Užgesę talentai: puolėjas, turėjęs rinktinės duris atverti dar iki dvidešimties, ir D.Rediko klystkeliai

antra dalis (51)
Kovo 26 d. 07:00
D.Rediko karjera, pažymėta gausybe klystkelių
D.Rediko karjera, pažymėta gausybe klystkelių
Tautvydas Kubilius
Krepsinis.net

Praktiškai kiekvienais metais Lietuvos krepšinio padangėje atsiranda bent po kelis talentus, žibančius savo amžiaus rinktinėse ir vedančius jas į pergales.

Vis dėlto ne visi perspektyvūs žaidėjai virsta aukščiausio lygio krepšininkais. Vieniems sutrukdo traumos, kitiems – charakterio savybės, o yra tokių, kuriems iki aukščiausio lygio pritrūksta tiesiog žiupsnelio sėkmės.

Portalas Krepsinis.net apžvelgia pastarojo dešimtmečio jaunimo rinktinėse puikius rezultatus demonstravusius krepšininkus, kurių karjeros nesusiklostė taip gerai, kaip buvo prognozuojama.

Redikas Redikas

Dovydas Redikas (27 metai, 192 cm)

Iš Kuršėnų kilęs gynėjas buvo viena spalvingiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos krepšinio figūrų. Karjeros pradžioje šiam krepšininkui buvo piešiama itin šviesi ateitis. Nors vyravo nuomonė, kad 1992 metų kartos žaidimas sukasi apie Joną Valančiūną, tačiau 2012 metais šis mitas buvo sugriautas – be pagrindinio komandos talento vis tiek buvo iškovotas Europos auksas, o D.Redikas šiame čempionate vis dar buvo vienas iš rinktinės lyderių – 8,9 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 3 rezultatyvūs perdavimai.

Tuo metu D.Redikas jau buvo spėjęs sužaisti du sezonus Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Jo debiutas pajėgiausioje šalies lygoje įvyko sulaukus vos 17 metų. Jaunimo pagrindu sudarytoje Vilniaus „Perlo“ ekipoje D.Redikas tuo metu buvo pats jauniausias, tačiau Roberto Štelmaherio vadovaujamoje komandoje šis krepšininkas per 16 minučių rinko 5,7 taško, 2,1 atkovoto kamuolio ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

Po tokio sezono D.Redikas persikėlė į tuometinį Vilniaus „Lietuvos rytą“. Vilniečiai tą sezoną dabinosi LKL sidabru, o itin perspektyvus gynėjas neblizgėjo – 2,6 taško ir 1,6 atkovoto kamuolio. Skaičiai per daug nepakito ir po metų – 3,4 taško ir 1,9 atkovoto kamuolio.

Nors D.Redikas ir trečią sezoną iš eilės pradėjo sostinės klube, tačiau gana greitai buvo išsiųstas stažuotis į Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Būtent tada šio krepšininko karjera pradėjo garmėti žemyn. Du niekuo neišskiriantys sezonai Pasvalyje, o po to jau sekė kelionė į Jekabpilio klubą, Nacionalinė krepšinio lyga (NKL), sugrįžimas į Pasvalį, Graikijos 2-oji lyga, Kipras ir, galiausiai, Prancūzijos 3-osios lygos klubas.

Per tuos metus D.Redikas krepšinio portalų antraštėse dažniausiai atsidurdavo dėl savo skandalingo elgesio, o ne gero pasirodymo aikštėje. Pirmasis ryškesnis skandalas kilo dar atstovaujant „Lietuvos rytui“, kuomet krepšininkas įsivėlė į muštynes su Utenos „Juventus“ žaidėjais Ernestu Ežerskiu ir Simonu Kymantu. Kiek vėliau D.Redikas visus šokiravo apgavęs „Jekabpils“ ekipą dėl tėvo mirties. Galiausiai, viską vainikavo Astos Valentaitės kaltinimai vagystėmis bei padirbtų pinigų skandalas Graikijoje.

Net ir lydimas su krepšiniu mažai tesusijusiais įvykiais D.Redikas dažnai leisdavo vėl patikėti savimi. Prisijungęs prie Šakių „Vyčio“ krepšininkas NKL pirmenybėse pelnė 21,1 taško ir fiksavo 23,1 naudingumo balo vidurkį. Po tokio pasirodymo šansą jam suteikė „Pieno žvaigždes“, tačiau šį klubą D.Redikas ir vėl paliko dėl drausmės pažeidimų.

Akivaizdu, kad talento šiam krepšininkui niekada netrūko ir net išgyvendamas tiek daug nuopuolių jis dažnai sugebėdavo blykstelėti. Puikias fizines savybes turėjęs krepšininkas galėjo tapti vienu iš šio dešimtmečio žvaigždžių, tačiau daugiausiai žibėjo už aikštės ribų.

