Žalgiriečio sezonas Vokietijoje: įžaidėjo virsmas sunkiu kraštu, du mėnesiai be rungtynių ir užgrūdinusi legionieriaus patirtis

Donato Sabeckio ir Lauryno Biručio tandemas praėjusiais metais džiugino „Šiaulių“ sirgalius savo pikenrolais, o vėliau abu jie pasuko ir Kauno „Žalgirio“ link.

Tik jei aukštaūgis liko čia visam sezonui, įžaidėjas spalio pabaigoje pakavosi lagaminus kelionei į Vokietiją: „Žalgiris“ nusprendė skolinti D.Sabeckį Liudvigsburgo „MHP Riesen“ ekipai.

„Nebuvo taip, kad „Žalgiris“ tiesiog norėjo mane skolinti. Kalbėjome su Šarūnu, kaip daryti geriau, nes komanda pasipildė Waltonu ir daug laiko man neliko. Ir aš pats norėjau būti paskolintas, jog galėčiau žaisti. Iki tol tokių planų neturėjome, galvojau, kad būsiu čia, kovosiu dėl minučių, bet gavosi kitaip, nes iš pradžių komanda negalėjo gauti žaidėjų, kurių norėjo, bet vėliau pasipildė. 

Tai buvo bendras nutarimas. Gal ir jie būtų norėję, kad likčiau, bet norėjau žaisti, minučių neliko, o pasitaikė gera komanda, rungtyniaujanti Čempionų lygoje, tai nusprendėme, kad geriau išvažiuoti“, – tuo metu Krepsinis.net sakė D.Sabeckis.

Sabeckis

Vis tik tikėjęsis ne šiaip gauti simbolinį legionieriaus statusą, bet ir žaidimo laiko, 26-erių lietuvis Vokietijoje rado visai ką kitą. Per sezoną „MHP Riesen“ komandos rotacijoje prasisuko 19 žaidėjų, o gynėjų grandyje konkurencija buvo tokia, kad trenerio Johno Patricko pažadai apie numatomą svarbią rolę greitai buvo pamiršti.

Galiausiai sezoną klubas baigė su dešimt 1–2 pozicijos žaidėjų. Nestandartinis krepšinis – šypsosi komandos braižą apibūdinęs įžaidėjas.

O dėl to nestandartinio krepšinio 198 cm ūgio D.Sabeckis pagal trenerio sumanymą turėjo rungtyniauti net sunkiojo krašto pozicijoje.

„Žalgiris“ mane skolino su idėja, kad Vokietijoje gausiu daugiau žaidimo laiko, rungtyniausiu aukštesniame lygyje nei LKL bei įgausiu tarptautinio krepšinio patirties. Tačiau nuvykus ten gavosi taip, kad žaidžiau dar mažiau nei Lietuvoje.

Komandos sudėtyje prasidėjo ir daug permainų, o vietoje to, kad rungtyniaučiau įžaidėju, trenerio sumanymas buvo mane statyti į „ketvirtą“ poziciją. Treneris buvo amerikietis, propagavo kitokį nei lietuviškas žaidimo stilių ir norėjo, jog žaistume greitesnį krepšinį. Todėl gavosi, kad daug žaidžiau be kamuolio ir ne savo rolėje – tas buvo labai sudėtinga“, – pasakojo į Lietuvą jau grįžęs D.Sabeckis.

Šiauliuose po beveik 30 minučių aikštėje praleisdavęs atakų organizatorius Vokietijoje turėjo tenkintis perpus mažesniu laiku. Jo statistika siekė 4,5 taško, 2,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 6,7 naudingumo balo.

Čempionų lygoje ji per 19 minučių buvo kiek geresnė: 6,3 taško, 3,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 7 naudingumo balai.

Sabeckis

D.Sabeckiui teko sužaisti viso labo 15 rungtynių Vokietijos lygoje bei dar aštuonerias – Čempionų lygoje. Tokio sezono jis sako neatsimenantis nuo Regionų lygos laikų. Daugiau nei du mėnesius, nuo vasario 13 iki balandžio 21 dienos lietuviui apskritai teko palaikyti savo komandą tik sėdint ant suoliuko.

Šis laikotarpis buvo nelengvas – neslepia Donatas.

Jo metu lietuvis daugiau dirbo su treneriais individualiai, daugiau laiko praleisdavo salėje ir yra dėkingas trenerio asistentams už tai, kad tuos du mėnesius pavertė lengvesniais.

„Galvojau, kad savo žaidimu pavyks išsikovoti minutes, bet žaidėjai keitėsi, keitėsi, keitėsi... Kai aš atvykau, pakeitėme dar tris žaidėjus. Vasario viduryje, prieš FIBA „langą“, žaidėme neblogai, laimėjome, o ir man pačiam neblogai sekėsi, bet po to nebežaidžiau du mėnesius. Tai buvo trenerio sprendimas. Buvo sunku išsikovoti laiko.

Tokio sprendimo jis per daug neaiškino. Pradžioje norėjo manęs, sakė, kad būsiu pagrindinis įžaidėjas, gausiu daug žaisti, o kai atvykau, komandoje jau buvo trys mažiukai, kurie galėjo žaisti mano pozicijoje. Jau tada dalijomės, kas žais „antru“, kas – „trečiu“. O po to gale sezono buvo gal tik trys dideli žmonės ir aš buvau kone trečias aukščiausias žaidėjas.

Trenerio vizija buvo gynėjų komanda, žaidžianti greitą, agresyvų krepšinį. Gal man nepavyko persiorientuoti, nes negalėjau ten daryti to, ką moku geriausiai ir ką dariau Lietuvoje – žaisti du prieš du.

Buvo sunku, ypač po dviejų–trijų gerų pastarųjų sezonų. Atrodo, žinai, kad gali žaisti ir padėti, o turi sėdėti ant suoliuko“, – sakė D.Sabeckis.

Savo žaidėjo situaciją gerai žinojo ir „Žalgiris“, tačiau nieko pakeisti negalėjo, nes paskolinus lietuvį viską jau valdė „MHP Riesen“ ekipa, kuri nenorėjo siųsti įžaidėjo ten, kur jis būtų reikalingesnis.

„Buvo visokių kalbų, bet niekas man nepasakydavo, kad kažkas blogai, sakė: tu čia būk, sportuok, gausi progų – tiesiog lauk“, – pasakojo Donatas.

Vis tik sudėtingas sezonas baigėsi ir iš jo lietuvis atsiveža tikrai ne vien blogus prisiminimus.

Visų pirma, dėl sudarytų sąlygų Liudvigsburge D.Sabeckis ne turi nė menkiausio priekaišto savo komandai. Viskas buvo taip, kaip ir būdinga Vokietijos klubams, o tai stipriai palengvino adaptaciją naujoje vietoje.

„Viskas laiku, viskas paruošta, kas pasakyta – tas padaryta. Atvykau ir iškart gavau ir butą, ir automobilį, viskuo buvo pasirūpinta. Iš organizacijos pusės nėra nė vieno dalyko, prie kurio galėčiau prisikabinti. Tiek ir iš medicininės bei treniruočių pusės – viskas buvo aukščiausiame lygyje“, – džiaugėsi jis.

Visų antra, pamatyti individualiai stiprūs žaidėjai ir nauja lyga padarė nemažą įspūdį D.Sabeckiui.

„Gal iš vienos pusės ir atrodo viskas juoda, bet iš tiesų taip nebuvo – gavau labai geros patirties! Pabuvau stiprioje lygoje, su tokiais individualiai pajėgiais žaidėjais, kokių Lietuvoje daug nėra. Buvo tokių, kur, rodos, nėra kaip juos sustabdyti. Naudinga su tokiais žmonėmis treniruotis ir pasimokyti tam tikrų judesių, pamatyti kitą fiziškumą ir technikos lygį.

Iš šio sezono pasiėmiau nemažai: tiek iš dviejų mėnesių su „Žalgiriu“, tiek iš likusių Vokietijoje. Pajaučiau, kad galiu žaisti ir kitame lygyje, o ir pirmieji metai užsienyje nebuvo tokie sudėtingi, kaip galvojau, kad gali būti.

Nauja patirtis buvo gera, tik gaila, nedaug jos teko panaudoti“, – šypsojosi ir optimizmo neprarado įžaidėjas.

Apie kitą sezoną kol kas jis nemąsto – anksti galvoti apie tai, sako Donatas. Artimiausiuose jo planuose vasaros atostogos, po kurių matysime, galbūt kitą sezoną jį vėl išvysime Lietuvoje?

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės