Emociškai ir fiziškai atsigavęs V.Šeškus: kai žiūrint rungtynes karštis nebemuš, tada pagalvosiu apie sugrįžimą į trenerio darbą (7) interviu

„Dabar jogurtą valgau ramiai, įsivaizduoji? Iš lovos išlipau 10 valandą. Kaifas: niekur nereikia skubėti, atsikėliau, vaikštau ir galvoju, ką čia dabar padarius“, – kvatojo Virginijus Šeškus, jam paskambinus pirmadienio popietę.

Tokio sezono 52-ejų treneris neturėjo jau labai seniai. O jei dar tiksliau, ko gero ir niekada.

Ilgus metus Prienų krepšiniui atidavęs V.Šeškus šį sezoną pasitiko visiškai naujame amplua ir įtampos reikalavusį darbą bent kuriam laikui padėjo į šoną.

Jau porą pastarųjų sezonų apie galimą pauzę kalbėjęs treneris prieš pusmetį planus pavertė realybe ir, Prienų klubui tapus vadinamuoju Kauno „Žalgirio“ projektu, ilgametį postą jis perleido Mantui Šerniui.

30 metų – pats skaičiuodamas Prienų krepšiniui atiduotus metus nusistebi V.Šeškus. Metai prabėgo labai greitai, o per juos buvo visko: ir kilimo nuo žemiausio laiptelio Lietuvos krepšinio piramidėje, ir buvimo tarp pajėgiausių šalyje, ir Ballų manijos, ir dar pernai pasiektos paskutinės vietos lygoje.

Dukart iškovotos šalies taurės, dvi šalies čempionato bronzos – kuo didžiuotis ir prisiminti V.Šeškus tikrai turi.

„Kai dabar atsuku visą tą laiką, galvoju, kokia nesąmonė: nei vasarų, nei švenčių, nei Naujų metų normalių – nieko. 30 dieną žaidi, 2 dieną žaidi. Per 10 metų gal 1–2 kartus buvau kažkur išvažiavęs su šeima. Tai kartą šiaip, o kitą – kartu į rungtynes Taivane. Kokią kantrią žmoną turiu (Juokiasi)!

Tas laikas praėjo labai greitai. Darei, darei, po to pasižiūri: kaip ir kažką padarei – tie Prienai vis skambėjo, o pirmi 5–6 metai LKL buvo išvis iš fantastikos srities“, – į nuveiktus darbus dabar iš šono žvelgia treneris.

Šeškus

Per tiek laiko įsisukus į darbus V.Šeškus vis neatrasdavo progos pailsėti, o dabar jau pusmetį gyvena ramesniu ritmu. Nereikėjo vasarą burti sudėties, ieškoti rėmėjų, treniruoti ir būti viskuo viename, kaip kad būdavo Prienų klube. Vietoje to pagaliau atsirado proga daugiau pabūti su draugais ir šeima. Galų gale – paprasčiausiai atsirado laiko ir namams.

„Per tiek metų padariau pirmą žingsnį: dedame naują tvorą aplink namus, čia bus dešimties metų pasiekimas“, – juokiasi V.Šeškus.

Keista ir pačiam vyrui – trenerio darbo jam dar visiškai netrūksta, o pasikeitimai leido atsigauti ir fiziškai, ir psichologiškai.

„Aš jau išvis atsigavęs, jei atvirai. Tas trenerio darbą žmogų tik luošina, nervai, viskas... Jei tu išgyveni dėl savo komandos, tai darbas yra žiaurus. Kiek sveikatos per 30 metų atiduota.

Kas keista, kad kol kas to darbo absoliučiai netrūksta. Prasidėjus sezonui buvo tokių šnekų, kad kai kurios komandos gal sugalvoti trenerius keisti, gaudavau klausimų: „Ar, Virgi, atvažiuotum?“ Net nepagalvojęs pasakydavau, kad ne. Net nekalbėdamas apie pinigus ar kažkokius kitus dalykus. Sakydavau „ne, jokių treniravimų“.

Man pačiam keista. Kaip bebūtų, krepšinis per tiek laiko įaugęs į kraują. Kiek metų buvo: reikia pailsėti, reikia pailsėti, reikia pailsėti, bet vėl viską meti ir darai. O tada prasideda čempionatas ir matai, kad vis tik esi pavargęs ir nedirbi to darbo taip, kaip reikia“, – apie dešimtmetį, gyventą pilnu tempu, kalba jis.

Šeškus

Tvarkosi ir kraujospūdis, ir apsilankymai pas medikus retėja. Tik šypsosi treneris dėl to, kad pagaliau lyg atrastų laiko tiek metų reikalingai operacijai, bet gal ir jai dabar jau – vėloka.

„Atsimenu, plyšo kryžminiai kelio raiščiai prieš kokių 15 metų. Ir aš iki šios dienos nesu pasidaręs operacijos. Bet dabar gal jau per vėlu, gal net neapsimoka operuotis (Juokiasi).

