Ukrainos ekipoje dirbęs M.Šernius – nežinioje dėl savo ir „Prometey“ likimo: būtų gaila, jei klubas veiklą stabdytų

Mantas Šernius baigė antrąjį savo sezoną Slabožanskės „Prometey“ klube. Šįkart Ukrainos komanda, rungtyniavusi Rygoje, pasiekė Europos taurės ketvirtfinalį, kur nusileido Breso Burgo JL, ir iškovojo titulą Latvijos–Estijos čempionate.

Tiesa, dėl trečiųjų metų „Prometey“ gretose nei lietuvis, nei niekas kitas nėra užtikrintas. M.Šernius atviravo, jog klubo likimas yra pakibęs ant plauko ir kol kas nėra aišku, kas laukia Ukrainos ekipos.

Baiminamasi, kad ją gali ištikti Kijevo „Budivelnik“ likimas, kadangi išlaikyti pajėgios sudėties komandą savininkui atsieina daug lėšų, o karo pasekmės turi savo kainą.

„Būtų kaip ir logiškas sprendimas, bet būtų labai gaila, jei klubas nuspręstų sustabdyti veiklą. Jaučiuosi atlikęs savo darbą, bet nerimo tikrai yra“, – sako Roneno Ginzburgo asistentu dirbęs lietuvis.

Pats M.Šernius neturi sutarties kitiems metams ir laukia, koks bus klubo likimas. Kol kas treneris ruošiasi paatostogauti, apsilankyti klubų treniruotėse ir rungtynėse, jei tik tokia proga pasitaikys.

„Prioritetas būtų pratęsti darbą su Ginzburgu. Jei vasarą pasirodytų organizacija, kuri turėtų 2–3 metų viziją, norėtų daryti projektą, tikrai galvočiau. Eiti kažkur metams į abejotiną klubą... Nežinau. Jau pavargau nuo to“, – apie savo ateities planus sako jis.

Pokalbis su M.Šerniumi – apie antrąjį sezoną „Prometey“ klube, Arnoldo Kulbokos reabilitaciją, klubo likimą bei ateities planus. 

Šernius

– Kokiomis nuotaikomis baigėte šį sezoną?

– Sezoną vertinčiau tikrai gerai. Aišku, ne taip gerai, kaip pernai, kai buvome Europos taurės ketverte, dabar buvome aštuonete. Pagal tai, koks sezonas buvo nelengvas, kokia sunki buvo grupė, pabaigėme labai gerai. Vietinį čempionatą laimėjome prieš „Kalev“, jų namuose, kur buvo paruoštas stalas. Sugadinome viską, matėsi iš paskutinės nuotraukos, kad jie labai nusiminę (Juokiasi). Bet suprantama, visi tą turi daryti. Toks tas finalas, kažkas turi laimėti, kažkas turi pralaimėti.

– Antrus metus iš eilės praleidote Rygoje. Ar kaip organizacija jautėte prisijaukinę šį miestą kaip savo namus?

– Taip, šiemet jau tikrai pažinojome vienas kitą daug geriau, iš pusės žodžio. Buvo nusistovėję darbai, viskas vyko produktyviau, atėjo dar vienas pagalbininkas iš Latvijos, kuris buvo 3x3 olimpinis čempionas – Raimondas Feldmanis. Jis užsiėmė daugiau individualiu darbu – tą pusę perėmė nuo manęs. Galėjau daugiau analizuoti varžovus, kas ir buvo mano tikslas – kuo labiau susipažinti su Europos taurės žaidėjais, treneriais, jų taktiniais niuansais, pajausti, kas tai per lyga.

Vis tiek kiekvienas turnyras yra savitas, turi žinoti, pažinoti žaidėjus. Antrais metais jaučiausi jau tikrai geriau. Sutinki tuos pačius žaidėjus, nebereikia iš naujo skambinėtis buvusiems kolegoms, žaidėjams, kad jie papasakotų. Darbas ėjosi tikrai lengviau.

– O kaip buvo iš sirgalių ir palaikymo pusės: ar pavyko Latviją paversti namais?

– Pirmais metais ta euforija buvo didesnė. Dėl karo kaskart ta vienybė jautėsi labai. Šiemet Rygoje tai jautėsi, bet ukrainiečiai jau mažiau reiškėsi, kad jie iš Ukrainos, buvo mažiau vėliavų. Vis tik iš latvių pusės pajutome, jog atkrintamosiose mūsų daugiau palaikyti ateina vietinių. Pagal klubo skaičiavimus, šiemet turėjome ir rekordinį sirgalių skaičių. Nebe išdalintais bilietais, kaip pirmais metais, bet jau nupirktais. Latviai išties myli krepšinį, tas aukštesnis lygis jiems labai įdomu, ypač Eurolyga, kai žaidė „Maccabi“, buvo pilna arena.

