Su „Žalgiriu“ ateitį susiejęs ištikimas Šaro karys Kaune mėgaujasi iki tol nepatirtu ypatingu jausmu
interviu (27)
Prieš pusantrų metų Thomasas Walkupas nedrąsiai žengė pro Kauno „Žalgirio“ arenos duris.
Nauja šalis, nauja komanda, naujas turnyro lygis, kitokio lygio varžovai, kitoks fiziškumo lygis, galų gale – žymioji ir nelengvai perkandama „Žalgirio“ sistema. 26-erių krepšininkui praėjusį sezoną teko nemažai iššūkių, iš Čempionų lygos ekipos atvykus į komandą, kuri žavėjo Europą bei po 19 metų pertraukos vėl žaidė Eurolygos finalo ketverte.
„Turėjau susipažinti su daug nepažintų teritorijų: juk atvykęs nežinai komandos, žmonių, sistemos, vietų. Turėjau žengti tikrai nemažą žingsnį į priekį. Bet kuo ilgiau būni čia, tuo labiau pripranti ir jau žinai, ko tikėtis“, – prisimena Th.Walkupas.
Iki tol Europoje amerikietis buvo praleidęs tik vieną sezoną – Liudvigsburgo „MHP Riesen“ klube, tad pagalba ir ramstis naujų komandos draugų tarpe tapo svarbūs amerikiečiui pirmaisiais jo metais Kaune.
Th.Walkupas džiaugiasi, jog Paulius Jankūnas greitai jam tapo lyg vyresniuoju broliu, o Brandonas Daviesas su Aaronu White’u buvo ne vien draugai, bet taip pat geri lyderystės pavyzdžiai.
Nors startas „Žalgiryje“ jam nebuvo lengviausias, bet diena po dienos jis čia jautėsi vis geriau, o dabar ir komandos naujokams gali pasakyti, jog viską perpratus, jie jaus didelį malonumą, rungtyniaudami Šarūno Jasikevičiaus komandoje. Tik tam reikia laiko ir kantrybės, kantrybės, kantrybės.
„Įpusėjus sezonui jau jaučiau, kad galiu toliau mokytis be pašalinių minčių – tik mąstant apie žaidimą, o ne tai, ką ir kaip man čia reikia daryti. Visiems vyrams sakau: tai nėra lengva, bet kai viską perpranti, tai – labai gražu, labai smagu – mėgaujuosi žaisdamas šioje sistemoje.
Visa ši organizacija man yra lyg šeima nuo pat pradžių, kai čia atvykau. Buvo smagu sugrįžti čia antriesiems metams, kai viskas čia buvo sava – net nesijautė, kad būčiau kažkur išvykęs. Jaučiausi lyg ilgą savaitgalį praleidęs kitur ir tiek“, – šypsojosi amerikietis.
Walkupas
Jei prieš metus Brandonas, Aaronas, Paulius ar kiti pažindino Th.Walkupą su „Žalgiriu“, tai šį sezoną jau jis pats jaučia pareigą padėti naujiems komandos žaidėjams. Tiesa, jaučia jis ne tik šią pareigą – Th.Walkupas gerai žino, kad būdamas nebe naujokas ekipoje jis turi turėti ir atsakingesnę rolę komandoje.
Ją atspindi ir skaičiai: praėjusį sezoną Eurolygoje per 17 minučių rinkęs po 5,2 taško, 2,6 atkovoto kamuolio, 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir 5,6 naudingumo balo, šiemet jis fiksuoja tokius vidurkius – 25 minutės, 9,5 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 4,6 rezultatyvaus perdavimo ir 11,8 naudingumo balo.
„Čia – ne tik mano kaip asmenybės dalis, bet ir mano darbo dalis. Kaip ir kiti komandos senbuviai, turiu padėti naujokams, kurie, kaip ir pernai aš, nežinojo sistemos, nežinojo Šaro, Eurolygos ir kitų dalykų. Nemažai naujų dalykų tenka praeiti, atvykus čia. Visi gerai žino, kaip nelengva įsilieti į šią sistemą, dėl ko geresni rezultatai pasimato tik žaidžiant vis ilgiau ir ilgiau, prie to pritampant ir priprantant.
Didžiausias skirtumas nuo praėjusių metų yra ir mano rolė. Pirmaisiais metais Eurolygoje su viskuo dar tik susipažinau, o dabar jau nebesu naujas vyrukas. Mano darbas – nebe mokytis, o žinoti ir taip pat padėti naujiems žaidėjams įsilieti į komandą“, – kalbėjo Th.Walkupas.
Walkupas
Kuomet šnekučiavomės Pirėjuje prieš metus, komentuodamas prisimintą įžaidėjo rolę, kurią turėjo ir žaisdamas Vokietijoje, Th.Walkupas sakė – jei tik Šaras panorės, jis bus nors ir centru.
Lygiai tą patį Th.Walkupas galėtų pakartoti ir dabar.
Legionierius jaučia didelį pasitikėjimą vyriausiuoju „Žalgirio“ treneriu, o šis jam atsilygina tuo pačiu, žinodamas, kad duotas užduotis Th.Walkupas stengsis įvykdyti lyg ištikimas karys.
Pasitikėjimas ir užduočių vykdymas, nekeliant klausimų net ir po pralaimėjimų – svarbus ryšio su treneriu ženklas, tačiau tikėti daugiau žinančiais žmonėmis Th.Walkupas buvo linkęs visada ir pateikia pavyzdį.
„Visada stengiausi būti toks. Net kuomet buvau vaikas, jei kalbėtume apie santykius su tėvais, niekada neturėjau klausimo „kodėl?“. Tiesiog žinojau, kad jei manęs prašo kažką padaryti, turiu tai daryti. Taip ir šioje komandoje, kuri turi veikiančią ir patikrintą sistemą, nėra reikalo kelti klausimų sistemai, turi tiesiog daryti tai, ką reikia, ir geri rezultatai ateis.
Dauguma nežino Šaro asmeniškai, bet jis yra puikus žmogus už aikštelės ribų, žmogus, galintis įnešti daug gerų emocijų, kuomet atitrūkus nuo krepšinio tiesiog atsipalaidavus su juo kalbiesi. Jis – genialus: žino, ko nori iš tavęs, ir tai pasako tiesiai. Žaisti pas tokį trenerį – didelis malonumas“, – sako Th.Walkupas.
Walkupas
Alexo Perezo etapas „Žalgiryje“, o vėliau ir išvykimas, tapo iššūkiu visiems. Pirmiausiai žalgiriečiams nebuvo lengva, kuomet bičiuliui negalėjo pagelbėti, sužinojus apie jį slegiančias šeimynines problemas, o atsisveikinus teko išsidalinti ir papildomas pareigas aikštelėje.
„Jis yra puikus vyrukas, labai mėgome jį, bet Alexas išgyveno dalykus, kuriuos išgyvenęs yra nedaugelis. Jam buvo sunku, o mes tokioje situacijoje nebuvome buvę. Linkiu jam stiprybės, viso ko geriausio, tikiuosi, kad jo gyvenimo situacija pagerės, jis taps laimingesnis, būdamas šalia šeimos ir žmonių, kuriuos myli.
Išvykus jam, visi turėjome pasitempti, išsidalinti jo minutes bei indėlį. Atsakomybė teko ne tik man. Apskritai niekada nėra lengva, kai išvyksta žmonės, bet prie komandos prisijungęs K.C. gerai atlieka savo darbą“, – permainas komentavo jis.
Daug diskusijų pastaruoju metu kelia „Žalgirio“ įžaidėjų klausimas: ar klubui reikalingas dar vienas atakas organizuoti galintis žmogus ir kiek kūrybiškas kaip įžaidėjas yra Th.Walkupas?
Šaro užduotis gynėjas vykdyti stengiasi kruopščiai, tačiau sako, kad be jokios kūrėjo gyslelės rungtyniauti šioje pozicijoje vargiai pavyktų.
„Man patinka rungtyniauti šioje pozicijoje, turėti didesnę rolę. Visa tai eina kartu ir su lyderyste, kadangi mano darbas yra ne tik rūpintis savimi, o būti atsakingu už tai, kad komanda būtų darni, žaidėjai būtų tinkamose sau pozicijose. O tai lemia ir kūrybiškumas“, – šypsosi Th.Walkupas.
Walkupas
Pastaruoju metu „Žalgiris“ išgyveną skausmingą septynių pralaimėjimų seriją. Būtų kvaila sakyti, kad tai niekaip neveikia komandos – atviras yra Th.Walkupas, bet kartu pridedantis, kad tokie smūgiai tik kelia motyvaciją ir agresiją, nes pasiduoti „Žalgiris“ tikrai neketina.
Pats Th.Walkupas gerai prisimena ir praėjusį sezoną, kuomet „Žalgiris“ išgyveno atkarpą su 7 pralaimėjimais ir 1 pergale, o vėliau turėjo kapstytis į atkrintamąsias paskutinę minutę – būtinai laimėjęs šešerias paskutines rungtynes.
„Nežinau.. Pralaimėjimai yra pralaimėjimai, nesvarbu, iš kurios pusės į juos žvelgsi. Buvome panašioje situacijoje ir pagrindinis dalykas, kuris tam padėjo tašką praėjusį sezoną, buvo mūsų tikėjimas – niekada nepasidavėme ir nepraradome vilties“, – sako jis.
Žalgiriečiai praėjusį sezoną pasakojo, kaip būdami drauge stengėsi nervingą atmosferą stumti į šoną ir išlikti šeima. Taip yra ir dabar.
„Ypatingai taip yra legionieriams – juk čia yra jų šeima, čia yra žmonės, su kuriais jie praleidžia daugiausiai laiko. Taip, galime pabendrauti su šeimomis, susiskambinti, bet kartu komandoje praleidžiame po 5–6 valandas per dieną, todėl šie vyručiai natūraliai tampa šeima, tais žmonėmis, į kuriuos gali atsiremti sunkiu metu“, – apie komandinę vienybę kalbėjo Th.Walkupas.
Vis tik labiausiai į priekį veda ne tik savas, bet ir sirgalių tikėjimas, aistra ir palaikymas. Kuomet prieš rungtynes su Valensijos „Valencia“ Th.Walkupas išvydo, kad yra parduoti bilietai į susitikimą su Tel Avivo „Maccabi“, kuris vyks tik sausio mėnesį, amerikietis apšalo ir pasidaręs ekrano nuotrauką išsiuntė ją bičiuliams – štai, koks palaikymas yra Kaune, net po pralaimėjimų serijos.
„Viskas prasideda ne tik nuo mūsų, o nuo viso klubo, nuo sirgalių. Nėra jokių pasidavimo ženklų, minčių, kad viskas baigta. Didžiausias ženklas mums buvo diena, kuomet pamatėme, kad į sausio mėnesio mačą su „Maccabi“ yra išparduoti visi bilietai. Tai neįtikėtina, kuomet išgyvename 7 pralaimėjimų seriją. Turime atsidėkoti sirgaliams, nes tai mus veda pirmyn“, – duoklę palaikymui atiduoda amerikietis.
Walkupas
Būtent tokia atmosfera Kaune irgi tapo vienu iš faktorių, kodėl jis nusprendė nelaukęs sezono pabaigos pratęsti kontraktą su „Žalgiriu“ dar metams.
„Man čia patinka, man patinka žaisti pas Šarą, patinka jo sistema, patinka Kaunas, „Žalgiris“.
Niekada nesu jautęs panašios meilės ir palaikymo. Net ir po nesėkmių nelydi jokia bloga atmosfera, visada sulaukiame sveikinimų arba pasakymų: tikime jumis. Prisimenu, kaip praeitą sezoną pamačiau plakatą „mes tikime“ – būtent toks jausmas mus lydi iki šiol ir nuteikia pozityviai“, – pabrėžia jis.
Stebuklų „Žalgiris“ pastaraisiais metais surengė ne vieną, o prie dar vieno tokio prisidėti mielai norėtų ir Th.Walkupas. Jei Kaune praleistų, kaip legionieriams reta, trejus metus, o gal ir daugiau, būtų smagu, kad šis laikas paliktų pėdsaką klubo istorijoje.
„Visur, kur atvyksti, nori būti sėkmingas, bet ne dėl savęs – komandos labui. Norisi nuveikti kažką ypatingo ir būti viso to dalimi. Ne kiekvienas per savo karjerą patiria tokį jausmą, todėl būti laiminčios, kažką unikalaus sukuriančios ekipos dalimi, yra ypatinga.
Tada su visais prie to prisidėjusiais vyrukais tampi broliais visam gyvenimui“, – gražų tikslą Kaune sau kelia Th.Walkupas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.