Suprasti Š.Jasikevičių: kodėl „Žalgirio“ arenos žiūrovai darbais, o ne žodžiais turi įrodinėti savo vertę

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai dažnai vadinami kaip geriausi pasaulyje. Niekas nenuginčys fakto, kad jie garsūs ir sukuria puikią atmosferą, tačiau iki minėto titulo reikia gerokai padirbėti.

Šiuo atveju reikėtų išgryninti sąvoką, apie ką kalbame – jokių priekaištų „Žalgirio“ ištikimiausių sirgalių tribūnai tikrai nėra. Jie viso mačo metu skanduoja ir neleidžia arenoje įsivyrauti ramybei. Jie ir užvedą visą areną giedoti himną.

Šį kartą akmenuką į žiūrovų–sirgalių daržą metė pats Šarūnas Jasikevičius. Jis vienu metu dirigavo ne tik savo komandos atakoms, bet ir rankomis bandė užvesti publiką.

„Mes visada sakome, kad su žiūrovais esame viena komanda. Buvo momentų, kad atrodė, jog perlaužinėjame rungtynes ir reikėjo žiūrovams šiek tiek daugiau mums padėti. Jie turi suprasti, jog mums jų pagalbos reikia, kai sunku. Momentais arena buvo pernelyg tyli. Lengva sirgti, kai komanda laimi 15 taškų, bet mums palaikymo labiausiai reikia, kai mums labai nesiseka arba atsiliekame. Žaidėjai tai jaučia ir nenorėčiau, jog arena būtų tokia tyli“, – teigė strategas.

Ypatingai tyli arena buvo pirmoje susitikimo dalyje, kai žalgiriečiams nesisekė pelnyti taškų ir jie buvo atsilikę 7 taškais nuo Vitorijos „Baskonia“. Tuo metu žiūrovai buvo pritilę ir arenoje net sėdint toliau nuo aikštės galima buvo girdėti Š.Jasikevičius šūkavimus.

Nuo 35-osios minutės „Žalgiris“ ėmė kontroliuoti situaciją ir pirmauti. Arena tuomet kiek pavėlavo reaguoti į įvykius aikštelėje, todėl mačo pranešėjo balsą, raginantį kelti triukšmą, girdėjome ne kartą, ir ne du. „Bangavo“ arena vos sykį, kai kauniečiai įgijo 6–7 taškų pranašumą ir Nemuno saloje pasklido pergalės aromatas.

Nusikelkime į Belgrado „Crvena Zvezda“ namų areną, kurią dažnai varžovai ir žiniasklaida tiesiog vadina pragaru. Taip, „Žalgirio“ arenoje buvo 11,2 tūkst. sirgalių, bet jų keliamas triukšmas toli gražu neprilygsta tam garsui, kokį sukuria Kombank“ arenoje esantys žiūrovai.

Tokio palaikymo paslaptis labai paprasta – prie triukšmo prisideda ne tik ištikimiausių sirgalių tribūna, bet visi (!) salėje esantys žiūrovai. Ploja ir skanduoja bene visi žiūrovai, todėl atmosfera sukuriama tikrai pragariška. Ir tokia situacija yra Graikijoje ar Turkijoje. „Žalgirio“ arenoje nemažai žiūrovų tiesiog paploja po taiklaus saviškių metimo ir tiek.

Mentalitetas lietuvių subtilesnis nei Balkanų šalių žmonių, todėl visas rungtynes jų rėkaujančių ar šokinėjančių nematysime, bet Š.Jasikevičius turėjo omenyje, kad bent jau tai sunkiais arba lemiamais momentais žiūrovai turėtų būti garsesni ir energingesni.

Lietuvos krepšinio sirgalių palaikymas pasikeičia, kai jie vyksta palaikyti rinktinės, kai ji žaidžia svetur. Pernai Europos čempionate Rygoje arenoje dauguma aistruolių buvo mūsiškiai ir palaikymas buvo kur kas triukšmingesnis nei „Žalgirio‘ arenoje penktadienį, kadangi kiekvienas atvykęs sirgti už nacionalinę komandą tai darydavo, o ne tik plodavo po taiklaus metimo arba tiesiog su gaiviuoju gėrimu stebėdavo rungtynes.

Kas jau kas, bet Š.Jasikevičius puikiai žino, ką reiškia geras palaikymas. Atėnų „Panathinaikos“ ar Stambulo „Fenerbahce“ sirgaliai varžovams pragarą užkurti ir palaikyti saviškius moka puikiai, todėl Šaras turi su kuo palyginti „Žalgirio“ arenoje penktadienį fiksuotą garso lygį.

Pykti ant trenerio ar sakyti, jog „tegu džiaugiasi, kad atėjo 11 tūkst. sirgalių“, nereikėtų. Tebūnie tai gera pastaba–paskata kitą penktadienį į areną susirinksiantiems žiūrovams į mačą su Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkais, kurie taip pat žino, ką reiškia įspūdinga atmosfera.