"Žalgiris", "Lietuvos rytas" - už ir prieš

Sveiki. Šis mano blog’as bus apie dvi stipriausias Lietuvos ekipas – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Pabandysiu į šių grandų tarpusavio susitikimus bei mūsų bandymus pasipriešinti jiems pažvelgti dalyvio akimis. Taip pat pamėginsiu atsakyti į kelis jūsų užduotus klausimus.

Šį blog’ą rašau šeštadienio rytą, tačiau jūs jį skaitysit greičiausiai tik sekmadienį, tad pamėginsiu sąžiningai nuspėti šio vakaro „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynių baigtį. Šio mačo aš laukiu kaip ir kiekvienas krepšinio aistruolis Lietuvoje, juk tai yra didžiausias sporto įvykis mūsų šalyje. Nors šiandienos rungtynių rezultatas nieko nelemia turnyrinėje lentelėje, tikrai nemanau, kad tai bus beprasmiškas susitikimas. Tikiu, kad tai bus gražios ir įdomios rungtynės, kaip ir kiekvieną sykį, kai susitinka tokio lygio varžovai. Savo spėjimą atiduodu šių rungtynių šeimininkams „Žalgirio“ komandai. Tai bene vienintelė tokio mano spėjimo priežastis, kad žalgiriečiai žaidžia namuose, nes bet kuriai Europos komandai žaisti Kauno Sporto Halėje yra tikras pragaras.

„Lietuvos Ryto“ ir „Žalgirio“ dvikovos įdomios bet kokiu atveju, nesvarbu koks tai būtų čempionatas. Bet mane kartais dar labiau už pačias komandų kovas žavi žaidėjų mikrodvikovos. Nieko naujo čia šita tema nepasakysiu, visi žino ir pastebi Artūro Jomanto ir Jono Mačiulio dvikova aikštelėje. Man ji įdomi ypatingai. Daug kas sako, kad mano žaidimo stilius, fizinės galios ir uždaviniai aikštelėje panašios į Artūro ir Jono. Aš sutinku su tuo ir džiaugiuosi galėdamas kaskart stebint jų dvikovą ką nors pasiimti sau. Tiesa, man artimesnis žaidimo stilius yra J.Mačiulio, nes jis, kaip ir aš, nevengia atakuoti iš toli, prasiveržti. Bet reik pripažint, kad Jonas yra universalesnis žaidėjas už mane, nes moka puikiai žaisti ir po krepšiu, ko man šiai dienai dar tikrai trūksta.

Kalbant apie mano komandos susitikimus su šiomis ekipomis, reiktų pažymėti, kad rungtynių prieš „Lietuvos rytą“ laukiu mažiau. Vilniečiai, priešingai negu „Žalgiris“, turi savybę triuškinti silpnesnius varžovus. Nemanau, kad tai yra dėl to, kad vilniečių meistriškumas didesnis nei kauniečių, tiesiog, mano nuomone, iš „Lietuvos ryto“ žaidėjų treneriai išreikalauja šimtaprocentinio atsidavimo kiekvienose rungtynėse, ko galbūt kartais pritrūksta žalgiriečiams. Todėl truputį džiaugiuosi, kad penktadienį labai svarbioje dvikovoje pavyko nugalėti Klaipėdos „Neptūną“ ir tuo pačiu pakilti i septintąją poziciją, kuri leido išvengti „Lietuvos ryto“ ketvirtfinalyje. Aišku, skirtumo atrodo didelio nėra, ir tik milžiniškas stebuklas padėtų mums eliminuoti „Žalgirį“, tačiau kaip ir minėjau, su kauniečiais man yra žaisti lengviau.

Paskutiniame savo blog‘e užsiminiau, jog negerai, kai viena komanda dvi dienas iš eilės žaidžia su dviem čempionato favoritais ir susilaukiau vieno internauto kritikos, neva iš kur organizatoriams žinoti, kas bus turnyro favoritai. Jei Lietuvoje daugelį metų iš eilės nebūtų tokio didelio atotrūkio tarp dviejų grandų ir likusių komandų, tada gal ir galėtume padiskutuot šia tema, o dabar liksiu prie savo nuomonės, kad įmanoma sudaryti tvarkaraštį įvairiau ir nežlugdyti silpnesnių komandų paskiriant jiems du grandus paeiliui.

