Triumfuojantis D.Itoudis emocingoje kalboje prisiminė lemtingą R.Šiškausko metimą

Maskvos CSKA strategas Dimitris Itoudis pranoko savo mokytoją Željko Obradovičių ir pirmą kartą karjeroje tapo Eurolygos čempionu kaip vyriausiasis treneris. Po triumfo Berlyno „Mercedes-Benz“ arenoje graikas turėjo ką pasakyti.

„Neturiu daug žodžių apibūdinti kas nutiko. Tiesiog esu labai laimingas būdamas tokios organizacijos dalimi. Visi tikėjosi, kad mes laimėsime Eurolygos titulą. Kartais gyvenimas parašo neįtikėtinus scenarijus. Tačiau aš esu labai laimingas. Šiame finaliniame ketverte mes turėjome žmonių, kurie čia žaidė pirmą kartą ir tapo čempionais. Aš tikiuosi, kad tai nebuvo toks paskutinis jų finalinis ketvertas.

Kalbant apie rungtynes, mes pradėjome labai gerai. Trečiajame kėlinyje sugebėjome atlaikyti „Fenerbahce“ spaudimą. Tai yra labai kieta komanda. Mes sugebėjome atsilaikyti net ir iššvaistę pranašumą. Mes išlikome ramūs ir vieningi. Mes radome teisingus kelius puolime. Galiausiai, mano vyrai nusipelno to. Parašėme istoriją. Tai, kaip mes laimėjome šį titulą, yra labai svarbu. Ypatingai dėl to, kad turėjome žaidėjų, kurie yra pralaimėję finalinius ketvertus prieš tai. Šiąnakt švęsime, bet rytoj jau galvosime apie Vieningosios lygos pusfinalį“, – po triumfo kalbėjo D.Itoudis.

– Apie ką po finalo kalbėjotės su Obradovičiumi?

– Nieko ypatingo. Tiesiog pasakysiu taip. Aš nebūčiau čia, jeigu ne Željko ir „Panathinaikos“ klubas prieš trylika metų. Man buvo labai sunku laimėti, tačiau jo indėlis yra milžiniškas į mano pergalę. Aš jam dėkoju iš visos širdies. Tą patį jam pasakiau ir prie aikštelės.

– Obradovičius kalbėjo, kad paskutinėje atakoje De Colo sužingsniavo. Željko taip pat pažymėjo ir didžiulį pražangų skirtumą pratęsime. Ką manote apie teisėjų darbą?

– Aš jaučiu milžinišką pagarbą Željko ir „Fenerbahce“. Žinoma, jie nusivylę dėl pralaimėjimo. Tačiau aš nenoriu to komentuoti. Supraskite mane.

– Kas dėjosi jūsų galvoje, kai „Fenerbahce“ ketvirtajame kėlinyje grėsmingai artėjo?

– Tai tiesiog krepšinio rungtynės tarp dviejų didžių klubų. Taip, nutiko daug dalykų ketvirtajame kėlinyje, jie mus pasivijo, bet mes išlikome ramūs. Mes sakėme: mažiau žvalgymosi į statistiką, daugiau darymo to, ką sėkmingai darėme viso sezono metu. Mes turėjome žaisti tą smagų krepšinį, kuris patiko tiek daug žmonių. Mums pavyko išplėšti pratęsimą ir ataka po atakos laimėti.

– Žinant CSKA nesėkmių finaliniuose ketvertuose istoriją, kaip jūs išlikote ramus lemiamomis akimirkomis?

– Tai nebuvo lengva. Žinote, visi ieško lyderio. Būčiau prastas lyderis, jei tuo metu nebūčiau parodęs savikontrolės. Mes sakėme, kad rungtynės turi ateitį. Mes turėjome atlikti daug keitimų. Žinojome, kad kažkuo rizikuosime. Tačiau kai turi De Colo, Teodosičių, Chriapą ir visus kitus, tu jautiesi saugus.

– Ar yra kažkoks skirtumas tapti Eurolygos čempionu kaip asistentui ir kaip vyriausiajam treneriui?

– Žinote, dabar man akyse stovi 2009 metų Eurolygos finalas, kai Ramūno Šiškausko tritaškis galėjo mus palaidoti, bet jis prametė. Aš nebūčiau čia, jei ne tie dešimt metų pastovaus darbo. Tada, kai buvau asistentu, turėjau labai daug erdvės ir pasitikėjimo mokytis. Žinoma, šalia turėjau lyderį. Kai turi tokį lyderį kaip Željko, tu gali tik mokytis.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą