Už širdies griebianti žinomo Slovėnijos žaidėjo istorija: 300 eurų pragyvenimui, prarasti uždirbti pinigai ir sūnaus ilgesys
(13)
Europoje neblogai pažįstamas Slovėnijos krepšininkas Marko Tušekas susidūrė su skaudžia realybe – jis neturi pinigų ir daugelį metų nematė savo sūnaus.
Milano „Emporio Armani“, Malagos „Unicaja“, Kazanės „Unics“, Varezės „Cimberio“, Avelino „Air“, Kremonos „Vanoli“, Liublianos „Union Olimpija“ ekipose per savo karjerą žaidęs 203 cm ūgio puolėjas dabar bijo grįžti į gimtąją Slovėniją, nes ten jį gali suimti policija dėl žmonos ieškinio už nemokamus alimentus.
Pateikiame M.Tušeko pasakojimą apie tai, kaip jis verčiasi dabar, kur nesėkmingai investavo pinigus ir kaip pasiilgo savo 13-mečio sūnaus.
„Mano žmona per skyrybas iš manęs pasiglemžė viską – butą ir pinigus, kuriuos uždirbau iki 29-erių. Iš banko sąskaitos ji pavogė 100 tūkstančių eurų ir aš apie tai nežinojau.
Daugelis galvoja, kad aš išsiskyriau su žmona, nes norėjau būti su kita. Man mama sakydavo, kad negali vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių, todėl nusprendžiau pasielgti teisingai.
Kai po skyrybų dar žaidžiau krepšinį ir mokėjau alimentus, viskas buvo gerai, bet dabar daugelį metų nemačiau savo sūnaus. Mano žmona sakė, jog negaliu matyti savo sūnaus ir jis pats kreipėsi į policiją, jog būtų uždrausta prie jo priartėti. Aš net negaliu grįžti į Slovėniją, nes turbūt sėsčiau į kalėjimą.
Pastaruosius trejus metus dirbu bet kokį darbą. Gyvenu labai skurdžiai. Esu situacijoje, kokios net negalėjau įsivaizduoti. Blogai investavau savo pinigų ir juos praradau. Viskas, ką dariau baigęs karjerą, yra tikra nesėkmė. Dabar sumoku mokesčius ir man pragyvenimui lieka 300–400 eurų.
Labai sunku nematyti savo sūnaus. Net ir seneliai jo nemato. Mano mama nusiuntė atviruką anūkui, bet iš pašto jo niekas taip ir nepasiėmė. Savo buvusiai žmonai tikrai daug padėjau: nupirkau automobilį, atidaviau butą, o kas mėnesį skirdavau nemažą pinigų sumą. Dabar esu didžiulėje bėdoje.
Nepaisant visko, esu laimingas. Turi vaiką su kita moterimi, kuriam jau 15 mėnesių. Gaila, kad mano 13-metis sūnus neatvyksta manęs aplankyti ir nenori su manimi bendrauti. Dėl to tikrai labai liūdna.
Alimentai siekia tikrai didelę sumą ir negaliu jos mokėti. Kai žaidžiau krepšinį, tuomet įstengdavau juos sumokėti, bet dabar jau mano karjera baigta ir neturiu tokių pinigų. Daugiau neturiu sutarčių, kurių vertė yra 200 ar 300 tūkstančių eurų.
Nežinau, ar kada grįšiu į Slovėniją, nes ten manęs laukia policija. Niekada savo sūnaus nepamiršiu ir visada esu pasiruošęs jam padėti, bet dabar negaliu to padaryti, nes verčiuosi su 300–400 eurų per mėnesį. Nemaniau, jog pateksiu į tokią situaciją. Sportininkams taip pasitaiko, kurie per karjerą uždirba daug pinigų, bet lieka tuščiomis.
Tiesa, kad per savo karjerą padariau ir kvailų dalykų – ėjau lošti į kazino. Ten praradau daug pinigų. Daugiau nebelošiu, todėl šis faktas tėra praeitis.
Juodkalnijoje tikrai nesislapstau ir legaliai gyvenu jau 11 metų. Visi žino mano adresą ir darbovietes. Tiesiog nenoriu keliauti į Slovėniją, nes policija ketina mane suimti.
Norėjau sugrįžti į krepšinį praėjusį sezoną, kad užsidirbčiau pinigų, bet čia Juodkalnijoje krepšininkams nemoka didelių atlyginimų. Tik „Budučnost“ turi daugiau lėšų. Norėjau įgauti sportinę formą ir išvykti į Aziją arba kaip Marko Miličius į Kuveitą ir ten užsidirbti. Tik pradėjus sportuoti, pasikartojo mano sveikatos problemos, su kuriomis susidūriau 2005 metais – širdies liga. Teko pamiršti savo planą, kaip užsidirbti pinigų.
Bandžiau tapti treneriu arba agentu. Skambinau visiems, ką pažįstų ir prašiau pagalbos, bet niekas nepadėjo. Kažkur dirbdamas asistentu gal ir gaučiau 100 eurų per mėnesį, bet tai manęs Juodkalnijoje neišgelbėtų.
Mano žmona dirba, todėl gyvename iš jo pajamų. Aš dabar esu vaiko auklė. Kai pasirašiau sutartį su „Zeta“ komanda, maniau, jog uždirbsiu bent jau šiek tiek pinigų, bet jie man nesumokėjo, nors žadėjo.
Savo turėtus pinigus investavau Juodkalnijoje: nupirkau du butus ir biurą. Negaliu jo parduoti, nes niekam nereikia biuro patalpų. Iš butų nuomos gaunu apie 500 eurų per mėnesį, taigi galiu sumokėti sąskaitas. Gerai, kad man šiek tiek padeda sesuo, kitaip turėčiau dar daugiau problemų“, – atvirai pasakojo slovėnas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.