Š.Jasikevičius: man per anksti būti treneriu, nes savyje dar neužmušiau žaidėjo

Barselonos „Regal Barcelona“ įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius bendravo su Graikijos žurnalistais. Kartu su žiniasklaidos atstovais lietuvis daugiausiai dalijosi mintimis apie Atėnų „Panathinaikos“ komandą.

Paskutinėse Eurolygos „Top 16“ rungtynėse Š.Jasikevičiaus „Regal Barcelona“ įveikė Pirėjo „Olympiacos“ klubą. Todėl graikai nusprendė pabendrauti su buvusiu amžino „Olympiacos“ priešininko „Panathinaikos“ nariu.

„Žaisti prieš „Olympiacos“ vilkint „Barcos“ marškinėlius – kitoks jausmas, nei rungtyniaujant už „Panathinaikos“. Taip, buvau „Panathinaikos“ narys, bet neturėjau jokios išskirtinės priešpriešos prieš „Olympiacos“ klubą. Nemėgstu graikų, kurie „Olympiacos“ ekipos nekenčia labiau nei myli „Panathinaikos“ (Juokiasi.). Aišku, malonu nugalėti Pirėjo komandą, bet nieko čia ypatingo“, – pasakojo Š.Jasikevičius.

Graikams atakų organizatorius atskleidė, kodėl vasarą nusprendė atsisveikinti su „Panathinaikos“, kalbėjo apie trenerio karjerą ir turėjo atsakyti į klausimą, už kurį klubą – „Panathinaikos“ ar Kauno „Žalgirį“, ateityje rungtyniaus jo sūnus.

– Kad ir kaip mylite „Panathinaikos“, palikote Atėnus.

– Taip, toks jau gyvenimas. Nepamirškite, kad taip pat myliu ir „Barca“. Tai turbūt buvo vienintelė komanda, į kurią galėjau iškeisti „Panathinaikos“. Kai atsirado galimybė, nusprendžiau ja pasinaudoti. Gyvenimas tęsiasi. Bet neabejoju, kad vienu ar kitu būdu aš dar grįšiu į „Panathinaikos“.

– Kodėl nusprendėte atsisveikinti? Gal įbaugino permainos „Panathinaikos“ klube?

– Mano sprendimas nesusijęs su „Panathinaikos“. Norėjau žaisti Barselonoje jau ilgą laiką. Dievinu miestą ir Barselonoje jaučiuosi labai gerai. Aišku, mylėjau ir Atėnus, kurie man irgi yra lyg namai. Tačiau pajutau, kad turiu gerą galimybę gyventi taip, kaip prieš 11 metų. „Regal Barcelona“ gretose man pasirodė stabilesnė situacija. Atėjau į „Panathinaikos“ dėl Željko Obradovičiaus. Kai jis paliko klubą, pajutau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl turiu išvykti ir aš. Buvo labai skausminga matyti, kad skirstosi daugybė „Panathinaikos“ žaidėjų.

– Ar dar sekate „Panathinaikos“ žaidimą?

– Taip, žinoma. Tiesa, dabar iniciatyva – „Olympiacos“ rankose. Jie atsikratė tos milžiniškos naštos pernai laimėdami Graikijos čempionatą ir Eurolygą. Panašu, kad Pirėjo klubas Graikijos lygos finalo serijoje turės namų aikštės pranašumą, kas yra labai reikšminga. Tačiau manau, kad „Panathinaikos“ išsikapstys, nes jie juk vis dar turi Diamantidį.

– D.Diamantidį dažnai kamuoja traumos. Gal jam nereikėtų žaisti po 30 minučių per rungtynes?

– Taip, bet jis nežaidžia vasaromis, todėl tai – ne pasiteisinimas. Kai mes rungtyniaujame vasarą, jis eina į paplūdimius (Juokiasi). Todėl jis turi žaisti visus metus.

– Vasarą turėjote pasiūlymą treniruoti „Panathinaikos“, tačiau nusprendėte, kad tam dar neatėjo laikas.

– Taip, tikrai dar per anksti, nes savyje dar neužmušiau žaidėjo. Man vis dar patinka treniruotis, paprakaituoti. Kol niekas nepasikeis, nesustosiu, nes krepšininko darbas yra geriausias pasaulyje.

– Save ateityje labiau įsivaizduojate kaip naująjį „Panathinaikos“ Ž.Obradovičių ar tiesiog „Panathinaikos“ vyriausiąjį trenerį?

– Nežinau, pamatysime. Aš vis dar mąstau kaip žaidėjas. Vis dar elgiuosi kaip krepšininkas ir mėgstu būti su komandos draugais rūbinėje. Negali žinoti. Kai kurie sako, kad trenerio karjera – mano ateitis. Bet dar per anksti apie tai kalbėti.

– Kiek dar ketinate rungtyniauti?

– Nežinau. Po kiekvieno sezono mąstai, ar galėsiu žaisti dar kitą sezoną. Todėl į viską žiūriu kas sezoną.

– Jūsų sūnus žais už „Žalgirį“ ar „Panathinaikos“?

– Už abu! Pats niekada nežaidžiau „Žalgiryje“, bet neabejoju, kad sūnus bus abiejų komandų gerbėjas.