T.Cavanaugh: apie nuvylusius metus Kaune, nuosmukį į FIBA Europos taurę, K.Maksvytį ir natūralizaciją
interviu (9)
Tyleris Cavanaugh dvejus metus praleido Kaune ir per juos sukaupė nemažai spalvingų įspūdžių. Viskas prasidėjo solidžiu asmeniniu sezonu, bet prastu – komandiniu, kuomet tris trenerius pakeitęs Kauno „Žalgiris“ net nepateko į Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalą.
Antrasis sezonas buvo kardinaliai kitoks. Kuomet „Žalgiris“ siekė Eurolygos atkrintamųjų ir kovėsi jose, T.Cavanaugh po operacijos viską turėjo stebėti iš šono.
Vis tik grįžti jam dar pavyko – jis labai norėjo sužaisti LKL atkrintamosiose ir prisidėti prie titulo. Čempiono žiedą namo amerikietis galiausiai parsivežė.
Pirmais metais Eurolygoje puolėjas per 26 minutes pelnė 9,7 taško ir atkovojo 5,1 kamuolio, o antrajame fiksavo jau tik 5,9 taško ir 4,3 atkovoto kamuolio vidurkius.
„Norėjau būti dalimi tos komandos, kuriai sekasi. Tuo metu atlikau reabilitaciją, stebėjau viską iš šono. Džiaugiuosi, kad dar spėjau grįžti į aikštę ir laimėti titulą, tai atpirko visus sunkumus“, – sakė T.Cavanaugh.
Jam pačiam antrieji metai, deja, tapo nusivylimu, tačiau tai amerikietis priima kaip pamoką. Nors jis dar tikėjosi likti Kaune, buvo atsisveikinta. Ilgai nelaukęs T.Cavanaugh sukirto rankomis su Stambulo „Bahčešehir“ klubu, žaisiančiu FIBA Europos taurėje.
29 metų 206 cm ūgio puolėjas neslepia, jog jis dar turi tikslą grįžti į Eurolygą ateityje.
Krepsinis.net portale – pokalbis su buvusiu „Žalgiriu“ legionieriumi apie dvejus metus Kaune, sunkumus, titulą, kitą sezoną Turkijoje, Kaune dirbusius trenerius bei natūralizaciją rinktinėse.
Cavanaugh
– Turkija – ketvirtoji jūsų šalis Europoje. Kaip manote, kuo kitokia bus ši patirtis?
– Stambulas yra didžiulis tarptautinis miestas, viskas čia – visiškai kitaip nei Kaune. Tiesa, esu žaidęs Berlyne, tad prie nemažų miestų esu įpratęs, kad ir kaip Turkijoje viskas kitaip. Bandau prie to priprasti, prisitaikyti prie naujų vietų, atrasti naujus restoranus.
– Kontraktą su „Bahčešehir“ klubu sudarėte liepos pradžioje – ganėtinai anksti. Ar nesvarstėte palaukti ilgiau, kadangi galbūt galėjo pasitaikyti ir geresnis pasiūlymas?
– Išties nesitikėjau, kad viskas nutiks taip greitai, bet „Bahčešehir“ rodė didelį norą, pasiūlymas buvo geras ir kartu su agentu nusprendėme, jog nebelauksime, jog tai geriausias variantas. Manau, man tai gera galimybė.
– Ar jautėte bent kažkokį dėmesį iš Eurolygos ekipų?
– Buvo keletas užklausų, tačiau nieko rimto. Nuo to laiko, kai mane paleido „Žalgiris“ ir sudariau kontraktą prabėgo vos 2 savaitės, viskas vyko labai greitai.
– Kaip manote, ar trauma buvo lemtingas faktorius, kodėl pajėgesnės komandos nepanoro rizikuoti, kviesdamosis jus?
– Nesu tikras. Esu dėkingas, kad praeitą sezoną žaidžiau LKL atkrintamosiose, kur parodžiau, kad atsigavau ir galiu padėti komandai laimėti titulą. Viso kito negaliu kontroliuoti.
– Ar praeitas sezonas jums buvo vienas sudėtingesnių karjeroje, atsižvelgiant į tai, ką teko praeiti?
– Tikrai taip. Viskas nutinka dėl kažkokios priežasties, niekada nėra laikas patirti traumą, bet tuo metu mano žmona laukėsi ir pagimdė dukrą. Tai man leido labiau įsitraukti į šeimą, nepraleisti gimdymo, kelis mėnesius daugiau laiko skirti vaikui. Sezonas sunkus buvo ir dėl to, kad komandai sekėsi labai gerai, skirtingai nei užpernai. Norėjau būti dalimi tos komandos, kuriai sekasi. Tuo metu atlikau reabilitaciją, stebėjau viską iš šono. Džiaugiuosi, kad dar spėjau grįžti į aikštę ir laimėti titulą, tai atpirko visus sunkumus.
– Kaip tvarkėtės su psichologiniais sunkumais?
– Man labai padėjo šeima. Be žmonos ir šeimos būtų buvę labai sunku. Atvyksti į Europą žaisti krepšinio, žaisti negali, turi praeiti reabilitaciją, stebėti komandos draugus nuo suolo. Žinoma, niekada nesinori, kad žaidėjai traumuotųsi, bet šitoje situacijoje mes kelią ėjome su Keenanu. Mes sportavome kartu, reabilitavomės kartu, man buvo daug lengviau, kadangi turėjau žmogų, kuris ėjo per kažką panašaus. Turėdavome apie ką pasikalbėti.
Cavanaugh
– Pamenu, kad sausio mėnesį buvo gandų, kad visas jūsų sezonas gali būti baigtas. Tai buvo tiesa ar kiek perdėta?
– Buvo skirtinga gydytojų informacija. Vieni sakė, kad reikės 3 mėnesių, kiti – kad 5. Viskas priklausė nuo to, kaip kūnas reaguos į operaciją, kuri buvo labai sėkminga. Esu dėkingas, kad „Žalgiris“ manimi rūpinosi, gydžiausi pas geriausius medikus, viskas buvo aukščiausiame lygyje. Vėliau viskas priklausė ir nuo darbo. Aš stengiausi, dirbau, progresavau ir net pats kiek nustebau, kad galiu grįžti anksčiau. Norėjau grįžti LKL atkrintamosioms.
– Kaip jautėtės, kuomet „Žalgiris“ siekė svarbių pergalių Eurolygoje ir be jūsų kovėsi atkrintamosiose?
– Prastai. Jei esi žaidėjas, nori kovoti, nepaisant to, kad džiaugiesi už komandos draugus ir trenerius. Aplinkiniai man padėjo ir stengiausi būti geriausiu komandos draugu, kokiu galiu būti. Stengiausi vis tiek būti šalia.
– Turėjote solidžius pirmus metus Kaune, antrieji kiek apkarto, nors ko gero tikėjotės dar laipteliu palypėti aukštyn. Ar dėl to likote nusivylęs?
– Taip. Sezono nepradėjau taip gerai, kaip galėjau ir norėjau, o tada nutiko trauma, turbūt tokia buvo Dievo plano dalis. Grįžau, kai niekas nebeturėjo lūkesčių man, nutiko, kaip nutiko. Svarbiausia, kad šiuos dvejus metus vainikavau titulu.
– Iškart po sezono minėjote, kad turite šansą likti Kaune. Kada supratote, kad tai yra etapo finišas?
– Birželio pabaigoje. Išvykau iš Kauno su ta mintimi, kad galbūt čia dar grįšime, tada dar nežinojau, kaip nutiks. Tai buvo komandos sprendimas.
– Ar toks klubo sprendimas jus kažkiek nustebino?
– Nepasakyčiau, aš viską supratau, jog taip gali nutikti. Metai tikrai buvo nelengvi man. Norėjau kuo geriau sužaisti atkrintamąsias, kadangi supratau, jog tai gali būti paskutiniai mano mačai su „Žalgirio“ apranga. Pasirodė, kad taip ir nutiko. Dabar žvelgiu į priekį. Dveji metai buvo puikūs, mėgavausi šia patirtimi, nepaisant sveikatos problemų. Esu dėkingas, kad turėjau šią galimybę.
Cavanaugh
– „Žalgiris“ buvo pirmoji komanda, kurioje praleidote bent du sezonus iš eilės. Kuomet prisiriši labiau, atsisveikinimas su organizacija jums tampa sunkesnis?
– Žaidimas antrą sezoną toje pačioje vietoje buvo puikus dalykas. Grįžome į tuos pačius namus, žinojau žmones, atradau restoranus, nors turėjome ir nemažai pasikeitusią komandą. Tikrai prisirišau prie organizacijos, sirgalių, buvo puiki patirtis.
– Kokių naujų patirčių fiksavote Kaune: ko gero viena tokių – trys treneriai per sezoną, kita – Eurolygos atkrintamosios, kas dar?
– Lietuvos sirgalių meilė ir atsidavimas šiam sportui. Sunku tai apibūdinti žodžiais. Mačiau nuolat pilną areną, sirgalių meilę ir krepšinio supratimą, kuris yra neeilinis. Tai – nuostabi patirtis tokiame nedideliame mieste. Einant per jį, sulauki žmonių užkalbinimo, palaikymo. Tris trenerius pakeisti lengva nebuvo, tai tikrai man įsimins, o taip pat saldu buvo laimėti finalą po tų mums nesėkmingų metų. Aišku, svarbiausias dalykas – dukros gimimas, dėl to Kaunas man visada liks ypatinga vieta. Ateityje su žmona planuojame dukrą vėl atsivežti į vietas, kuriose esame gyvenę. Norime, kad ji pajustų, kas tai per ypatingos vietos.
– Kokį ryšį per šiuos metus atradote su Kaziu Maksvyčiu?
– Jis – nuostabus. Yra trenerių, su kuriais gali pasišnekėti už aikštės ribų, kurie nuolat pasiteiraus, kaip jautiesi, kaip sekasi. Toks buvo ir jis. Kazys atvyko, esant sudėtingai situacijai, jis nespėjo perteikti savo stiliaus iškart, bet galiausiai tai padarė nuo praeito sezono, kuris buvo labai sėkmingas. Turėjome puikų ryšį, linkiu „Žalgiriui“ toliau judėti šia kryptimi, seksiu klubą labai atidžiai.
– Kiek K.Maksvytis skyrėsi nuo Martino Schillerio ir Jures Zdovco?
– Stipriai. Kazys daug geriau suprato Lietuvos krepšinio lygos ypatybes nei užsieniečiai. Jo treniravimo stilius irgi buvo kitoks, jis skyrė daug dėmesio detalėms, intensyvumui ir gynybai. „Žalgiris“ yra ypatingas klubas Lietuvoje, tai net sunku apibūdinti žodžiais, reikia tai patirti, manau, esant lietuviu, lengviau suprasti, kas tai yra. Kazys įdiegė mums tinkamas vertybes ir komanda į tai reagavo.
– Kartais atrodydavo, jog M.Schilleris vieną sako, kitą – galvoja, ar jus pats nematėte jame dalies netikrumo?
– Aš pas jį žaidžiau jau anksčiau Jutos dublerių komandoje. Martinas susidūrė su dideliu spaudimu nuo pat pradžios, jau pasiruošime strigome. Manau, sunku suprasti žmogų, kuris yra tokioje situacijoje, kadangi patys nebuvome jo kailyje. Negaliu pasakyti nieko blogo, situacija buvo sunki, visi iš mūsų tikėjosi daug, tad treneriui jaučiu pagarbą ir iki šiol turime gerą ryšį.
– Po etapo „Žalgiryje“ M.Schilleris praleido kelis mėnesius Saragosoje ir iki šiol neturi darbo. Jus tai stebina?
– Kažkiek, bet krepšinis – sunkus verslas. Gali būti labai sėkmingas, bet situacija gali pasikeisti labai greit. Linkiu jam sėkmės ir tikiuosi, kad kitame savo klube jis ją turės.
Jankūnas, Motiejūnas
– Paulius Jankūnas buvo jūsų komandos draugas, vėliau – sporto direktorius, dabar – generalinis direktorius. Kaip manote, kaip jis pakeis Paulių Motiejūną?
– Jankis yra nuostabus žmogus ir buvo nuostabus žaidėjas. Jis man patiko labai gerą įspūdį ir manau, kad savo darbus Jankūnas atliks puikiai. Jis žino „Žalgirį“ geriau nei bet kas kitas, jis išmano krepšinį, tad manau, kad klubo artimiausioje ateityje laukia sėkmė su Jankūnu priešakyje.
– Kitą sezoną žaisite FIBA Europos taurėje – visiškai kito lygio turnyre nei Eurolyga. Pasiilgsite pastarosios kovų?
– Žinoma, Eurolyga visada buvo ir yra tikslas, tikrai pasiilgsiu šio krepšinio lygo. Nekantrauju save išbandyti Turkijos lygoje, kuri yra pajėgi, man tai bus nauja patirtis. Turime gerą kompaniją vaikinų ir tikiu, kad galime laimėti čempionatą.
– Ar Eurolyga lieka jūsų tikslu?
– Taip, tikrai norėčiau grįžti, jei tik bus proga. Bet kartu noriu geriausios situacijos sau ir šeimai. Noriu žaisti aukštame lygyje ir mėgautis tuo.
– Ar stebite Pasaulio taurę?
– Žinoma. Labai džiaugiuosi už savo buvusį komandos draugą universitete Yuta Watanabe, kadangi jie įveikė Suomiją, taip pasiekdami pirmą pergalę prieš Europos rinktinę. Džiaugiuosi už Rolandą Šmitą ir Latvijos nacionalinę komandą, kuri nugalėjo prancūzus. Čempionate vyksta daug dalykų, stebiu ir JAV, Kanados rungtynes, manau, kad kanadiečiai bus labai rimti varžovai visiems. Kol kas Lietuvos rungtynių nemačiau (pokalbis vyko prieš mačą su Juodkalnija – Krepsinis.net), bet ateityje planuoju.
– Koks jūsų požiūris į natūralizaciją? Čempionate turime būrį ne savo šalies garbę ginančių amerikiečių.
– Manau, kad tai dabar yra krepšinio dalis. Galima matyti ir Thomasą Walkupą, kuris atstovauja Graikijai, šioje šalyje praleidęs porą metų. Kiekvienas turi savo nuomonę, bet manau, kad šiuo metu tarptautiniame krepšinyje tai yra normalu.
– Jei kada nors jums pačiam būtų proga atstovauti kitai šaliai, kvietimą svarstytumėte?
– Viskas priklausytų nuo situacijos. Tikrai būčiau atviras pasiūlymams.
Norėdami komentuoti prisijunkite.