Gaila, kad Lietuva yra maža šalis ir ekonomikos lygis nėra toks aukštas, kad galėtume turėti daugiau nei dvi komandas, kurių biudžetas siekia dešimtis milijonus litų. Džiugu, kad atsiranda tokių komandų kaip „Šiauliai“, kurie bent šiek tiek vejasi superklubus. Reikia tikėtis, kad ateityje išaugs dar bent keletas tokių arenų kaip Šiauliuose, kas, manau, paskatintų daugiau įvairių rėmėjų investuoti į Lietuvos krepšinį.

Ir pabaigai atsakysiu į kelis vartotojų klausimus.

Vienas, manau, jaunosios kartos sirgalių teiravosi, kada ir kokio ūgio būdamas pirmą kartą įdėjau į krepšį.

– Taigi, gerai neprisimenu, bet buvau 15 metų, 192-195 cm ūgio, kai pirmąkart įdėjau per treniruotę, ir maždaug po metų, būdamas netoli 2 metrų, įkroviau per varžybas. Prisimenu, tai pavyko padaryt iš ketvirto bandymo.

Keli aistruoliai susidomėjo, kuriai iš dviejų stipriausių Lietuvos komandų simpatizuoju ir kurią iš jų pasirinkčiau, jei jos susidomėtų manimi.

– Nors pats esu tikras kaunietis, ten gimiau ir užaugau, niekada nebuvau iš tų vaikų, kurių svajonė buvo užaugus žaisti „Žalgiryje“. Gal dėl to, kad sportavau ne A.Sabonio krepšinio mokykloje, o Kauno krepšinio mokykloje ir nuo mažų dienų buvome aršiausi priešai su saboniukais. Persikėlęs į Vilnių ir čia įleidęs šaknis, dabar drąsiai galiu pasakyti, kad svajoju vieną dieną atsidurti „Lietuvos ryte“. Žaviuosi šio klubo organizacija ir tvarka. Žinau, kad ir atmosfera komandoje yra puiki, dažnai apie tai pašnekame su geru draugu Martynu Gecevičiumi. Prisimenu, kaip prieš porą metų su Martynu kalbėjome kaip gerai būtų prasimušti į stipriausią Vilniaus komandą. Draugui tai pavyko, tikiuosi, pavyks ir man. Be to, „Žalgiris“ turi savo mokyklą, jaunus žaidėjus ruošia dublerinėje komandoje, tad nemanau, kad artimiausiu metu susidomės manimi.

Na, jei jau kalbam apie „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“, atsakysiu į poros žmonių užduotą klausimą, koks įspūdis susidaro žaidžiant tiek su vienais, tiek su kitais, kurie atrodo geriau ir prieš kokius žaidėjus sunku žaisti.

- Šį klausimą jau gana plačiai aptariau kalbėdamas apie komandas, tad gal tik papildysiu apie atskirus žaidėjus. Apie įžaidėjus ir vidurio puolėjus nelabai turiu ką pasakyti, nes tiesiog aikštelėje netenka su jais susidurt vienas prieš vieną. Iš 2, 3 ir 4 pozicijos žaidėjų, kurios man tenka dengti priklausomai nuo užduoties kokia man paskyrė treneris aikštelėje, galiu pasakyti, kad pavojingiausias puolime yra Marko Popovičius. Begalo staigus ir aštrus žaidėjas, prieš jį dengtis sunku manau net geriausiems gynėjams. Labai aukšto meistriškumo yra Chuckas Eidsonas. Jono Mačiulio, Arturo Jomanto niekada negali paleisti iš akiračio, o Paulius Jankūnas, manau, turi geriausia nuojauta, kur atšoks kamuolys. Na, o puolant drąsiausiai jaučiuosi žaisdamas prieš jaunesnius žaidėjus ar fiziškai silpnesnius.

Tikiuosi, kad patenkinau jūsų smalsumą ir toliau siūlau klausti to, kas jums įdomu. Pasistengsiu kiekvienam blog‘e vis po kelis iš jų atsakyti. Visiems gero krepšinio. Gaila, kad dėl apgailėtino įstatymo jo negalim stebėti tiesiogiai. Iki!