Žvilgsnis į svetimą piniginę: Prancūzijos krepšinio klubų biudžetai
(39)
Lietuvos krepšinio klubų biudžetai yra užrakinti devyniomis spynomis. Vienintelė galimybė juos sužinoti – pasiklausti klubų vadovų. Tačiau net tada jokios garantijos, kad bus pasakytas teisingas skaičius, nėra.
Visiškai kitaip yra Prancūzijoje. Kiekvieną vasarą šios šalies Nacionalinė krepšinio lyga (LNB) atlieka visų profesionalų klubų licencijavimą. Klubai privalo pateikti praėjusio sezono finansinę ataskaitą ir būsimojo sezono biudžeto planą. Taip pat garantijas, kad biudžetas bus vykdomas ir klubas yra užsitikrinęs finansavimo šaltinius.
Svarbiausius finansinius duomenis gali sužinoti kiekvienas norintis. Visi skaičiai kasmet skelbiami oficialioje LNB interneto svetainėje.
Pro A klubų biudžetai
Šį sezoną didžiausią biudžetą Prancūzijoje suplanavo trimetę sutartį su Eurolyga turintis Le Mano „Sarthe“. Šis klubas tikisi surinkti 5,63 mln. eurų. Praėjusį sezoną „Sarthe“ irgi disponavo didžiausiomis lėšomis – 5,29 mln. eurų.
Mažiausiai nuo „Sarthe“ atsilieka du klubai, kuriems šį sezoną teks apsilankyti Lietuvoje. Po beveik 5 mln. eurų biudžetą sudarė Nansi SLUC (Kauno „Žalgirio“ varžovas Eurolygoje) ir Vilerbano ASVEL (Vilniaus „Lietuvos ryto“ varžovas Europos taurės turnyre).
Ketvirtoje vietoje – jokiame Europos turnyre nedalyvaujantis Dižono JDA. Jo kasoje yra 4,67 mln. eurų.
Sunkiausiai galus su galais suduria du Pro A lygos debiutantai. Rueno SPO biudžetas – 2,28 mln. eurų, Bezansono „Doubs“ – 2,4 mln. eurų.
Iš 14 lygos senbuvių palyginti su praėjusiu sezonu aštuoni klubai biudžetą padidino, šeši – sumažino. Vis dėlto visų klubų biudžetų vidurkis sumažėjo 4,1 proc. Taip atsitiko dėl to, kad iš Pro A lygos iškrito net 5,07 mln. eurų biudžetą turėjęs Paryžiaus-Levalua „Racing“ klubas.
Labiausiai palyginti su praėjusiu sezonu padidėjo Prancūzijos čempionu tapusio ir į Eurolygą patekusio SLUC (nuo 3,85 iki 4,98 mln. eurų) bei Orleano „Entente“ (nuo 2,91 iki 4,35 mln. eurų) biudžetai.
Kitų lygų statistika
Tarp Pro B lygos klubų didžiausią biudžetą planavo surinkti šiais metais iš Pro A iškritęs Paryžiaus-Levalua klubas – 3,53 mln. Vėjai nešvilpauja dar dviejų garsių, daugelį sezonų elite praleidusių ir į jį grįžti geidžiančių klubų kišenėse. Limožo CSP biudžetas – 2,42 mln. eurų, Antibo „Olympique“ (jame žaidžia Vaidotas Pečiukas) – 2,2 mln. eurų.
Tuo tarpu Sen Valjė BD klubas planuoja išsiversti su vos 767 tūkst. eurų biudžetu. Tai vienintelis Pro B klubas, kuris neplanavo surinkti 1 mln. eurų.
Turtingiausias moterų lygos klubas yra Valansjeno-Sen Amano „Union Hainaut“. Jo kasoje – 3,2 mln. eurų.
Pajamos ir išlaidos
Tarp gausybės kitų skaičių, ko gero įdomiausi yra rodantys klubų finansavimo šaltinius.
Daugiausia pinigų gaunama iš rėmėjų. Jie Pro A lygos klubams šį sezoną pažadėjo duoti 30,7 mln. eurų (50,6 proc. visų biudžetų).
18,4 mln. eurų (30,2 proc.) paramą klubams suteiks miestų, departamentų ir regionų valdžia.
8,6 mln. eurų (14,1 proc.) klubai turėtų uždirbti organizuodami varžybas. Daugiausiai tai yra pajamos už parduotus bilietus ir abonementus.
0,6 mln. eurų į klubų kasas pateks už parduotas televizijos transliacijų teises. Suma šioje pajamų skiltyje pastaraisiais metais katastrofiškai mažėja. 2006-2007 metų sezone televizijos klubams davė 1,8 mln. eurų, prieš tai tris sezonus iš eilės – apie 2,4 mln. eurų, o 2001-2002 metų sezone – net 3 mln. eurų.
Dar 2,4 mln. eurų sudaro kitos pajamos.
Išlaidų suvestinėje didžiausi skaičiai įrašyti atlyginimų skiltyje. Žaidėjų, trenerių ir administracijos darbuotojų algoms klubai išleidžia 42 proc. pinigų.
15,6 proc. biudžeto suryja mokesčiai valstybei.
Plačiau - Atn.lt.
Norėdami komentuoti prisijunkite.