V.Dilys: įsivaizdavau, kad nieko neveikdamas tapsiu geru krepšininku

Neseniai 23-ąjį gimtadienį atšventęs Vilmantas Dilys šiuo metu yra pradėjęs naują karjeros etapą.

Prieš ketverius metus vadintas perspektyviausiu krepšininku šalyje 208 cm ūgio uteniškis šio vardo nepateisino ir kol kas netapo ryškia šalies krepšinio žvaigžde bei neišgirdo savo pavardės Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje.

Po dviejų sezonų praleistų Kauno „Žalgiryje“ aukštaūgis persikėlė į Vilniaus „Sakalus“, o praėjusį sezoną rungtyniavo Austrijoje, kur atstovavo Traiskircheno „Arkada Lyons“ klubui.

Sugrįžęs į tėvynę V. Dilys apsivilko Lietuvos krepšinio lygos (LKL) debiutantės Palangos „Naglio-Adakrio“ ekipos marškinėlius. Krepšininkas pasakojo, kad dabar yra motyvuotas labiau nei bet kada bei tikisi dar vieną dieną sugrįžti į Laikinosios sostinės komandos gretas.

– Kodėl nesusiklostė karjera „Žalgiryje“?

– Nesusiklostė todėl, kad patekęs į šią komandą susirgau žvaigždžių liga. Įsivaizdavau, kad nieko neveikdamas tapsiu geru krepšininku. Per treniruotes nedirbdavau tiek, kiek reikėjo, nesistengdavau, nors buvo sudarytos visos galimybės.

– Galbūt dar tikitės grįžti į „Žalgirį“?

– Meluočiau, jeigu sakyčiau, jog nesitikiu, tačiau čia yra daugiau dalykų nei vien tik žaidimas.

– Kokie prisiminimai iš sezono „Sakaluose“?

– Iš tų metų liko tik geri prisiminimai: nuostabūs komandos draugai, su kuriais bendraujame iki šiol, puikus treneris, įdomaus pobūdžio treniruotės. Galbūt nepasiekėme tiek, kiek norėjo klubo vadovai, tačiau to sezono pamiršti neįmanoma.

– Vėliau sekė sezonas Austrijoje. Kas ten įsiminė labiausiai?

– Austrijoje labiausiai nustebino tai, kad pakankamai daug pinigų skiriama krepšininkui, bet nesugebama suburti pajėgios komandos, kuri galėtų kautis Europos turnyruose.

– O kas nuvylė?

– Labiausiai nuvylė komandos vadovų požiūris į žaidėjų traumas. Teko žaisti su įplyšusiu čiurnos raiščiu, kuris galiausiai nuplyšo po poros rungtynių. Vasara teko daryti operaciją.

– Papasakokite apie gyvenimą toje šalyje.

– Gyvenau nedideliame kaimelyje netoli sostinės Vienos. Kartais ten su komandos draugais nuvykdavome praleisti laisvą dieną. Austrijoje žmonės kitokie nei lietuviai. Jie visada atsipalaidavę, draugiški bei linkę bendrauti.

– Kodėl pasirinkote „Naglį-Adakrį“?

– Palangos klubo pasiūlymą priėmiau, nes gerai pažįstu trenerį. Vadovai man suteikia puikias gyvenimo sąlygas. Nereikėjo sukti galvos dėl maisto ar būsto. Viskuo pasirūpinta, telieka sportuoti ir ilsėtis.

– Ko tikitės iš šio sezono?

– Tikiuosi, kad sezonas bus puikus ir su komanda pasieksime gerų rezultatų.

– Pirmose rungtynėse pademonstravote galingą žaidimą. Taip rungtyniausite ir toliau?

– Stengsiuosi ir tikiuosi, kad visą sezoną pavyks taip žaisti.

– Nesibaiminate lyderio vaidmens?

– Ne, tikrai nesibaiminu.

– Sugrįžimas į Lietuvą motyvuoja labiau?

– Žinoma, Lietuvoje rungtyniauti yra didesnė motyvacija tiek dėl žiūrovų, tiek dėl komandos, nes kai esi legionierius viskas yra kitaip.

– Vasara buvote patyręs traumą. Kaip jaučiatės dabar?

– Vasara buvo gana sunki ir nervinga, nes nežinojau, kaip sugis koja, kaip jausiuosi po operacijos bei kur rungtyniausiu. Džiugu, kad viskas išsisprendė. Koja jau pilnai sugijus ir galiu žaisti bei treniruotis pilna jėga. Telieka atstatyti fizinę kondiciją.

– Prisiminus visą karjerą, kuriame klube buvo žaisti maloniausia?

– Malonūs prisiminimai iš visų komandų, sunku būtų kažką išskirti, bet jei reikia, tai, manau, kad „Sakalauose“.

„Ilgoji pertrauka“: dėmesys „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“. Naują klubą radęs panevėžiečių sporto direktorius, laukiančios permainos sudėtyje ir galintys atvykti žaidėjai. „Neptūno“ temoje – gandai apie Petrausko ateitį, norą susigrąžinti Maksvytį ir laukiančias sudėties permainas