Sunkiai pasiekiamas Ch.Eidsonas iki šiol dėkingas R.Kurtinaičiui už jo taktinį ėjimą

Pasiekti buvusį „Lietuvos ryto“ legionierių Chucką Eidsoną – beveik neįmanoma misija. Anksčiau komandos draugų linksmai erzintas amerikietis mobilųjį telefoną pirmą kartą įsigijo tik rungtyniaudamas Lietuvoje, o socialinių tinklų iš tolo vengia iki šiol.

„Ar senas geras atverčiamas telefonas gali kada nors nuvilti?“, – juokėsi Ch. Eidsonas, paklaustas, ar prabėgę metai nors kiek pakeitė jo įpročius.

„Generolu Eidsonu“ vadintas 202 cm ūgio žaidėjas niekada netilpo į stereotipinio krepšininko rėmus ir net po didžiausių pergalių džiaugdavosi santūriai – ramaus būdo amerikiečiui visada labiausiai rūpėjo šeima.

Nors šiuo metu gimtojoje Pietų Karolinoje gyvenančiam Ch.Eidsonui dar tik 36-eri, profesionalo karjera likusi tik prisiminimuose, o dėl prieš trejus metus priimto sprendimo pasitraukti iš profesionalaus sporto vyras nė kiek nesigaili.

„Nebegalėjau gyventi toli nuo savo šeimos. Ypač paskutiniai dveji metai Rusijoje buvo labai sunkūs – tuo metu buvau reikalingas savo vaikams, todėl ir nusprendžiau baigti karjerą.

Žinoma, iš pradžių pasiilgdavau ir pačio žaidimo, ir komandinės atmosferos, bet turėjau daryti tai, kas buvo geriausia šeimai“, – kalbėjo 2014-aisiais batelius ant vinies pakabinęs žaidėjas.

Dėkingas nustebinusiam Rimo Kurtinaičio sprendimui

Paskutinius karjeros sezonus Kazanės „Uniks“ praleidęs krepšininkas palikęs Vilnių gynė ir Europos grandų – „Barcelona“ bei Tel Avivo „Maccabi“ garbę, tačiau Ch.Eidsonas atviras – svarbiausią vietą jo prisiminimuose vis dėlto užima Lietuva.

Prieš 2007-aisiais atvykstant į „Lietuvos rytą“ amerikietis nė neįtarė, jog būtent šis klubas taps jo tramplinu į elitines komandas, o nepažįstamas Vilnius – pirmagimių dvynukų namais.

Rimo Kurtinaičio vadovaujama sostinės ekipa su Ch.Eidsonu priešakyje 2009-ais metais iškovojo visus įmanomus trofėjus – tapo LKL, BBL ir Europos taurės čempionais bei laimėjo LKF taurę. Tą sezoną amerikietis taip pat buvo išrinktas naudingiausiu Europos taurės turnyro krepšininku.

„Sunku pamiršti tokias pergalės akimirkas. Tai yra aukščiau už krepšinį ir aš labai patenkintas, kad galėjau būti to dalimi“, – ryškiausius karjeros momentus prisiminė jis.

Solidžią statistiką tiek Europos taurėje, tiek LKL čempionate fiksavęs Ch.Eidsonas aikštėje galėjo džiaugtis visiška laisve ir R.Kurtinaičio pasitikėjimu. Su Ch.Eidsonu dažnai apie literatūrą diskutuodavęs strategas džiaugėsi ir aikštėje atsispindinčiu išskirtiniu žaidėjo intelektu, o amerikietis taip pat neslėpė simpatijų šiam treneriui.

„Per savo karjerą turėjau labai nedaug tokių trenerių, kurie man tiesiog duodavo kamuolį ir sakydavo...varyk! Tačiau R.Kurtinaitis buvo būtent toks.

Nors aš ir taip buvau ganėtinai pasitikintis savimi, tačiau treneris man suteikė dar daugiau pasitikėjimo. Nors kai pirmą kartą išgirdau, kad teks rungtyniauti įžaidėjo pozicijoje, buvau švelniai tariant, nelabai sužavėtas, tačiau Rimas žinojo, kad taip man bus geriau. Tai buvo vienas geriausių dalykų, kurie atsitiko mano karjeroje“, – tikino Ch.Eidsonas.

Itin universalų krepšininką buvo galima išvysti ne tik lengvojo krašto puolėjo ar įžaidėjo, bet ir atakuojančio gynėjo pozicijose. „Manęs dažnai klausinėdavo, kur jaučiuosi geriausiai, bet jei atvirai – nežinau. Mėgstamiausia pozicija būdavo ta, kurioje tuo metu žaidžiau“, – šypsojosi jis.

Po pirmojo sezono „Lietuvos ryte“ Ch.Eidsoną nudžiugino ir malonus asmeninio gyvenimo posūkis – jo žmona Samantha susilaukė dvynių. Tiesa, šį įvykį Lietuvos sirgaliai greičiausiai prisimena su šypsena, mat tada paaiškėjo, jog krepšininkas vis dar neturi mobilaus telefono – dėl to būdavo dažnai komandos draugų linksmai patraukiamas per dantį.

Laimei, dėl naujagimių besijaudinantį amerikietį išgelbėjo Marijonas Petravičius. Matydamas, kaip dėl žmonos sveikatos nerimauja bluosto nesudedantis kambario draugas, „Lietuvos ryto“ aukštaūgis jam ištiesė savąjį telefoną.

Ir dabar gerai sutariantys M.Petravičius ir Ch.Eidsonas pažįstami jau nuo koledžo laikų – krepšininkai ketverius metus studijuodami Pietų Karolinos universitete gyveno viename bute ir kartu net ėjo į pirmąjį pasimatymą.

„Tikriausiai kai bandėte susisiekti su manimi pastebėjote, jog nesu socialinių tinklų žmogus (juokiasi). Dėl to mano ryšys su net daugeliu draugų nėra labai stiprus, bet aš tikiuosi, kad jie žino, kokie svarbūs man yra. Su Marijonu matėmės praėjusiais metais, mūsų šeimos iki šiol artimai bendrauja. Jis man yra lyg brolis, o Bernadetta (M.Petravičiaus žmona, – aut. past.) – tarsi sesuo“, – kalbėjo amerikietis.

Dabar ramaus charakterio vyras mėgaujasi šeimyniniu gyvenimu, tačiau meilės krepšiniui neprarado.

„Baigęs karjerą tiesiog džiaugiuosi poilsiu, o nuo sporto labai toli neatsitraukiau – kartais treniruoju savo vaikus, nes jiems krepšinis labai patinka, taip pat padedu tėčiui, kuris dirba vidurinės mokyklos komandoje. Apie ateitį apskritai daug negalvoju, tiesiog stengiuosi būti laimingu ir kol kas man puikiai pavyksta“, – šypsojosi Ch.Eidsonas.

 Laura Ivaškaitė, Lrytas.lt