Sprendimas, turėjęs nuraminti šalį – konsultacijos, pasiūlymai ir R.Kurtinaičio situacija
(6)
„Sprendimai“ – žodis, kurį nuo pat Lietuvos rinktinės pralaimėjimo Italijoje, nuolatos kartojo Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
Galiausiai buvo pristatyta ir data, kada sprendimas, nuraminsiantis visą krepšinio bendruomenę, bus paskelbtas oficialiai. Liepos 24 diena turėjo būti data, žyminčia naują etapą Lietuvos krepšinio padangėje.
Vis tik spaudos konferencijos metu M.Balčiūnas paskelbė, kad iš esmės jokio sprendimo nėra – ALK, neradusi kuo pakeisti Rimo Kurtinaičio, paprašė vyriausiojo trenerio toliau tęsti darbus. Apsisprendimui strategas turėjo dar vieną dieną.
Jau kitą dieną ALK išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad R.Kurtinaitis jaučia krepšinio bendruomenės palaikymą ir toliau tęs darbus Lietuvos rinktinėje. Taigi, daug kalbų, daug skambių frazių, tačiau pokyčių jokių kol kas nėra.
Pergalių ir pralaimėjimų santykis bei geriausias puolimas
Akivaizdu, kad M.Balčiūnas į spaudos konferenciją atėjo su aiškiomis komunikacijos gairėmis. Viena iš pagrindinių – girti dabartinį trenerių štabą ir taip legitimizuoti idėją, jog bus išlaikytas tęstinumas. Tam buvo pasitelkti net keli pavyzdžiai.
Pagrindinė užduotis buvo pateikti situaciją taip, kad R.Kurtinaičio likimas rinktinės treneriu atrodytų kaip laimėjimas, kurio nuo pat pradžių ir siekė ALK.
„Jeigu ne šie du pralaimėjimai, tai santykis turbūt būtų geriausias“, – nuskambėjo vienas iš M.Balčiūno argumentų.
Namų darbai atlikti – išties R.Kurtinaičio vadovaujama rinktinė laimėjo 13 mačų ir pralaimėjo 6. Kas viso yra 68,4 proc. Iš pastarųjų 4 trenerių (Dainius Adomaitis, Kazys Maksvytis, Darius Maskoliūnas ir Rimas Kurtinaitis) geresnį santykį turėjo tik D.Adomaitis – 18 pergalių ir 5 pralaimėjimai (78,3 proc.).
Vis tik K.Maksvyčio vadovaujama komanda buvo pasiekusi 20 pergalių per 30 rungtynių (66,7 proc.), kas yra tik minimaliai prastesnis rezultatas nei R.Kurtinaičio, bet čia yra dar viena svarbi detalė. R.Kurtinaitis kol kas rinktinei vadovavo tik viename Europos čempionate ir ten pasiekė 5 pergales bei patyrė 2 pralaimėjimus, tad šis strategas, priešingai nei K.Maksvytis ar D.Adomaitis, kol kas procentaliai yra žaidęs daugiau atrankos rungtynių, o ne finalinių turnyrų. Šioje atrankoje R.Kurtinaičio pergalių santykis yra 50 proc. ir būtent tai turėtų būti pagrindinis rodiklis.
Kitas argumentas, norint pagrįsti dabartinio trenerių štabo puikų darbą, buvo tas, kad rinktinė demonstruoja vieną iš geriausių puolimų.
„Puolimas buvo vienas iš geriausių šiame dešimtmetyje“, – gana aptakiai pasisakė M.Balčiūnas
Toks teiginys visada turi daug vietos interpretacijai. Ar kalbame apie puolimo reitingą, ar apie tiesiog pelnomus taškus. Vėlgi kaip ir pergalių, ir pralaimėjimų atveju suplakti čempionatus ir atrankas į vieną katilą atrodo visiškai neteisinga.
Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vadovaujama R.Kurtinaičio, rinko po 80,3 taško ir tai buvo vienuoliktas rezultatas, o pagal puolimo reitingą (121,5) buvome šešti.
