M.Varnas neblizga, tačiau ir klysta retai.

27-erių kaunietis išlieka vienu atletiškiausių gynėjų Lietuvoje ir yra solidus pasirinkimas Europos taurėje žaidžiančiam Lietuvos klubui. Jo sutartyje su Panevėžio ekipa yra numatytas „pliusas“, tačiau šis pasirinkimas atrodo dvejopas. Viena vertus, išvykus Deividui Sirvydžiui puolime atlaisvės daugybė metimų, kuriuos priimti gali būtent M.Varnas, tačiau „7bet-Lietkabelis“ nėra užtikrintas dėl dalyvavimo kito sezono Europos taurėje, tad scena parodyti save gali ir nebūti tokia didelė. Praėjusią vasarą pirmą kartą užsienyje save išbandęs gynėjas Kanadoje itin ryškus nebuvo, bet antrasis bandymas žaisti už Lietuvos ribų atrodytų visai intriguojantis.

34. (51) Ignas Sargiūnas (Klaipėdos „Neptūnas“)

Statistika LKL: 25 minutės, 12,9 taško (34 proc. trit.), 2,4 atk. kam., 2,3 rez. perd., 11,2 naud. bal.

I.Sargiūnui tiek po sezono Prienuose, tiek po solidaus pasirodymo Vokietijoje pritrūko kelių balsų, kad prasibrautų į penkiasdešimtuką, tačiau šiemet šis barjeras pramuštas užtikrintai. Gynėjas debiutavo iškart šokdamas į 34-ąją vietą ir pelnytai susižėrė „Betsafe-LKL“ metų proveržio apdovanojimą. „Neptūnas“ sezoną pasitiko kaip veteranų Deivido Gailiaus, Žygimanto Janavičiaus ir Mindaugo Girdžiūno reprezentuojama komanda, bet I.Sargiūnas ir Ąžuolas Tubelis ilgainiui gerokai pakeitė komandos veidą.

Ignas Sargiūnas scores from long range as the time expires in Q3. #LTUvsLBN #LTUbasketball #mesuzlietuva pic.twitter.com/vzmDD5YU9d

REKLAMA

— LTU Basketball (@ltu_basketball) June 10, 2024

24-erių kaunietis neprimena standartinio lietuviško gynėjo – jis žaidžia su polėkiu, aikštėje nevengia nestandartinių sprendimų ir drąsių pasirinkimų, randant erdvių prasiveržimams ar paleidžiant ankstyvą tritaškį. Apmaudu, kad nesusiklostė jo karjeros etapas už Atlanto, kai pasirinktame Džordžijos universitete minučių tikėtis neleido Anthony Edwardso atvykimas – amerikietiškas žaidimo stilius I.Sargiūnui atrodo nesvetimas. Lietuvis su kamuoliu žaidžia užtikrintai ir nevengia imtis herojaus vaidmens bei atlikti lemiamus metimus, kovo 4-ąją paskutinę sekundę pražudęs Panevėžio klubą (78:76).

I.Sargiūnas geriausias yra tuomet, kai šviesos ryškiausios – jau debiutiniame mače Klaipėdoje jis sumetė 18 taškų Utenos ekipai, 19 taškų pelnė parklupdant Kauno „Žalgirį“, 23 atseikėjo Vilniaus „Rytui“, o ketvirtfinalio serijoje rinko 17,7 taško. Vienu solidžiausių žaidėjų jis tapo ir rezervinėje rinktinėje, jau pirmajame mače surinkdamas 15 taškų ir 9 rezultatyvius perdavimus. Reitinge jis gali kilti ir gerokai aukščiau, bet dar turi įrodyti savo galimybes į tarptautinę areną nusitaikiusiame klube. Praėjusią vasarą jis pasirašė dvejų metų kontraktą su Klaipėdos klubu, tačiau sparnų pakėlimas į aukštesnį lygį atrodo neišvengiamas.

33. (33) Martynas Sajus (Lugo „Breogan“)

Statistika Ispanijoje: 18 minučių, 6,9 taško (52 proc. dvit.), 3,6 atk. kam., 0,9 rez. perd., 8,2 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 20 minučių, 6 taškai (48 proc. dvit.), 4 atk. kam., 1,3 rez. perd., 8,3 naud. bal.

Per metus M.Sajus niekur nepasistūmėjo – jis ne tik liko toje pačioje reitingo vietoje, bet ir surinko visiškai identišką balsų skaičių. Ispanijoje aukštaūgis tiesiog atliko tai, ko iš jo buvo tikimasi, gerai užpildydamas baudos aikštelę pajėgios lygos vidutiniokuose. Lietuvio skaičių prastais nepavadinsi, o vieta aukščiausioje Ispanijos lygoje per plauką išsaugota, tad planai „minimum“ buvo įvykdyti, tačiau ženkliai neperžengti.

Aukštaūgis iš Kelmės išliko grėsme baudos aikštelėje, patikimai besistumdydamas po krepšiu, o arčiau perimetro būdamas mobilesnis nei būtų galima tikėtis iš jo sudėjimo žaidėjo. Vis dėlto jis išlieka senamadišku centru, per sezoną neišmetusiu nė vieno tritaškio bei taškų rinkimą paliekančiu kitiems žaidėjams. Per sezoną 20 taškų ribą jis peržengė tik dukart, tačiau abu šie pasirodymai buvo itin skambūs. 24 taškus jis suvertė Bonos „Telekom Baskets“ klubui, ištempdamas savo ekipą į FIBA Čempionų lygos įkrintamąsias. Tai buvo vienintelis jo dviženklis pasirodymas tarptautinėje arenoje. Tuo tarpu Ispanijoje 21 tašką jis pelnė prieš vėliau iki finalo nužygiavusią Mursijos ekipą.

Nepaisant visko, M.Sajus buvo vienas stabiliausių žaidėjų Lugo komandoje, o tai įgyvendinti nebuvo paprasta. „Breogan“ per sezoną Ispanijoje išbandė net 20 žaidėjų, 15 iš jų – legionieriai. 28-erių lietuvis nuo 2016-ųjų kiekvieną vasarą keičia klubą ir šalį, kurioje rungtyniauja, tad nereiktų stebėtis, jei ir šiemet pasuks tuo pačiu keliu. Lietuvoje jis įperkamas būtų tik stipriausiems šalies klubams, tad veikiausiai vėl rinksis dėl pastaraisiais metais išbandytų Vokietijos, Turkijos ar Ispanijos pirmenybių.

32. (52) Mantas Rubštavičius (Oklando „New Zealand Breakers“)

Statistika Australijoje: 20 minučių, 9,4 taško (43 proc. trit.), 2,1 atk. kam., 1,2 rez. perd., 8,9 naud. bal.

Pernai M.Rubštavičius ir I.Sargiūnas buvo pirmieji „už brūkšnio“ likę žaidėjai, o šiemet kartu šovė gerokai į viršų. Vienam iš jų sužibėjus gimtinėje, kitas pasirinko nepramintą kelią ir pasuko į Australiją, kur prisijungė prie sėkmingai dirbančios „Next Stars“ programos aukščiausioje šalies lygoje. Jo adaptaciją naujoje aplinkoje gerokai pristabdė sezono pradžioje patirta trauma, bet vėliau lietuvis džiugino pranokdamas atsargius lūkesčius.

Savo potencialą panevėžietis parodė draugiškame mače prieš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubą, sumesdamas 9 taškus į Jutos „Jazz“ krepšį. Vėliau vieną po kito dviženklius pasirodymus jis rengė Australijoje, 21 tašku iššaudamas prieš Kernso klubą, 11 pelnydamas ir ketvirtfinalio mače. Lietuvis užsirekomendavo kaip patikimas snaiperis, nors savo metimus ir rinkosi gana konservatyviai, tik kartą sezone per mačą pramesdamas daugiau nei tris tritaškius. Vis dėlto solidus pataikymas užfiksuotas nemaža imtimi (31/73). Aikštėje jis gali nuveikti ir daugiau, tačiau būtent šį įgūdį nors išskirti į ji besidairantiems NBA skautams.

