Žinutę dėl naujoko pasiuntęs G.Žibėnas: apie didžiausią komandos bėdą ir A.Jomantą „Ryte“

Vilniaus „Rytas“ paskutinės sekundės metimu išplėšė pergalę (79:77) prieš Dižono JDA klubą ir po 4 paeiliui pergalių FIBA Čempionų lygoje serijos užsitikrino namų pranašumą turnyro įkrintamosiose. Kitas varžovas – Atėnų „Peristeri“. Sostinėje po Gyčio Radzevičiaus lemiamo dvitaškio vyravo šventiškos nuotaikos, tačiau Giedrius Žibėnas, trumpai pasidžiaugęs, liko kuklus.

„Sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams. Pradėjome grupių etapą dviem skaudžiais pralaimėjimais. Psichologiškai nebuvo lengvą atsigauti, bet kai turėjome rezultatą 0/2, buvo aiškus tikslas – laimėti visas 4 rungtynes. Laimei, mes tai padarėme – 4 pergalės iš eilės.

Deja, nepavyko užsitikrinti pirmosios vietos bei tiesioginio bilieto. Esame laimingi, bet ši pergalė neduoda labai daug – tik namų pranašumą įkrintamosiose. Vis dar nepasiekėme „Top 16“. Mūsų laukia labai sunkus tvarkaraštis. Mums reikia išlikti protingiems ir pasiruošusiems. Švęsti galime tik šiandien, nes nelabai yra ko. Kaip ir Normantas paminėjo, tokio pergalės lipdo komandą“, – sakė treneris.

– Koks buvo sumanymas paskutinės atakos metu?

– Martynas turėjo priimti kamuolį, perduoti iš rankų į rankas, pindownas, užtvaros imitavimas ir Martyno taškai.

– Kiek nubėgo širdis į kulnus, kaip pamatėte, kad ne viskas vyksta pagal planą?

– Žaidėjai skaito situacijas, todėl jie ir žaidžia „Ryte“. Visuomet kažkas nepavyksta. Jie gerai mums neleido priimti kamuolio. Šiandien labai daug papildomos pagarbos turėčiau atiduoti Margiriui ir Arnui. Jie šiandien aikštelėje buvo tik dviese, kurie gali varytis kamuolį, kontroliuoti komandą. Aišku, buvo visko, ir bereikalingo driblingo, ir klaidų, bet nėra lengva virš 30 minučių žaisti abiem, kontroliuoti rungtynes, tai daryti sėkmingai ir nuvesti komandą į pergalę. Jiems tikrai nebuvo lengva, ypač Margiriui, nes tai nėra jo natūrali pozicija.

Į lemiamą ataką per daug nesusitelkčiau. Mačas buvo apie atkarpas. Nemokame dar tų atkarpų kontroliuoti, kaip reikia žaisti, kai turime plius 10, nes staiga pasidaro tik plius 2. Per daug kalnelių, bet kaip kapitonas minėjo, kad norime augti, bet tą darysime gerose rungtynėse, o jų turėsime 7–8 iš eilės.

– Rungtynių pabaigoje turėjote 5 taškų deficitą. Kiek sunku buvo susigrąžinti tą pranašumą, kurį turėjote beveik visų rungtynių metu?

– To trūksta, kad nemokame kontroliuoti rungtynių, ypač kai turime persvarą. Didžiausia to priežastis yra prastas pražangų pasirinkimas. Tai yra lyg virusas pas mus išplitęs. Tą turime mokytis išgyvendinti, nes tai gali kainuoti labai svarbias pergales. Jie sugrįžo į rungtynes, pajautė galėjimą laimėti, kraujo skonį. Taip, galbūt priešininkams per daug nelėmė tos rungtynės, bet jie visi yra laimėtojai. Jie tikrai neskrido čia, kad pralaimėtų.

– Kaip jūs pats jaučiatės po tokios pergalės?

– Aš žiauriai gerai jaučiuosi. Visuomet smagu prie tokios sirgalių auditorijos laimėti. Džiaugėmės po rungtynių su treneriais, nes daug emocijų pareikalavo. Žinome, kad mes nieko nelaimėjome. Tikime, kad tokios rungtynės mus stiprina.

– Ar yra pamąstymų prieš įkrintamųjų etapą pildytis naujoku?

– Be abejo, yra. 

– Ar papildymas būtų gynėjų grandyje?

– Nežinau, šiandien buvo du žaidėjai, kurie varosi kamuolį. Mano nuomone, man jų neužtenka, jeigu atvirai.

– Artūras Jomantas šiandien jau vaikštinėjo po klubo tarnybines patalpas...

– Gandai (šypsosi).

– Artūras Jomantas šiandien vaikštinėjo po klubo tarnybines patalpas ir buvo netoli komandos. Ar jau spėjote su juo pabendrauti, aptarti būsimus darbus sporto direktoriaus kėdėje?

– Tai jis dabar laisvas žaidėjas (šypsosi). Kiek girdėjau, jis Vilniuje turi restoraną, turbūt grįžo į Vilnių ir tęsia darbus ten, o vėliau žiūrėsime, ar „Rytas“ su juo kažką darys, ar ne.

– Kiek anksčiau „Rytas“ buvo skirtinga komanda be Radzevičiaus ir be Echodo?

– Tokie žaidėjai su tokiais charakteriais, tokiais pavyzdžiais, ką jie duoda aikštelėje, kaip jie kaunasi, kaip jie užduoda tą toną. Mes esame visai kitokių spalvų komanda. Dėl to mes su jais norime prasitęsti kontraktus vėl ir vėl, dėl to jie čia žaidžia tokius ilgus metus. Galbūt buvo sunkesnis įėjimas į formą Martynui, bet dabar mes jį matome tokį, kokį norime matyti. Tikėkimės, kad ateityje jis žibės dar ryškiau.

– Kur labiausiai pasikeitėte ir paaugote per pirmąjį Čempionų lygos etapą?

– Nežinau, turbūt kaip ir kiekviena komanda, jaučiame vienas kitą vis geriau. Augame, mokomės iš klaidų, stengiamės klaidų nedaryti. Man, kaip treneriui, yra skaudžiausia rodyti tuos pačius video, tas klaidas keisti, išgyvendinti. Paaugome nuo Patrų rungtynių namuose gynyboje. Teko žaidėjams priminti papildomus momentus, kaip gerai atrodėme praėjusiame sezone geriausiose rungtynėse, kokius ekstra klasės žaidėjus stabdėme. Kai žaidėjai pamato, jie prisimena, kokias turi galimybes, kokius turi limitus.

– Kokia yra R.J.Cole'o situacija ir jo sveikatos būklė?

– Jis vakar sportavo su komanda treniruotėje, bet po treniruotės pasitarę mes nusprendėme, kad šiose rungtynėse mums jo reikia 100 procentų, o Cole'as to mums dar duoti negali. Jis buvo pasiruošęs galbūt 80 procentų, šiose rungtynėse to neužtenka. Pas jį yra lengvas šlaunies raumens patempimas, čia galbūt 1–2 dienos.

– Tokios dramatiškos rungtynės ir jų pabaigos turbūt svarbios kaupiant patirtį. Kiek patogiai, kaip treneris, jaučiatės pabaigose?

– Labai čia svarbus mūsų žaidėjų brandos jausmas. Tokios rungtynės tą odą tik kietina ir storina. Labai smagu rungtynes laimėti su paskutiniu metimu. Vadinasi, kažkoks sprendimas yra geras ir treneriams tai suteikia labai daug pasitikėjimo. Augame.