D.Adomaitis: viskas būtų daug sudėtingiau, jei būtumėm kitaip pasirodę Eurolygoje (9)

„Tikrai džiugina, kad šiais metais Lietuvos krepšinio lyga yra labai sustiprėjusi ir norisi palinkėti, kad kitais metais lyga ne susilpnėtų, o dar labiau sustiprėtų ir būtų labai įdomios atkrintamosios varžybos“, – linkėjo LKL lyderio Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Dainius Adomaitis, su kuriuo lkl.lt pakalbėjo prieš paskutinę šių metų klubo treniruotę

– Dainiau, Jūsų komandai šio sezono pradžia nebuvo lengva, tačiau LKL-e sugebėjote laimėti viską. Sakykit, kaip po rungtynių eurolygoje ir VTB lygoje, pavykdavo nuteikti krepšininkus vietiniame fronte?

– Viskas būtų daug sudėtingiau, jei būtumėm kitaip pasirodę Eurolygoje. Dabar gavosi taip, kad po pralaimėjimo Eurolygoje, norėjosi reabilituotis kitose rungtynėse. Tad motyvacijos tikrai netrūkdavo, visi atiduodavo visas jėgas. Visgi, visi supranta, kad žaidžia klube, kuriame dviejų ar trijų pralaimėjimų iš eilės daug kas nesupranta. Taip kad negalime barstyti taškų ten, kur negalime, o kartais turime pasiimti juos ir žaidžiant su stipresniais.

– Skirtingai nei „Žalgiris“, jūsų komanda šį sezoną LKL dažniausiai remiasi savo lyderiais. Pagal sužaistą laiką pirmauja: R.Seibutis, M.Gecevičius, Z.Dowdellas ir J.Palacios. Kodėl nebandot „apšaudyt“ jaunimo?

– Jeigu kalbėtumėm tik apie paskutinį mėnesį, tai tokį sprendimą diktuoja žaidėjų traumos. Tiesiog esame priversti tą daryti. E.Bendžius vis dar traumuotas – jis kol kas treniruojasi „be kontakto“. Omaras (Cookas) tik dabar, po penkių savaičių, gali treniruotis visa jėga. Kol kas jis nėra toks, koks buvo sezono pradžioje ir koks bus netrukus. T.Lydeka – traumuotas, E.Šeškus tik dabar grįžta po traumos. Taip kad esame priversti žaisti mažai rotuodami žaidėjus, o tai, kad apšilimą daro 10–11 žaidėjų, dar nieko nereiškia.

– Paminėjote Edviną Šeškų. Kaip manot, ar jis pasveikęs sugebės sudaryti konkurenciją kitiems krepšininkams ir bus aikštės žaidėjas, o ne suolo šildytojas?

– Šis klausimas turėtų būti užduotas jam, nes viskas yra jo rankose. Sąlygos, kurios yra suteiktos, tiek treniruočių, tiek varžybų yra turbūt idealiausios Lietuvoje, taip kad nuo jo norų, nuo užsispyrimo ir nuo to, kuo jis nori būti priklauso, ar jis žais. Jeigu jo tikslas yra treniruotis „Lietuvos ryte“, tai jis tiesiog nustos tobulėti, bet jeigu jis kels tikslą žaisti komandoje, žaisti starto penkete, tada viskas bus gerai. Pirmiausia, reikia treniruotėse įtikinti trenerį, kad esi vertas žaisti.

– Dar visai neseniai buvo daug kalbų apie „Lietuvos ryto“ duobę. Sakykit, ar tikrai ta duobė buvo, ar tai daugiau spaudos spekuliacijos?

– Kai komanda pralaimi vienas ar kelias rungtynes, visi labai akcentuoja, kad komanda yra duobėje arba krizėje. Mes šiemet labai anksti privalėjome įgauti optimalią sportinę formą, kad pasiruoštumėm Eurolygos atrankai. Po atrankos dar kelias savaites išlaikėme savo lygį, o po to, natūralu, kad ateina fizinis nuovargis. Po kelių skaudžių nesėkmių prisidėjo ir psichologinės problemos, tai ta duobė tokia ir gavosi. Dabar jau yra geriau, o kai grįš visi žaidėjai po traumų ir įeis į optimalią formą, tada galėsime pasakyti, kad, kaip komanda, esame puikios formos ir galime žaisti visu pajėgumu.

– Nuo „Lietuvos ryto“ triumfo prieš „Žalgirį“ prabėgo devynios dienos. Ar jums tikisi, kad jūsų auklėtiniai varžovus sutriuškino 32 taškais?

– Tie skaičiai yra įrašyti į statistiką, todėl jų niekas neištrins ir niekas nepakeis. Iš tikro nėra svarbu 32 taškai, 22 ar dar kažkiek – svarbu yra pergalė. Tuo metu psichologiškai tos pergalės mums itin reikėjo, todėl džiugu, kad žaidėjai toms rungtynėms buvo gerai pasiruošę, susikaupę ir susimobilizavę. Jų koncentracija buvo 120 procentų. „Lietuvos rytas“ toks turi būti kiekvienose rungtynėse. Rungtynės su „Žalgiriu“ jau šiek tiek pasimiršo – dabar galvojame apie rungtynes su „Neptūnu“.