NBA naujokų biržą pirmą kartą bus padalinta į dvi dienas, o M.Rubštavičius taps vienintele priežastimi, kodėl lietuviai turėtų sekti antrąjį ratą. Panevėžietis pretenduoja į šaukimą penktajame ar šeštajame dešimtuke ir bus įdomu pamatyti, kur pasuks jo karjera. Neprisijungimas prie rezervinės Lietuvos rinktinės sufleruoja, kad į iššūkį už Atlanto jis žiūri rimtai ir net nepakviestas biržoje išbandytų save Vasaros lygoje, o už taikymąsi aukštai galima tik pagirti.

31. (47) Gytis Masiulis (Vilniaus „Rytas“)

Statistika LKL: 16 minučių, 8,3 taško (36 proc. trit.), 3,3 atk. kam., 0,7 rez. perd., 10,3 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 16 minučių, 8,6 taško (27 proc. trit.), 3,3 atk. kam., 0,8 rez. perd., 9,5 naud. bal.

Antrąjį sezoną Vilniuje G.Masiulis neprasimušė tarp komandos lyderių, tačiau pranoko pernai nustatytą kartelę. Puolėjas atrado savo vaidmenį „Ryte“ ir šiemet jau yra gerokai efektyvesnis, rinkdamas gausesnę statistiką per trumpesnes minutes. Jo šuolis reitinge yra kiek apgaulingas – pernai po itin slogaus sezono jis buvo nukritęs į žemiausią savo poziciją, o šiemet tiesiog sugrįžo į sau labiau įprastą vietą. Jis dar turi kur pasitempti, nes po driokstelėjimo Klaipėdos „Neptūne“ 2020-aisiais buvo pašokęs net iki 25-osios vietos.

26-erių 206 cm ūgio kaunietis ir toliau pasižymi gerais krepšinio instinktais, leidžiančiais „Betsafe-LKL“ dvitaškius realizuoti net 72 procentų tikslumu (87/121), tačiau jam ir toliau stinga paprasčiausios fizinės jėgos, kad galėtų tai perkelti į aukštesnį lygį. Čempionų lygoje prasibrauti link krepšio jam jau buvo sunkiau, tad ir metimų dinamika tapo kitokia. Tarptautinėje arenoje jis dažniau pasitenkindavo tolimais metimais, o šiems nekrentant G.Masiulis iškrisdavo iš rungtynių konteksto. Prieš pajėgius varžovus jis stringa ir vietinėse atkrintamosiose, pusfinalį užbaigdamas pustrečios minutės pasirodymu, o finale nė karto aikštėje nepraleidęs daugiau nei 13 minučių.

Lietuvis išlieka specifiniu aukštaūgiu, kuris gali tiek išplėsti aikštelę, tiek pasižymi gerais instinktais kovoje dėl kamuolių, tačiau yra ribojamas liauno savo sudėjimo, o prasčiau startavęs rungtynėse nepasižymi dideliu pasitikėjimu savimi. Vis dėlto jis yra protingas ir platų įgūdžių paketą turintis žaidėjas, tarsi vis dar ieškantis kaip pernešti dominavimą jaunimo lygmenyje į aukštesnį lygį. Šią vasarą baigia galioti 2022-aisiais jo pasirašyta dvejų metų sutartis su „Rytu“ ir bus smalsu matyti, kur pasuks jo karjera. Aukšto lygio sunkieji krašto puolėjai Lietuvoje yra itin reti, tačiau Vilniaus klubas savo dispozicijoje turi ir Ąžuolą Tubelį, tad ši sudėties dėlionė bus itin įdomi.

„Ilgoji pertrauka“: Kaukėno klaidos ir kompetencija, Lietuva elite su Maksvyčiu, „Ryto“ abonementai, „Lietkabelio“ likę darbai, 20-mečių pasirodymas ir perspektyvos, žurnalistinė etika dėl situacijos Puerto Rike ir LKL klubų pinigai iš generalinių rėmėjų