Būdavo ir gerklė, uždegimai, gydytojai liepia būti ramiai – ramiam būti neišeina. Tie dalykai duoda savo“, – sako jis.

Visiškai iš savo ateities planų V.Šeškus treniravimo tikrai nebraukia ir yra nusistatęs mažą kriterijų, kada galės į darbus grįžti.

„Gali labai greitai persigalvoti. Būna žmogus nedirbi trenerio darbo, pasiimi, analizuoji gynybas, mokaisi – aš dabar nenoriu nieko.

Būna rungtynės, stebiu jas ir jei palaikau kažkokią komandą, stengiuosi geriau mažiau žiūrėti, nes pagaunu, kad reaguoju. Karštis tik muša, galvoju: ne, ne, dar tau per anksti. Kai karštis, žiūrint rungtynes, nebemuš, bus galima pagalvoti“, – šypsosi V.Šeškus.

Šeškus

V.Šeškus visada buvo neabejotinai vienas charizmatiškiausių trenerių Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“), todėl naujoji rolė televizijoje jam lyg ir nauja, bet prie charakterio ir asmenybės labai tinkama.

Vasarą apžvelgdavęs pasaulio čempionato kovas dabar V.Šeškus darbuojasi LKL ekspertu ir dalijasi savo įžvalgomis apie lygą, kurią pažįsta puikiai.

„Faina, nuvažiuoju, patinka ateiti į studiją, bendrauti, turime gerus tarpusavio santykius. Į mane visi žiūri teigiamai, aš irgi į visus stengiuosi taip žiūrėti.

Milašius padėjo, sakė man: Virgi, ateik būti ekspertu, ant ledo nepaliksime. Esu vis tiek lyg prie krepšinio. Aišku, kartais trenerių nesinori pakritikuoti, nes žinau, kaip jautiesi, kai atiduodi dūšią, kažkas nesigauna ir tave kritikuoja. Aišku, dabar darbas toks.

Viena kalbėti yra internetinėje laidoje, kita – tiesioginiame eteryje. Pradžioje buvo nejauku, bet dabar jau man viskas dzin. Aišku, nėra, kad jautiesi 100 proc. savimi, kartais nori pajuokauti, kartais kaip duotum, bet kokių 50 proc. atvejų susilaikau“, – juokiasi V.Šeškus.

Veiklos jau lyg kažkiek ir trūksta, o draugai šmaikštaudami siūlo tapti vairuotoju, jei jau taip nėra, ką veikti, tačiau kol kas užsidirbtu poilsiu treneris mėgaujasi.

„Gal jau truputį norisi veikti daugiau, nes 3–4 dienos per savaitę laisvos. Aš įpratęs nuolat judėti. Žinote, kai per daug laiko, atsiranda visokių progų ir vaikščiojimų pas draugus“, – kikena V.Šeškus.

Šeškus

LKL krepšinį aktyviai stebintis treneris džiaugiasi, kad stebėti rungtynes darosi vis įdomiau, kadangi visos komandos artėja link savojo žaidimo.

„Kad ir „Žalgirio“ mačo su „Dzūkija“ antra pusė – gal ir buvo neįdomu, nes kovoti su „Žalgiriu“ yra sunku. Bet pirmąją dalį tikrai buvo malonu žiūrėti“, – pavyzdį pateikė jis.

O koks jausmas iš šono žiūrėti į „CBet“ ekipą? Čempionatą ji pradėjo 2 pralaimėjimais ir 4 pergalėmis, o dabar patyrė tris nesėkmes iš eilės: prieš „Žalgirį“ 55:87, prieš „Neptūną“ 101:59 ir „Šiaulius“ – 69:84.

Pastaroji atkarpa kiek kelia nerimą V.Šeškui.

„Sezoną komanda pradėjo gerai, bet dabar viskas blogiau. Aišku, sunku, kai surinkta visa nauja komanda. „Dzūkija“, „Pieno žvaigždės“, „Juventus“ pradžioje žaidė prasčiau, bet dabar įsivažiuoja, visos komandos po truputį eina į priekį pagal kokybę, o „CBet“, mano manymu, stovi toje pačioje vietoje, jei ne eina į apačią.

Gal jiems trūksta kokio dar vieno įžaidėjo antro? Velička, kaip bebūtų, dar jaunas, daro darbą, stengiasi, bet kai per tavo gyvenimą tritaškių pataikymo procentas yra apie 20, tą turi pasakyti treneris. Ir laidoje esu minėjęs, kad palinkėčiau jam daugiau žaisti komandai, jei jis nori eiti į priekį, nes snaiperiu jis ko gero nebus. Aišku, jis jaunas, gali viskas pasikeisti.

Žaidimas Prienuose lyg buvo sustatytas gerai, bet viskas apsivertė po mačo su „Neptūnu“. Išvykoje tai dar išvykoje, bet namuose taip pralaimėti – negalima“, – kalbėjo V.Šeškus, besitikintis, kad jam savas Prienų klubas judės į priekį vis sparčiau. 

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą