Ten, kur Šaras, ten - spektaklis

Gerai, aš taip pat neištvėriau... Po ilgo laiko pribrendo mintis brūkštelėti, kas galvoje pradėjo suktis nuo vasaros pabaigos, kai prasidėjo kalbos apie Šarūno Jasikevičiaus galimybę grįžti į vieną iš stipriausių klubų Lietuvoje.

Neslėpsiu, kad Šaro sugrįžimas man, kaip jo didelio talento gerbėjui, buvo beprotiškai maloni žinia. Ir tikrai nebuvo svarbu, į kurį klubą - „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“ - svarbu, kad toks krepšininkas vėl žais ir žais arti ištikimiausių gerbėjų Lietuvoje. Visuomet garsiai sakau, kad Lietuvos krepšinio istorija neturėjo ir klausimas kada vėl turės tokį charizmatišką, populiarų ir nepakartojamą krepšininką kaip Šaras (atleiskit visi Lietuvos krepšinį sukūrę žmonės, jūsų indėlis, mano akimis, didžiulis, bet čia kalba emocijos).

Kita vertus, Šarūnui prisijungus prie „Lietuvos ryto“, komentaruose pasirodė skirtingų nuomonių. Nuo visiškos euforijos iki priekaištų klubo vadovams dėl pinigų švaistymo ir „antikvaro“ įsigijimo. Ar 34 metų veteranas bus naudingas „Lietuvos rytui“ – komandai – pamatysime jau visai netrukus, o čia mano vizija:

ŽAIDĖJAS. Jasikevičius niekada negarsėjo kaip puikus gynybos specialistas. Dėl to tikėtis, kad po 77 taškus į savąjį krepšį praleidžianti komanda gynyboje stebuklingai pasikeis į geresnę pusę būtų per daug naivu.

Taip, jis praėjusiais metais beveik nežaidė, o kai žaidė, atrodė blankiai.

Taip, šiemet jis ilgai buvo be klubo ir individualios treniruotės be rungtynių niekada negali būti vadinamos pilnavertėmis.

Taip, jam 34 metai ir jis tikriausiai po aikštę judės dar lėčiau.

GALVA. Jis niekada nebuvo atletiškas, greitas ar kibus, tačiau jis visada žaidė galva ir, kaip pats sako „po 12 metų sugrįžus į komanda, tikiuosi, aikštelėje žaidžiu dar protingiau“. Dėl to abejoti tiesiog negalima. Priešininkų raumenis ir greitį Šaras visada įveikdavo puikiu aikštės matymu, vietos metimui suradimu ir žudančiais tritaškiais lemiamais momentais.

KOMANDOS DRAUGAI. Jis visuomet moka išnaudoti krepšininkus, kurie jį supa. Ypatingai Šarui sekasi išnaudoti klubų aukštaūgius. Tel Avivo „Maccabi“ Nikola Vujčičius ir Maceo Bastonas savo geriausius asmeninius rezultatus ir rezultatyvumą pasiekė būtent kartu su Šarūnu Jasikevičiumi. Atėnų „Panathinaikos“ tapus Eurolygos čempionais, Mike‘as Batiste į glėbį pirmą čiupo Šarą, kaip padėką už tiesiog neįtikėtiną jų abiejų susikalbėjimą ir darbą komandoje.

Apie Jasikevičiaus indėlį rinktinėje kalbėti neverta.

ĮTAKA. Jasikevičiaus autoritetas visada buvo neginčijamas. Daug bendraujantis, iškalbus ir sakantis tai, ką galvoja, lietuvis bet kuriame klube sugeba tapti vienu iš emocinių lyderių. Žmogumi, kuris gali laiku sutelkti komandą, rėkti, padrąsinti ar galų gale pats imtis iniciatyvos. Jauniesiems „Lietuvos ryto“ krepšininkams toks žmogus šalia vers juos pasitempti. Vienintelis kiek neraminantis dalykas yra tai, kad Šaras neperspaustų ir pats suprastų, kad šioje komandoje nėra užgrūdintų superžvaigždžių. Ne veltui Jonas Valančiūnas, kalbėdamas apie Jasikevičiaus atėjimą į komandą dviprasmiškai prasitarė: „gal man bus sunkiau“. Sunkiau? Taip, emociškai prisitaikyti prie Šaro, pajusti jį ir rasti bendrą kalbą, kartais susitaikant su vienu ar kitu ‚auksinio berniuko“ šiurkštesniu žodžiu.

REZULTATAI. Prognozuoti „Lietuvos ryto“ žaidimą dabar būtų per anksti ir neobjektyvu. Naudos toks žaidėjas tikrai atneš, bet grįžti prie minčių apie Eurolygos „Top 16“ ir lygiaverčio varžovo „Žalgiriui“ kituose frontuose gerokai per skambu. Tik darbai kalbės patys už save.

KLUBAS. Neoficialiai skelbiama, kad Jasikevičius uždirbs daugiau nei milijoną litų per likusią sezono dalį. Pinigai nemaži ir, jeigu jie yra tikri, gali atrodyti, kad komanda permokėjo. Tačiau net neabejoju, kad iki sezono galo „Lietuvos rytui“ šie pinigai atsipirks. Vien ko verta dvikova su Zagrebo „Cibona“. Pasklidus kalboms apie naują kontraktą, bilietai į Siemens areną buvo iššluoti. Pagyvėjimas arenoje bus laukiamas dabar jau ne tik Eurolygoje. Dabartiniai rėmėjai, manau, taip pat stengsis išnaudoti naująjį pirkinį. Reklama ir kiti klubo garsinimo darbai turėtų būti parengti maksimaliai, mat šansas turėti vieną geriausių pasaulio krepšininkų nepasitaiko dažnai. Be to, manau, kad po naujųjų pasikeitimų komandoje bus daugiau, ir atsižvelgiant į tai, kad klube yra Jasikevičius, galimybės nusipirkti stipresnį, gal ne pirmo ryškumo (nes klubai jau suformavę savo komandas) žaidėją bus kur kas didesnės.

PABAIGAI. Nors ir toliau manau, kad šiemet „Žalgirio“ komanda sustyguota ir surinkta geriau, ypatingai žinant, kad net penki Lietuvos rinktinės žaidėjai gina Kauno klubo garbę. Nors ir tikiu, kad „Žalgiris“ visose lygose šansų žengti toliau turi daugiau, bent kelioms savaitėms intriga į „Lietuvos ryto“ rungtynes sugrįžta ir net tie, kurie nusisuko nuo komandos, dabar vis dirstelės kaip sekasi jai. Pasikartosiu, kad tik darbais klubas gali įrodyti savo vertę. O jeigu renkatės neutralaus, pasyvaus žiūrovo vaidmenį, tuomet rungtynės jums virs tikra švente, nes ten, kur Šaras, ten spektaklis.