Pečiukevičius Pečiukevičius

Augustas Pečiukevičius (28 metai, 192 cm)

2007 metais A.Pečiukevičius buvo vienas iš bronzinės šešiolikmečių komandos lyderių. Universalus įžaidėjas pelnė 10,3 taško, atkovojo 5,2 kamuolio ir atliko 2,8 rezultatyvaus perdavimo, o po vienerių metų panašius skaičius turėjo ir Donato Motiejūno atstovaujamoje metais vyresnėje rinktinėje, kuri dabinosi sidabru – 10 taškų, 3,1 atkovoto kamuolio ir 2,4 atkovoto kamuolio. Nors ir kituose jaunimo čempionatuose A.Pečiukevičius buvo tarp komandos lyderių, tačiau skambesnių pergalių nebeiškovojo.

Simboliška, tačiau iš Vilniaus kilęs žaidėjas LKL pirmenybėse debiutavo 2009–2010 atstovaudamas Kauno „Aisčių“ komandai. Rimvydo Samulėno vadovaujamos ekipos gynėjų grandyje buvo milžiniška konkurencija – devyniolkmečiui A.Pečiukevičiui dėl laiko aikštėje reikėjo varžytis su Žygimantu Janavičiumi, Giedriumi Kurtinaičiu, Mantu Kadzevičiumi, Vyteniu Čižausku bei Vaidu Kariniausku. Dažniausiai nuo suolo kilęs A.Pečiukevičius debiutiniame sezone pelnė 5,1 taško, atkovojo 2,8 kamuolio ir 3,2 rezultatyvaus perdavimo. Vienu iš pagrindinių įžaidėjo trūkumų buvo pataikymas iš trijų taškų zonos – A.Pečiukevičius tritaškius metė vos 17 proc tikslumu.

Po sezono Kaune prasidėjo juodžiausias A.Pečiukevičiaus karjeros laikotarpis. Prisijungus prie Vilniaus „Sakalų“ ekipos įžaidėją iš rikiuotės viena po kitos pradėjo versti traumos. Iš pradžių krepšininkui net keliskart įplyšo užpakalinis kojos raumuo, o vėliau plyšo ir du čiurnos raiščiai, tad 2010–2011 metų sezone jis sužaidė vos vienerias rungtynes, o po metų į aikštę išbėgo dar dešimt kartų.

Tai buvo paskutiniai metai, kada itin geru aikštės matymu pasižymėjusį gynėją buvo galima matyti rungtyniaujantį Lietuvoje. Iš „Sakalų“ A.Pečiukevičius išvyko į Pernu „Parnu“ klubą Estijoje, o vėliau iš ten persikėlė į Tartu „Rock“ klubą.

Geras A.Pečiukevičiaus žaidimas Estijoje, kur jis netgi buvo pripažintas geriausiu pirmenybių gynėju, neliko nepastebėtas ir vilnietis patraukė į Ispanijos 2-ojoje lygoje žaidžiančią Burgoso „Autocid Ford“ ekipą. Vėliau lietuvis net tris sezonus rungtyniavo Belgijoje – Briuselio „Basic Fit“ klube, o šiame sezone vėl žaidė antroje Ispanijos lygoje bei gynė La Korunjos „Leyma Basket“ ekipos garbę.

Panašu, kad šio gynėjo progresui itin didelės reikšmės turėjo svarbiu karjeros laikotarpiu patirtos sunkios traumos, po kurių A.Pečiukevičiui pakilti į prognozuotą lygį nebepavyko.

Jasikevičius, Čižauskas ir Vene Jasikevičius, Čižauskas ir Vene

Vytenis Čižauskas (27 metai, 188 cm)

Neeilinėmis fizinėmis savybėmis iš bendraamžių išsiskyręs V.Čižauskas buvo vienas iš tos „auksinės kartos“ pagrindinių žaidėjų. 4 auksu pažymėtuose čempionatuose jis vidutiniškai rinko 12,5 taško, atkovojo 5,5 kamuolio ir atliko 4,4 rezultatyvaus perdavimo.

Vos penkiolikos metų jis jau prisijungė prie  Kauno „Žalgirio“ sistemos, o būdamas šešiolikos debiutavo LKL su Kauno „Triobet“ apranga, Dar tame pačiame sezone V.Čižauskas sužaidė 9 rungtynes finansinių sunkumų prispaustame ir tik lietuviais besirėmusiame „Žalgiryje“.

Vis dėlto įsitvirtinti vyrų krepšinyje V.Čižauskui galiausiai pavyko 2010–2011 metų sezone, kai atstovaudamas „Nevėžiui“ aštuoniolikmetis pelnė 8,6 taško ir rinko 10,4 naudingumo balo.

Po dar dviejų metų praleistų Kauno „Baltų“ bei Valjadolido „Blancos de Rueda“ komandose V.Čižauskas liko tik per žingsnį nuo 2013-ųjų metų Lietuvos vyrų rinktinės, o rudenį sulaukė galimybės tapti ir pilnaverčiu „Žalgirio“ nariu. 4,3 taško rinkęs įžaidėjas tą sezoną tapo LKL čempionu, o jo tiesioginiu mentoriumi aikštėje buvo paskutinį savo sezoną žaidęs Šarūnas Jasikevičius.

Vis dėlto šiuo šansu talentingasis įžaidėjas nepasinaudojo ir po metų „Žalgiryje“ teko žengti žingsnį atgal – persikelti į Panevėžio „Lietkabelį“ ir nors ten gynėjas rinko 13,6 taško bei atliko 4,5 rezultatyvaus perdavimo, tačiau sezoną užbaigė Valmieros „Valmiera“ klube.

Į tą lygį, į kurį V.Čižauskas buvo pakilęs 2013 metais, sugrįžti krepšininkui taip ir nepavyko. Pastaruosius dvejus metus titulus jaunimo krepšinyje skynęs įžaidėjas rungtyniavo Turkijos 2-ojoje lygoje žaidžiančiančioje Akhisaro „Akhisar“ ekipoje.

Panašu, kad savybės, leidusios V.Čižauskui dominuoti tarp savo bendraamžių, vyrų krepšinyje taip plačiai, kaip buvo tikimasi, durų nepravėrė. Iš Kaišiadorių kilęs krepšininkas pasižymėjo itin didele fizine jėga bei sprogstamu greičiu. Su laiku šios jos savybės darėsi vis menkiau pastebimos, o ženkliau pagerinti metimo ar kitų savo silpnesnių savybių įžaidėjas taip ir neįstengė.

Jogėla Jogėla

Tauras Jogėla (26 metai, 203 cm)

Nors T.Jogėlos karjera klostosi gana aukštame lygyje, tačiau jos pradžia buvo tokia įspūdinga, kad daugelis šiam krepšininkui piešė kur kas įspūdingesnę ateitį.

Kresnas tauragiškis pirmą kartą dėmesį į save atkreipė 2009 metų Europos jaunučių iki 16 metų pirmenybių metu. Tuomet Kaune vykusiame čempionate lietuvaičiai pasidabino sidabru, o T.Jogėla buvo ryškiausia tos komandos asmenybė – jis rinko 15,6 taško, 8,9 atkovoto kamuolio ir 1,9 rezultatyvaus perdavimo.

Po tokio jo pasirodymo treneris Rolandas Radvila sakė: „Taurai, jeigu būdamas 20 metų nebūsi kviečiamas į vyrų rinktinę, atvažiuosiu ir tau per užpakalį su diržu duosiu blyną.“

Gaila, bet viskas klostėsi toli gražu ne pagal tokį optimistinį scenarijų. Kitų metų pirmenybes T.Jogėla praleido dėl sunkios peties traumos, o po dvejų metų aštuoniolikmečių čempionate T.Jogėla jau pelnė 7,1 taško, atkovojo 3,9 kamuolio ir atliko po rezultatyvų perdavimą, o rinktinė Europoje liko penkta.

Tuomet prie šios kartos rinktinės vairo stojo griežtumu garsėjantis Tomas Pačėsas, kuris T.Jogėlos vos ne paliko už dvyliktuko ribų. Strategas teigė, jog nė vienas iš krepšininkų į komandą nepateks už praeities nuopelnus. Tais pačiais metais T.Pačėsas dėl drausmės pažeidimų iš rinktinės pašalino Tomą Lekūną ir Edgarą Zinevičių.

Nors T.Jogėla į čempionatą išvažiavo, tačiau jame neblizgėjo – 6,9 taško ir 3,8 atkovoto kamuolio, o rinktinė, kuri savo pirmajame čempionate džiaugėsi sidabru, paskutiniajame liko tik septinta.

Prie Kauno „Žalgirio“ sistemos jaunuolis iš Tauragės prisijungė, kai jam buvo 16 metų ir jau antrajame sezone NKL čempionate rinko 13,1 taško ir 6,4 atkovoto kamuolio. Dar kitais metais „Žalgiris“ jaunąjį talentą išsiuntė stažuotis į Panevėžio „Lietkabelio“ klubą, kuriame atrodė, kad visos problemos praeityje. Tuomet devyniolikmetis T.Jogėla buvo vienas iš jaunos komandos lyderių ir per 22 minutes pelnė 8,8 taško bei atkovojo 3,9 kamuolio.

