Sunkesnes treniruotes žadėjęs G.Žibėnas: apie L.Lekavičiaus vaidmenį rinktinėje ir sumenkusį krepšinio grožį
VIDEO interviu (40)
Vilniaus „Rytas“ trečiąkart sezonas klupo prieš Kauno „Žalgirį“ ir taip praktiškai nebeturi šansų pakilti į pirmąją vietą Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) turnyro lentelėje.
Po pralaimėjimo 78:92 „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas pripažino, jog jo auklėtiniai nerado savojo žaidimo ir pernelyg daug laisvės suteikė „Žalgiriui“.
„Pelnyta „Žalgirio“ pergalė, sveikinimai. Leidome jiems greitai pajausti žaidimo skonį, jie atsidarė lengvais taškais baudos aikštelėje. Žinojome, kad pradedame su lengvu penketu ir jie bandys laužti „ant ūso“. Buvome per minkšti, o mes neradome savo žaidimo, prametėme gerų metimų, aišku, ne be „Žalgirio“ geros gynybos. Jie į rungtynes pasižiūrėjo rimtai.
Kad būtume konkurencingesni ir rimtesni tokiose rungtynėse, privalome tokie būti visada: pradedant maču su „Nevėžiu-Optibet“, kurį reikia uždaryti žymiai anksčiau, tęsiant maču su „7bet-Lietkabelui“, kur prie plius 25 taškų turime rimčiau išeiti po didžiosios pertraukos. Kai nesi rimtas tokiose vietose, rimtose rungtynėse nepaspausi mygtuko ir staiga nepradėsi žaisti aukščiausiu lygiu. Turime jaustis labai komfortabiliai, kur būtų diskomfortas. Turime treniruotis žymiai sunkiau ir turbūt ilgiau“, – sakė G.Žibėnas.
– Susidarė įspūdis, kad komandų intensyvumas padidėjo po ilgosios pertraukos. Ar per ją vyko pokalbis dėl kietesnės gynybos?
– Faktas, kad pirmoje pusėje „Žalgiris“ rinko lengvus taškus „ant ūso“, bet taip pat atidarėme Lekavičiaus ir Ulanovo stiprias kairias rankas. Po to gavosi iš stipriųjų pusių pagalbos, du tritaškiai, einant į rūbinę, nors rezultatas buvo apylygis iki tol. Vietoje 2–3 taškų išėjome su 8 taškų minusu. Šiandien kas norėjo, tie į stiprią ranką ėjo. Jei kažkas norėjo žaisti „ant ūso“, tai ir padarė. To kietumo šiandien neužteko. Per pertrauką stengėmės daryti pakitimus, žaidėjai sureagavę išėjo, bet priartėjus per 2 taškus, sekė du greiti tritaškiai ir ten nebegrįžome.
– Ar trys Sumnerio tritaškiai buvo jūsų rizikos?
– Nebuvo jokios rizikos, kitiems ištampius mus, neinant pilnu „close out‘u“, gavome tritaškius, kuriuos jis gali pataikyti iš statinės padėties – tai nebuvo metimai po driblingo, kur galima kažkiek rizikuoti.
– „Žalgiris“ rungtynes baigė tik su 4 klaidomis ir pirmą jų padarė 20-tą žaidimo minutę. Ar tai buvo jų kokybiškos rungtynės, ar agresyvumo stoka gynyboje?
– Pataisysiu, kad realiai jie klydo 3 kartus, nes viena jų buvo pražanga puolime. Sutinku, kad tai daugiau mūsų gynybos spaudimo nebuvimas. Turime gerai, komfortabiliai jaustis ten, kur yra juodas darbas. Bet to grįžimo į rungtynes per gynybą šiandien nebuvo. Reikėtų pasižiūrėti rungtynes – ar mes padarėme 2–3 „stopus“ iš eilės, nežinau. Varžovo gynyboje nesustabdėme.
– Kiek Margirį Normantą dar kamuoja fizinės problemos?
– Labiau reikėtų klausti jo. Aišku, tai kažkiek seka jam iš paskos, bet tokiose rungtynėse tai nėra pasiteisinimas. Jis buvo pasiruošęs 100 procentų.
„Žalgiris“ – „Rytas“ (44 nuotraukos)
– Dabar Lukas Lekavičius koncertavo labiausiai, praeitame mače taip pat pelnė 17 taškų. Kas sunkiausia gynyboje prieš jį?
– Jo greitis. Buvome paruošę šiek tiek kitokią gynybą nei pirmosiose rungtynėse „Žalgirio“ arenoje, bet ta gynyba mums nepasiteisino. Mažas vėlavo kovoti, išlįsdamas iš užtvarų, o didelis vėlavo pakilti tiek aukštai, kiek reikia prieš Luką. Kai jis gauna erdvės įsibėgėti, yra sunkiau sustabdomas.
– Ar Lukas yra nusipelnęs antro įžaidėjo vaidmens rinktinėje?
– Kitą savaitę susitinkame su Kaziu ir Benu, kalbėsimės apie tai. Manau, Lukas to yra nusipelnęs. Gal kažkoks sunkesnis sezonas Eurolygoje, bet potencialas didelis. Nepamirškite, šiemet mums kaip štabui gali būti gera problema, ne ką kviesti, o ko nekviesti. Čia yra geresnė problema nei atvirkštinė.
– Ar puolime jums netrūko didesnio vienas kito įtraukimo?
– Po pirmų dviejų kėlinių buvo 5 rezultatyvūs perdavimai, mačą baigėme su 16 – ėmėme kiek geriau dalintis kamuoliu. Kai „Žalgiris“ ėmė keistis, nerašytos taisyklės – didelis prieš mažą, norime ten duoti kamuolį, bet procentaliai taip užsibaigėme nedaug. Atakuojant iš toli kažkur trūko kantrybės, kartais neteisingą taikinį atsitempdavome į viršų, didelis akcentas buvo neatakuoti Hayeso, bet kažkodėl mūsų gynėjai dažnai užsibaigdavo prieš jį. Turime treneriai išsireikalauti iš žaidėjų daugiau, o jie turi parodyti daugiau kantrybės.
– Iki atkrintamųjų lieka mėnuo, ką reikia padaryti, kad komanda per jį įgautų jūsų minėto rimtumo?
– Kur kas sunkiau treniruotis ir į likusias 5 rungtynes žiūrėti iki rimčiau. Aišku, pakilimų ir nuosmukių neišvengiame ne tik mes – kiekviena komanda. Kaip tu treniruosiesi – taip žaisi, kaip žiūrėsi į eilines rungtynes – taip eisis ir didelės.
– Šiose rungtynėse buvo daug stabdymų ir peržiūrų. Koks jūsų bendras požiūris į tai bei išaugusią rungtynių trukmę?
– Kas aš toks, kad vertinčiau? Čia FIBA taisyklės, teisėjai daro savo darbą. Ankstesnis formatas turbūt buvo smagesnis žiūrovo akiai, o mums kaip treneriams kartais yra ir pliusų tame: galime pasikviesti žaidėjus, pabraižyti kažkokį derinį. Bendrai krepšiniui nemanau, kad tai suteikia papildomą grožį. Atsimenu, dar šio sezono pradžioje baigiasi rungtynės, pakalbinami nugalėtojų treneris ir žaidėjas, o dabar nebėra tam laiko, nes netelpame į transliacijas. Turbūt reikėtų daryti išvadas, bet ne mums jas daryti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.