Prometey

– Teko matyti, jog turite ir dublerinę komandos sudėtį, kuri žaidė Ukrainos lygoje. Kokia situacija yra su šia ekipa?

– Jaunimas žaidė antroje lygoje, nes dėl politinių dalykų ir mūsų išvykimo, komanda turėjo pradėti nuo nulio. Taurėje jie pateko į finalą ir nugalėjo visas pirmos lygos komandas, tik finale nusileidę paskutinę sekundę. Jie prieš kelias dienas laimėjo antrą lygą, nušlavę varžovus 66 taškais, kitą sezoną jie žais aukščiausioje lygoje.

– Kiek gyvas apskritai dar Ukrainos krepšinis?

– Jie džiaugiasi, kad jis išvis yra. Krepšinis turi vykti. Įsivaizduokite, 2–4 metus šalyje nevyktų jokios rungtynės, tai atsilieptų labai, jie bando bent kažką išlaikyti. Dėl kariuomenės jiems tai irgi tampa priežastis ten neiti, nes ne visi ten nori.

– Minėjote, kad Europos taurėje norėjote pasiekti daugiau. Kokios buvo „Prometey“ ambicijos?

– Tikslas buvo bent pakartoti praeitų metų rezultatą ar jį pagerinti. Prieš sezoną išlaikėme branduolį, norėjome pasipildyti, tik nelabai pataikėme sulipdyti komandą su naujokais.

Vis tik ir mūsų grupė buvo labai stipri: pajėgi „Joventut“ liko žemiau nei mes, „Bešiktaš“ irgi, Paryžius taip nustebino, nors po pirmų kelių rungtynių matėsi, kad jie bus gera komanda. Praeitą sezoną pavalgius norėjosi ir to deserto, bet atsisukome į realybę. Mūsų grupė buvo gerokai stipresnė nei kita ir ant to paties grėblio užlipo ir „Wolves“. Europos taurės standartais jie buvo stipri komanda.

– Jūs patys pirmą mačą „Wolves“ pralaimėjote, antrajame triuškinote varžovus, kaip manote, kodėl šiai komandai sezonas Europoje ėjosi sunkiai?

– Man patiko, kaip jie žaidė. Vienu metu jie buvo tobula komanda, bet tada juos užpuolė lyderių traumos ir viskas. Jie krito į duobę, gavo nokautą ir neatsikėlė. Jiems truko 1–2 pergalių, kad eitų toliau. Nežinau, gal viduje buvo daugiau niuansų, be iš šono man atrodo taip.

Šernius

– Ar „Prometey“ klubas planuoja ten pat likti įsikūręs ir kitą sezoną? Ir ar patys turite vietą kito sezono Europos taurėje.

– Po pirmo sezono, pamenu, buvo klaustukų, ar komanda kažkur kelsis: buvo kalbų apie Lenkiją, Lietuvą, bet tai buvo greitai atmesta, šių niuansų jau reikėtų LKL klausti.

Dėl Europos taurės... Kol kas labai miglotas kitas sezonas, neaišku, kas išvis bus su šiuo klubu. Ne pati geriausia situacija Ukrainoje, kitą savaitę spręsis, kas bus su komanda. Situacija yra tokia. Manau, savininkai galvojo, jog karas baigsis greičiau, kad bus galima išlaikyti Europos taurę ir grąžinti klubą į savo miestą ir džiuginti savo miesto žiūrovus. Čia nemaži pinigai, o kaip savininkas komandą matai tik feisbuke ir instagrame.

Būtų kaip ir logiškas sprendimas, bet būtų labai gaila, jei klubas nuspręstų sustabdyti veiklą. Jaučiuosi atlikęs savo darbą, bet nerimo tikrai yra. Nesinori, jog įdirbis per šiuos metus tiesiog būtų sustabdytas. Reikia atšviežinti galvą ir lauksime žinių. Jei ne, pradėsime kitos darbovietės paieškas.

– O kokia yra situacija su trenerių štabo kontraktais?

– Aš sutarties kitam sezonui neturiu. Kiek žinau, vyr. treneris kontraktą turi, bet tiksliai neatsakysiu.

– Kokį planą B šiuo metu turite galvoje? Galbūt norėtumėte grįžti į vyr. trenerio postą.

– Labai apsisprendęs nesu. Aišku, prioritetas būtų pratęsti darbą su Ginzburgu. Jei vasarą pasirodytų organizacija, kuri turėtų 2–3 metų viziją, norėtų daryti projektą, tikrai galvočiau. Eiti kažkur metams į abejotiną klubą... Nežinau. Jau pavargau nuo to. Nuo pat darbo pradžios vyr. trenerio poste susiklostė taip, kad kažkada dirbau TEO – jos nebeliko, buvo „Viči-Aistės“ – jų nebėra, Prienų nebėra.

– Dėl Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ greitai irgi gali kilti klaustukų, jei klausysime gandų.