2023 metų pasaulio čempionate, kuriame varžėsi dar daugiau komandų, K.Maksvyčio treniruojamos rinktinės puolimo reitingas taip pat buvo šeštas (117,9), o ne iš Europos rinktinių mus lenkė amerikiečiai ir kanadiečiai, tad tarp Europos komandų buvome ketvirti.
Pagal pelnomus taškus tame pačiame 2023 metų pasaulio čempionate buvome penkti – 89,1 taško. Tai yra bet kokiu atveju geresnis rezultatas negu 2023 metų Europos pirmenybėse.
Taip, šioje atrankoje esame viena iš rezultatyviausių rinktinių – 90,5 taško. Tai yra ketvirtas rezultatas tarp visų atrankos komandų. Taigi, būtent šie skaičiai, anot M.Balčiūno, turėtų raminti ir guosti – nors žaisdami ne su elitinėmis rinktinėmis ir patyrėme net tris pralaimėjimus, bet ir pralaimėdami rinkome taškus. Kitaip tariant, iš konteksto ištraukiamas vienas patogus skaičius ir jis pateikiamas, kaip kažkoks laimėjimas.
Jau nuo pirmųjų konferencijos sakinių buvo galima įžvelgti aiškų tikslą – bandoma pagrįsti tai, kad R.Kurtinaitis toliau tęs darbus Lietuvos rinktinėje.
Dar keliskart buvo priminta, kad Europos čempionate traumą patyrė Rokas Jokubaitis (jeigu kas nors pamiršote). Taip pat buvo ištraukta ir naujų kozirių – atrankose žaidėme be Domanto Sabonio ir Tado Sedekerskio.
To pagrindinis tikslas buvo parodyti, jog R.Kurtinaičio išsaugojimą vyr. trenerio pozicijoje visa krepšinio bendruomenė turėtų priimti kaip laimėjimą. Dėl to net keliskart buvo pakartota, jog ALK vykdomasis komitetas R.Kurtinaičio atsistatydinimo raštą atmetė vienbalsiai.
Konsultacijos ir pasiūlymai
O dabar pakalbėkime, kodėl R.Kurtinaičio atsistatydinimo raštas buvo atmestas vienbalsiai. Atsakymas čia yra itin aiškus, tačiau pagrindinė M.Balčiūno užduotis ir buvo bandyti tai paneigti. Visi kiti kandidatai pasiūlymo atsisakė.
ALK negalėjo ateiti į šią konferenciją ir pripažinti – siūlėme, kam tik galėjome, bet visi atsisakė, todėl liekame su R.Kurtinaičiu. Nors akivaizdu, kad tiesa buvo būtent tokia.
Tiesos paneigimui buvo pasitelktos dvi sąvokos – konsultacijos ir pasiūlymai. Tai – iš anksto paruošti terminai, kuriais buvo žongliruojama visos konferencijos metu.
Pasiūlymą, anot M.Balčiūno, gavo tik D.Songaila. Kaip teigiama, buvo kreiptasi ir į „Šiaulių“ klubą, o vėliau dėl galimybės treniruoti rinktinę kalbėtasi ir su pačiu treneriu.
Paradoksalu tai, kad tik po pokalbių su dabartiniu „Šiaulių“ treneriu buvo suvokta, kad derinti darbą klube ir rinktinėje yra per sudėtinga užduotis ir nuo šiol tikslas yra turėti trenerį, kuris neturėtų klubo.
Paklaustas, kodėl oficialų ir, kaip teigiama, reglamentuotą pasiūlymą gavo tik šis treneris, M.Balčiūnas ėmė vardinti D.Songailos privalumus. Kaip pagrindinis argumentas, buvo išskirtas faktas, kad D.Songaila jau yra piramidės dalis ir darbuojasi su jaunimo rinktine.
Dar kartą pasitikslinus, kodėl pasiūlymas teiktas tik D.Songailai, buvo sugrįžta prie pirminės idėjos: „Mes pasitikime Kurtinaičiu“, – tezė, kurią privaloma buvo bet kokia kaina apginti šios konferencijos metu.
Su kitais treneriais, anot M.Balčiūno, buvo tik konsultuojamasi. Žinoma, kad kalbėtasi buvo su D.Adomaičiu, G.Žibenu bei „Žalgirio“ trenerių štabu. Akivaizdu, kad konsultacijos buvo ne apie tuo metu vykusį pasaulio futbolo čempionatą, o apie galimybę treniruoti Lietuvos rinktinę.
Kodėl tuomet buvo taip bijoma pripažinti, kad absoliučiai visi treneriai, su kuriais buvo „konsultuojamasi“, atsisakė stoti prie rinktinės vairo?
Atsakymas gana aiškus. Pripažinti, kad atsistatydinus rinktinės treneriui, per 16 dienų sulaukei vien neigiamų trenerių atsakymų, būtų parodymas, kad su situacija buvo visiškai nesusitvarkyta.
Trenerių atsisakymo faktas buvo neigiamas maksimaliai, o apie galimus žaidėjų atsisakymus taip pat stengtasi nekalbėti. Tai dar galima pateisinti, kadangi kalbėti apie dalykus, kurie dar neįvyko, o gal ir išvis neįvyks, išties greičiausiai nėra reikalo.
Vis tik net ir šiam neigiamam scenarijui šiokia tokia dirva jau buvo pradėta ruošti. Žaidėjai bus renkami pagal du kriterijus – profesionalumas ir motyvacija. Būtent antrasis punktas ir yra tas pasirengimas galimiems žaidėjų atsisakymams. Tuos, kurie pasakys ne, bus galima nurašyti prie nemotyvuotų.
ALK gaisrą bent dalinai nugesino ir pagrindinė užduotis dabar bus surinkti, kiek įmanoma pajėgesnę sudėtį. Jeigu ji bus bent arti to, kas buvo „lange“ vasaros pradžioje – tiek M.Balčiūnas, tiek visa ALK galės kiek lengviau atsikvėpti.
Iššūkis R.Kurtinaičiui
Reziumuojant, atrodytų, kad visa ši net kelias savaites trukusi drama nedavė jokio pokyčio. Prie rinktinės vairo stovi tie patys žmonės, o garsusis sprendimas, kuris turėjo visus nuraminti, yra tiesiog nieko nekeisti.
Vis tik vienas dalykas šiek tiek pakito. Tai R.Kurtinaičio padėtis ir įvaizdis. Tai, kad pats treneris rodė norą pasitraukti, rodo, jog situacijos rimtumą jis puikiai suvokė ir visos kalbos apie tai, kad tragedijos nėra, tebuvo dūmų užsklanda. R.Kurtinaitis realybės suvokimo tikrai neprarado.
Tai, kad jis liko vienintele opcija treniruoti Lietuvos rinktinę bent šiek tiek nuima naštą ir įtampą nuo jo pečių. Jis sutiko trauktis, buvo kalbamasi su kitais treneriais, bet norinčių neatsirado. Tai reiškia, kad galimybė pasireikšti kitiems buvo ir kėdės jis nesilaikė įsikabinęs.
Galima pažymėti ir dar vieną momentą. Atsakomybę už tai, jog treneris tęsia darbus toliau, šiuo metu visiškai turi prisiimti ALK vykdomasis komitetas, kuris vienbalsiai atmetė stratego atsistatydinimo raštą. Nesėkmės atveju akys turės krypti tikrai ne į patį trenerį, kuris norėjo trauktis, o į žmones, kurie neleido jam to padaryti.
Norisi tikėti, kad treneriui pavyks šioje nelengvoje situacijoje susitvarkyti ir visų pirma vėl bent kažkiek suvienyti Lietuvos krepšinio bendruomenę. Ne tik tuos, kurie turi balso teisę ALK, bet gerokai platesnį darinį. Šansų patekti į pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė vis dar turi ir jie nėra teoriniai. Vis tik tokioje keblioje padėtyje labiausiai norėtųsi atvirumo. Būtent jį pasitelkęs šis tikrai daug Lietuvos krepšiniui davęs treneris gali nuraminti įsiaudrinusius sirgalius, surinkti pagrindinius Lietuvos žaidėjus ir pabandyti krepšinį paversti vėl vienijančia, o ne skaldančia šalį sporto šaka.
Norėdami komentuoti prisijunkite.