D.Motiejūnas: apie organizuotumo trūkumą, M.Krivo talentą ir neatvykusius žaidėjus VIDEO INTERVIU

Donatas Motiejūnas po praktiškai pusmečio pertraukos gavo rimtos žaidybinės patirties, o tai jam buvo didžiausias pozityvas rungtynėse su Arizonos universiteto „Wildcats“.

35-erių veteranas Alytuje sužaidė 19 minučių ir per jas spėjo surinkti 7 taškus, 2 atkovotus kamuolius, 3 rezultatyvius perdavimus ir 7 naudingumo balus.

„Man buvo smagu po tiek laiko pagaliau pažaisti, palakstyti, praėjo ne trumpas laikas. Gali daug sunkiai dirbti, bet krepšinio ritmą reikia gauti per rungtynes, – kalbėjo D.Motiejūnas. – Jo neįgausi kitais būdais, tai yra neįmanoma. Tiesiog galiu pasidžiaugti iš tos pusės.

Kalbant apie mačą, jie žaidė geriau, labiau organizuotai, ko pas mus nėra ir tai yra labai didžiulė problema. Mūsų organizuotumas yra labai prastas. Bet atvažiavome visi, kas norėjome ir stengiamės atiduoti maksimumą. Šiandien kai kurie nežaidė, todėl kiti galėjau daugiau pažaisti. Treneris taip išdėliojo.“

– Kaip vyko komunikacija dėl to, kas žais šiandien?

– Vakar per atsistatymo treniruotę viskas buvo pranešta.

– Kiek psichologiškai įtakos daro tokie pralaimėjimai, ruošiantis žaisti su turkais ir bosniais?

– Man asmeniškai – ne, bet aš turiu daug patirties, tai šitą priimu kaip pamoką. Jie žaidė su didele energija, man visada smagu žaisti prieš Krivą ir Jaruševičių. Jie jau dabar yra didžiuliai talentai ir ateityje, manau, tikrai žais Lietuvos rinktinėje ir gins mūsų šalį. Aš šiandien priėmiau rungtynes, kaip bandymą įeiti į ritmą.

– Kokį įspūdį paliko Krivas?

– Man labai patinka. Pirmą kartą su juo treniravausi gal prieš dvejus metus. Belieka tik dirbti, stengtis, tobulėti. Pasišnekėjome dar, gal dar teks su juo vasarą pasitreniruoti. Stengsiuos padėti, kiek galiu. Jei sugebėsiu padaryti įtaką bent vienam žaidėjui, jau būsiu nugalėtojas. Jis tikrai gražiai atsiliepia apie man, man tai yra smagu. Sakiau, kad gal pavyks kitą vasarą padirbėti kartu, parodysiu dalykų. Visgi gražus dalykas mūsų karjerose, gal ne visi tai turi, bet aš sukauptą patirtį noriu sugrąžinti ir perduoti ateinančiai kartai, kad jie galėtų šviesą nešti Lietuvos į priekį ir vardą dėvėti su pagarba ir didžiule garbe.

– Kaip sekasi rinktinei užmegzti ryšį?

– Įvairiai. Vyresni žaidėjai stengiamės padėti kurti emociją, ji – labai svarbi. Pagrindinis dalykas tokiose varžybose. Aišku, jaučiasi, kad kai kuriuos žaidėjus veikia ta įtampa, sukurta aplinkoje. Bet stengiamės vienas kitą stumti į priekį. Normalu, kad visus įtampa veikia skirtingai.

– Buvo naratyvas, kad dėl tavo atvykimo kažkas atsisakė čia būti. Kaip tu reaguoji į tokias kalbas?

– Žiūrėkite, žinau, kad kas norėjo, tas ir atvažiavo. Man paskambino, aš – atvažiavau. Mano tikslas yra padėti Lietuvai. Aš nežinau gandų, niekas man nepaskambino ir asmeniškai nepasakė, kad dėl tavęs neatvažiuoju. Manau, kad čia yra tik gandai, o jų aš nenoriu komentuoti, nes yra beprasmiška.

– Kaip kūnas apsipranta prie krūvių?

– Panašiai buvo pernai, kai iš Monako atvykau į Belgradą, irgi 6 mėnesius nežaidžiau. Po pirmų rungtynių jaučiausi lyg traukinys pervažavęs būtų. Dabar truputį kitaip, yra daugiau komandinių treniruočių. Pats jaučiuosi gerai, dirbame intensyviai, reikėjo pakoreguoti savo planus kūno sąskaita, kai sulaukiau kvietimo į rinktinę, bet nesigailiu, atstovauti Lietuvai – didžiausia garbė.

– Ar proceso dalis turi įtakos, kad komanda neįeina į organizuotumą?

– Iš savo pusės, nenorėčiau lįsti į dalykus, kur neturiu kvalifikacijos. Čia yra trenerio dalykai. Man asmeniškai tai nemaišo, treneris turi duoti kažkam žaisti, kažkam pailsėti. Diplomo neturiu, kad galėčiau komentuoti.

– Virginijus Mikalauskas irgi yra rinktinėje. Kaip žaidėjai reaguoja?

– Labai nustebę, pozityviai. Sako, kad pastaruosius trejus metus kai kurie nieko panašaus nėra darę. Čia – kažkas naujo. Jis praleidžia įspūdingą laiką domėdamasis, kaip padėti žaidėjui judėti tinkamai aikštėje. Yra daug chaoso aikštėje, kurio mes nekontroliuojame. Visi tie judesiai sujungia sistemą, jo filosofija – labai paprasta, treniruoti kūną kaip vieną visumą. Kai kurie judesiai gali atrodyti juokingai, bet viskas – su tikslu atkartoti rungtynėse esančius judesius. Jis renka labai daug informacijos. Visada sakiau, kad tas žmogus, kuris viską žino, yra kvailys. Noriu tikėti, kad esu toks žmogus irgi, kuris domisi viskuo, yra gyvenimo mokinys.