Toks universalaus puolėjo žaidimas Panevėžyje atvėrė kelią ir į pagrindinę „Žalgirio“ ekipą, tačiau joje T.Jogėla sužaidė vos trejose LKL rungtynėse, epizodiškai pasirodė Eurolygos mače su Miuncheno „Bayern“ ir buvo išsiųstas į Kėdainių „Nevėžį“, kuriame turėjo įspūdingiausią savo sezoną LKL – 13,7 taško ir 6,9 atkovoto kamuolio.

Nepaisant gero sezono Kėdainiuose, taip pagrindinės „Žalgirio“ komandos durų itin universaliu laikytas puolėjas daugiau ir nepravėrė. Po „Nevėžio“ T.Jogėla dar vilkėjo „Pieno žvaigždžių“ ir Prienų-Birštono „Vytauto“ marškinėliais LKL čempionate. 2017–2019 metų sezonus T.Jogėla praleido Lenkijoje Ščecino „King Wilki Morskie“ ekipoje ir nors ten atrodė solidžiai, tačiau šiame sezone gana ilgai laukė naujosios darbovietės pasiūlymo ir jau prasidėjus sezonui dar sportavo savo gimtajame mieste. Galiausiai T.Jogėla prieš naujuosius prisijungė prie Vengrijos vidutiniokės Šoprono KC ekipos, kurioje rinko po 14 taškų ir 4,6 atkovoto kamuolio.

Natūralu, kad T.Jogėla ir šį tarpsezonį turėtų sulaukti nemažai dėmesio ir iš Lietuvos klubų, tad galbūt po kelių metų pertraukos šį itin talentingu laikytą krepšininką bus galima išvysti ir mūsų šalyje.

Tauragiškis neišpildė R.Radvilos lūkesčių ir vyrų rinktinėje apskritai nesužaidė nė vienerių rungtynių. Akivaizdu, kad lemtingos įtakos šio krepšininko progresui turėjo patirta peties trauma, po kurios krepšininkas prarado nemažą dalį savo universalumo. 

Mockevičius Mockevičius

Mantas Mockevičius (27 metai, 189 cm)

Jeigu šešioliokmečių čempionate Kaune T.Jogėla griežė pirmuoju smuiku,  tai antrasis priklausė būtent M.Mockevičiui, kuris tada pelnė 12,8 taško, atkovojo po 4 kamuolius ir atliko 1,1 rezultatyvaus perdavimo.

Kitais metais, kai dėl traumos rinktinei negalėjo padėti T.Jogėla, M.Mockevičius netgi tapo ir pirmo ryškumo žvaigžde. Tvirtai sudėtas gynėjas įmetė 16,4 taško, atkovojo 3,9 kamuolio ir atliko 1,8 rezultatyvaus perdavimo, o komanda nors ir liko be medalių, tačiau pasaulio čempionate finišavo ketvirtoje vietoje.

Nors 2010–2011 metų sezone M.Mockevičius jau debiutavo LKL, o atstovaudamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunimo komandai tais pačiais metais jis pateko į vieno iš Eurolygos turnyrų simbolinį penketą, tačiau būtent tada jo kreivė ėmė važiuoti žemyn.

Palangos „Naglio“ ekipoje LKL čempionate septyniolikmetis gynėjas rinko 3,8 taško, o vasarą jau atstovaudamas Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinei buvo tiesiog neatpažįstamas – 4,6 taško, 2,5 atkovoto kamuolio ir 1,4 rezultatyvaus perdavimo. Kurortinio miesto klube M.Mockevičius praleido 3 sezonus ir paskutiniajame jau demonstravo solidesnį žaidimą - jis rinko 11,7 taško, atkovojo 2,9 kamuolio ir atliko po 3 rezultatyvius perdavimus.

Iš Palangos gynėjas persikėlė į Vršaco „Vrsac“ klubą, rungtyniavusį Serbijos pirmenybėse, tačiau ten įsitvirtinti ilgesniam laikui neįstengė. Iš Serbijos M.Mockevičius sugrįžo į NKL žaidusį „Vilniaus“ klubą, kuriame taip ir neužbaigė sezono. Netgi šiame lygyje M.Mockevičius jau nieko įspūdingo nenuveikė – 8,7 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 2 rezultatyvus perdavimai.

Paskutiniąja krepšininko stotele tapo Keblaviko „Keflavik“ klubas Islandijoje, tačiau ten M.Mockevičius jau žaidė tik mėgėjiškame lygyje ir daugiau savo malonumui.

Lemiamos įtakos šio krepšininko karjerai turėjo ir prieš pat dvidešimtmečių čempionatą nutrūkę čiurnos raiščiai. Po šios traumos krepšininkas taip pilnai ir neatsigavo.

Padėkite mums kurti gerą turinį - tapkite Krepsinis.net rėmėju >>

51 komentarai
Naujausi komentarai (51)
Geriausiai ivertinti (51)
PRO komentarai (8)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti