„Wolves“ esant duobėje – išsamus ir atviras K.Kemzūra: atsirėmėme į dugną, turime atsitiesti

Vilniaus „Wolves“ patyrė dar vieną – ketvirtąjį pralaimėjimą per penkerias rungtynes Europos taurėje. Šįkart sostinės klubas po rimtos kovos nusileido Tel Avivo „Hapoel“ ekipai (81:89). Po mačo Kęstutis Kemzūra buvo nusiminęs jo baigtimi, tačiau įžvelgė ir pozityvo, lyginant su praėjusia savaite, kuomet buvo patirti du triuškinami pralaimėjimai Paryžiaus (79:110) ir Utenos klubams (68:96).

„Gaila, kad šiek tiek pritrūko. Pradėjome su gera energija, turėjome geras galimybes, bet nesugebėjome pataikyti. Pirmoje pusėje praradome apie 14 kamuolių. Tai yra per daug. Šie dalykai mums neleido susikurti persvaros. Antroje mačo pusėje geriau branginome kamuolį, tačiau ketvirtajame kėlinyje padarėme kelias psichologines klaidas gynyboje, nesusikalbėjome, padarėme nereikalingų pražangų, priėmėme blogų sprendimų, šiek tiek paskubėjome su metimais.

Tai mums neleido laimėti. Kalbant bendrai, po praėjusios savaitės, kupinos pralaimėjimų mes parodėme šiek tiek gyvybės, energijos, bet to nebuvo gana. Tai yra neblogas žingsnis link ten, kur mes buvome, bet turime būti geresni su sprendimų priėmimu, kamuolio branginimu ir baudų metimais“, – sakė treneris.

– Kiek pikti buvote po truškinančio pralaimėjimo Utenoje ir kiek džiugina parodyta reakcija šiandien? – Krepsinis.net paklausė trenerio.

– Buvome pikti ant savęs, ne ant kažko. Pikti po Paryžiaus, pikti po Utenos. Mes suprantame, kad negalime taip žaisti dėl savininkų, dėl pačių savęs, dėl žiūrovų. Aš galiu išvardinti 100 priežasčių, kodėl taip atsitiko, bet tai nieko nepakeis. Sutarėme, kad kausimės, aš manau, kad tą pirmą žingsnį dėjome. Vyrai išėjo, kovėsi. Kai kas sekėsi, kai kas nesisekė, bet mes nebuvome bejėgiai. Gynyboje ateidavome į pagalbas, rotuodavome. Dažnai mums kažkur sekėsi. Puolime turbūt pritrūko šiek tiek šalto proto, šaltesnių sprendimų. Jie buvo skuboti. Tos klaidos labai pamaišė pirmoje pusėje. Pritrūko šaltesnių galvų. Atsirėmėme į dugną, turime dirbti kantriai ir turime atsitiesti.

– Sakėte, kad turite 100 priežasčių. Gal galite įvardinti kelias, kodėl „Wolves“ išgyvena sunkų periodą?

– Čia yra mano teorija. Sezoną pradėjome nelengvomis rungtynėmis, pirmą mėnesį mūsų rotacija buvo trumpa, jeigu prisiminti viską nuosekliai. Į pirmas rungtynes Šiauliuose važiavome šešiese, vėliau pasipylė traumos, atvyko nauji žaidėjai – Žagaras, Kariniauskas, Sulaimonas buvo susirgęs. Mes turėjome žaisti rungtynes ir kartu mokytis. Vėliau lyg pagavome ritmą, pradėjome žaisti, buvome ant geros bangos, bet turbūt žaidėjai nėra tokie patyrę žaidžiant tiek minučių. Žemaitis yra žaidęs Europos taurėje, bet neturėjo tokio didelio vaidmens, tokios atsakomybės. Jis žaidė ir žaidė gerai, bet vėliau ligos, traumos. Tu, žaisdamas gerai, kažkokiu momentu atsimuši į sieną ir tai yra labai žmogiška. Tu savotiškai prisivalgai. Vėliau iškrito Rasheedas, dabar ateina nauji žmonės – Jeffas sugrįžo, Brooksas atvažiavo.

Bet jis ką tik prie mūsų prisijungė, jam reikia mokytis derinius, naujas sistemas. Jeffas nežaidė nuo šių metų pradžios. Jis dar nėra tas. Taip, jis duoda mums energijos, gynybos, bet jis nėra tas. Plius mes dar neturime Rasheedo. Taip ir susidarė tokia situacija. Užvažiuoji ant Paryžiaus pirmiausia, nu nesam mes blogesni 30 taškų, bet jūs matėte, kad kai kuriuos metimus sušaudė mums į veidą ir buvo tas lūžis. Kai lūžome, tai veidu į purvą. Utenos ekipa sužaidė labai geras rungtynes, su energija, su agresyvumu. Tada mes sulūžome psichologiškai. Renkamės iš naujo, bandome prisiminti, kokie buvome. Šiandien buvo pirmas žingsniukas. Šiandien komanda kovojo.

– Jeffery Tayloras neseniai sugrįžo į aikštelę, šiandien žaidė daug (26 minutes). Kiek džiugu vėl turėti rotacijoje tokio lygio žaidėją ir kiek jis duoda komandai?

– Labai džiugu. Jis yra didelė komandos dalis. Jo patyrimas, gynyba. Pažiūrėkite, kaip jis lenda iš užtvarų. Kitas dalykas yra aštrumas. Jis aukštas gynėjas, gali įeiti į baudos aikštelę, tada varžovai turi reaguoti, kažkur padėti. Tai reiškia, kad jis gali sukurti mums kažką. Duoda kūrybos, atletiškumo. Tai yra dar vienas žmogus, su kuriuo gali keistis.

– Kokį įspūdį palieka Garrisonas Brooksas ir jo įsiliejimas į komandą?

– Aš manau, kad jo forma gerės ir gerės. Jis yra jaunas, jam tik 24-eri. Tai yra jo pirmasis sezonas Europoje. Jis klauso, mokosi. Tik labai sunku žmogų įvesti kai mažai treniruočių. Praktiškai turi vieną treniruotę, per kurią reikia pasiruošti rungtynėms. Negalima pervarginti žaidėjų, reikia labai riboti krūvius treniruotėse. Norėtųsi turėti laiko treniruotėms kažkiek tai daugiau. Tiek Jeffui, tiek Brooksui reikėtų tų treniruočių su komanda, gal net ir kitiems.

– Klubo įkūrėjas Gediminas Žiemelis šiandien buvo arenoje. Gal tiek kažkiek padėjo užsikurti komandai?

– Turbūt. Reikėjo paklausti vyrų. Visada malonu, kada jis būna ir stebi. Turbūt suteikė papildomos motyvacijos, bet šiandien mes kalbėjome apie savo savigarbą, kad mes negalime žaisti taip, kaip buvo praėjusią savaitę. Tai negali tęstis. Mes vis dar nesugrįžome į tą laimėjimo kelią. Tai buvo didžiulė gėda iš tikrųjų.

– Džoržde Gagičius šiandien nepasirodė ant parketo. Ar Europos taurėje nebematote jam minučių?

– Nedarykite skubotų išvadų. Buvo taip, kad mažesnė rotacija, kitokie greičiai ir tas intensyvumas. Mes visuomet buvome rungtynėse. Bus dar tų rungtynių. Džordže turės progų pasireikšti, o šiandien labai gerai žaidė Mekowulu. Jis buvo visur, Brooksas buvo visur. Buvo tų žmonių. Mano tikslas nėra, kad visi pažaistų, o laimėti.

– Eigirdas Žukauskas rungtynių pabaigoje skaudžiai susižeidė. Ar teko su juo kalbėtis, kaip jis jaučiasi?

– Pasuko čiurną, bet niekas neaišku. Eigirdui apskritai labai nesiseka, tai nugara, tai čiurna. Nežinau, ką pridurti.

– Kokia yra Rasheedo Sulaimono būklė?

– Jis sveiksta, bėgioja, laksto, daro pratimus, bet termino negaliu įvardinti.