D.Motiejūnas: apie saldainius serbams, nesėkmę ir nesirinktą lengvesnį kelią (9) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Rinktinė Pasaulio taurę palieka be medalio ir be olimpinio kelialapio – tai lėmė serbams pralaimėtas ketvirtfinalis.

Vietą olimpinėje atrankoje gavę lietuviai paskendo serbiškos gynybos žabangose, o nepasiteisinusios pačių rizikos lėmė nesėkmę 68:87.

Po prastai pasibaigusio mačo nusivylimo neslėpė Donatas Motiejūnas.

„Nemanau, kad pergalė prieš JAV padarė meškos paslaugą, tiesiog serbai šiandien žaidė gerokai protingiau nei mes. Išmušinėjo mus iš derinių, neleido žaisti savo krepšinio, žaidėme jų krepšinį. Sumetėme mažiausiai taškų šiame čempionate ir tai parodo, kad buvo atrinkta, kaip ir prieš ką gintis. Patys nežaidėme žaidimo, kurį iki šiandien žaidėme kiekvieną dieną“, – teigė aukštaūgis.

– Rizikos prieš Stefaną Jovičių ir kitus nepasiteisino?

– Buvo tas toks atstumas jau iki tol susikurtas, kai reikėjo kažką daryti. Kalbėjome, kad rizikuosime prieš jį ir tie tritaškiai buvo dūris į paširdžius.

– Kas per ilgąją pertrauką buvo šnekėta rūbinėje?

– Kad turime žaisti savo krepšinį, nesustoti, bėgti, gintis, turime žaisti agresyviai. Kaip ir minėjau, išėjus gavome tris labai nemalonius tritaškius.

NUOTRAUKOS: Lietuva – Serbija (46 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kas nepavyko ginantis? Varžovai daug pirmųjų taškų pelnė iš baudos aikštelės...

– Daug kas nepavyko, kaip ir minėjau, kalbėjome, nuo ko padėsime, kaip padėsime ir galiausiai iš po krepšio gaudavome lengvus taškus. Tokiose rungtynėse labai daug lemia lengvi taškai, kuri komanda daugiau tokių surenka – laimi. Jie mūsų baudos aikštelėje jautėsi labai smagiai, fiziškumo pritrūko. Gaila. Manyčiau, buvo šansas, bet šiandien neatrodė, kad turime labai daug variantų taip, kaip žaidėme.

– Serbai geriau su nervais susitvarkė?

– Nevadinčiau, jie žaidė savo žaidimą, vertė žaisti mums neparankų krepšinį ir tiek. Kažkur perskubėdavome, ant suolo kalbėjome, kad iki šiol žaidėme tam tikrus derinius tam tikriems žaidėjams, o šiandien nusprendėme kamuolio toliau nesiųsti ir kamuolys nenueidavo iki to žaidėjo. Nesusišnekėjimas, nežinau, čia stresas ar kas, kad taip gavosi, bet nesmagu.

– Ko labiau gaila, prarastos medalių galimybės ar olimpinio kelialapio?

– Abiejų vienodai. Manyčiau, daug kas šnekėjo, kad gal reikėjo pasirinkti lengvesnį kelią, bet yra kaip yra. Buvome savo likimo kalviai, stengėmės lygiaverčiai žaisti su visais, bet šiandien nepavyko.

– Kokiu nusiteikimu žaisite dėl penktos vietos?

– Teks žaisti. Stengtis laimėti tą penktą vietą, kas belieka. Nesinori tiek kelio atvargus aštuntiems likti.

– Po pernykščio Europos čempionato Mindaugas Kuzminskas liūdnai kalbėjo, kad pasaulis pabėgo į priekį. Kaip atrodo dabar?

– Mūsų komanda, kaip ir minėjau, mes žaidėme tokį paprastą, greitą krepšinį. Akiai jis malonus, bet šiandien mus išgaudė fiziškumu, neleido priimti kamuolių, pradžioje daug perėmė, nors kalbėjome, kad neduosime perdavimų nuo žemės, nes jie to tyko, trys ar keturi perdavimai tokie buvo, saldainiai jiems, susirinko ir iškart bėga, persvara ir lengvi taškai. Negaliu pasakyti, kad pasaulis pabėgo, turime gerą trenerių štabą, gerus žaidėjus. Dėl to labiausiai ir gaila, kad visi aukojosi, viską atidavė ir dabar nėra smagu.