– Būtų išvis... Turėčiau tik vieną darbovietę, kurioje anksčiau esu dirbęs – po sezono smagu užsukti pažiūrėti „Žalgirio“ dublerių treniruotes ir pagrindinę komandą. Va, vienintelė vieta, kur dar galėčiau pasisveikinti su buvusiais kolegomis.

– Jei užsidarys ir Ukrainos klubas, bus pavojinga kažkam jus samdyti.

– Dvejopos mintys (Juokiasi).

Šernius

– Žiūrint į buvusius „Prometey“ žaidėjus, ar matote kažką, kas kitą sezoną galėtų praverti kokio Eurolygos klubo duris? Pavyzdžiui, Ondrejus Balvinas.

– Pasibaigus sezonui Europoje, trys žaidėjai turėjo pasiūlymus išvykti. Balvinas turėjo iš Ispanijos, Odiase – iš Turkijos, bet ne Eurolygos klubo, buvo dar trečiasis, kuris turėjo opciją. Bet pinigai buvo plius–minus tie patys ir visi trys jie liko. Kiek suprantu, klubas nesistengė jų stipriai išlaikyti, jei jie būtų išvykę – būtų sutaupę pinigus. O kur sustojo derybos, negaliu atsakyti.

Balvinas tikrai galėtų žaisti Eurolygoje. Tik, kaip suprantu, jis yra pasirašęs kontraktą Kinijoje. Šiais metais žaidėjai tikrai pasikėlė savo akcijas, kitąmet bus brangesni.

– Kokia yra Arnoldo Kulbokos situacija? Jį pirkote kaip vieną potencialiai kertinių komandos žaidėjų, bet, deja, dar sezono pradžioje lietuvio netekote dėl traumos.

– Po operacijos jis buvo keliskart atvažiavęs, mažokai šnektelėjome, bet jis reabilituojasi. Aišku, ta jo trauma apmaudi: savaitę pasitreniravus, gal antroje treniruotėje salėje kelis ištino, tiek jį ir matėme. Čia ta situacija, kur visą vasarą ieškai, išleidi nemažai pinigų, o rugsėjį sužinai, jog toje pozicijoje yra skylė ir žaidėjų į ją nėra daug, kurie temptų lygį. Tai irgi viena mūsų tokio sezono priežasčių – baigėme sezoną be „ketvirtos pozicijos“ žaidėjo, iš „trečios“ stūmėsi kiti žaidėjai.

– Žiūrint hipotetiškai: jei Arnoldas būtų sveikas ir toks kaip pernai Patruose, tai būtų kardinaliai pakeitę „Prometey“ sezoną?

– Galbūt neturėtume bangų viduryje sezono, nes pakeitėme 3–4 žaidėjus. Viskas buvo statoma ant to, kad turėsime gerą metiką, reiškia, galėjome pirkti kitus mažiau metančius, bet kai metiko nebebuvo, turėjome keisti kitus. Kulbokai buvo numatytas didelis vaidmuo, bet gavosi, kaip gavosi. Nuo mūsų tai nepriklausė.

Kulboka

– Galbūt būtų su Deividu Sirvydžiu konkuravęs dėl rezultatyviausio vardo Europos taurėje.

– Gali būti. Kalbant apie Deivį, jį pažįstu nuo U16 rinktinės. Dar vienas įdomus dalykas: reikėtų atsiversti tą sudėtį, pažiūrėti, kaip pirmais metais man pavyko su jais pataikyti. Ten buvo Sirvydis, Jokubaitis, Giedraitis, Arlauskas. Ta rinktinė buvo labai stipri, tuo metu kažkokią nuojautą turėjau, kad Deividas bus labai geras žaidėjas, nes turėjo metimą, praėjimą, galėjo priiminėti teisingus sprendimus. Aišku, paauglystėje niuansų buvo, bet dabar jis subrendo ir ima jautį už ragų. Tikrai džiaugiuosi, kaip jis juda į priekį.

– Kalbant apie Roką Jokubaitį, negaila, kad šis buvęs auklėtinis šiemet rečiau kyla nuo katalonų suolo?

– Treneris žaidžia, kad laimėtų, ir jei nemato Roko laiko, reiškia, tokia jo vizija, gal neįrodai, kad gali. Čia tam tikri niuansai, aukštame lygyje turi su tuo kovoti.

– Dabar yra kalbų apie galimą jo sugrįžimą į „Žalgirį“. Kaip manote, tai būtų geras žingsnis jam?

– Negaliu patarinėti, nežinant niuansų. Jis turi pasverti, kiek nori turėti laiko ir kokio kontrakto, tada pasiimti 2–3 variantus ir priimti sprendimą. Manau, pasiūlymų jis turės, o tada matys, kas viską lems, ar kontrakto nuliukai, ar žaidimo laikas.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės