Š.Jasikevičių su NBA legenda palyginęs G.Paytonas: apie Šaro ateitį NBA ir skepticizmą dėl D.Sabonio
išskirtinis interviu (16)
2000-ieji, Sidnėjus. Olimpiados pusfinalis JAV – Lietuva. 32-ejų NBA žvaigždė Gary Paytonas stoja gintis prieš 24-erių jaunuolį Šarūną Jasikevičių, kuris dar neseniai užbaigė savo pirmąjį sezoną Eurolygoje. Kameros užfiksuoja, jog vieną aštriausių liežuvių NBA istorijoje turėjęs GP bando įlįsti į Šaro galvą, tačiau nesėkmingai.
Elitinis NBA gynėjas numeta Šarui porą frazių, lietuvis tik nusišypso ir toliau tęsia sensacijos kūrimą. Bet kaip gi jaunas kaunietis nepasiduoda žvaigždės spaudimui? Mažų mažiausiai įžūlu. Bet tai nebuvo viskas. Tądien dar nieko krepšinyje neįrodęs Š.Jasikevičius visam pasauliui parodė, jog yra pasiruošęs „Barcelona“ ekipai ir milijonams.
27 taškai, 5 tritaškiai, 4 rezultatyvūs perdavimai ir šansas pirmą kartą krepšinio istorijoje parklupdyti JAV „Svajonių komandą“. Tokias gijas savo rankose laikė Šaras ir Lietuvos rinktinė, tačiau visą istoriją žinote. Ramūno Šiškausko baudos, neatkovoti kamuoliai, netaiklus Š.Jasikevičiaus tritaškis, JAV išsigelbėjimas – 85:83.
Visgi šis mačas amžiams įsiminė ne tik tūlam lietuviui, bet ir pačiai jos gynybos didenybei G.Paytonui, kuris vieši Lietuvoje. Išskirtiniame portalo Krepsinis.net interviu NBA legenda po 23-ejų metų prisiminė tą pusfinalį Sidnėjuje ir kontaktą su Šaru.
„Yra žaidėjų, kurie nepasiduoda tokiam spaudimui. Johnas Stocktonas taip pat nereaguodavo į mano žodžius, kai bandydavau įlįsti jam į galva. Jasikevičius taip pat atsilaikė, pagarba jam. Kai tau pavyksta suerzinti varžovą, jis pradeda labiau koncentruotis į tave nei į krepšinį. Jasikevičius išliko šaltas ir sužaidė puikias rungtynes“, – lietuvį su vienu geriausių įžaidėjų NBA istorijoje palygino 2006 m. NBA čempionas.
Nuo to nostalgiško pusfinalio praėjo 23-eji metai. Per tą laiką tiek G.Paytonas, tiek Š.Jasikevičius spėjo turėti įspūdingas krepšininkų karjeras bei tapti treneriais. Kol GP darbuojasi Linkolno universitete, Šaras yra elitinis Europos krepšinio treneris. Be to, kiekvieną vasarą žiniasklaidoje vis sušmėžuoja informacija apie NBA klubų susidomėjimą Šaru, kaip vyr. treneriu.
Bet ar gali NBA žaidęs, tačiau nieko neįrodęs europietis, būti gerbiamas ryškiausių krepšinio žvaigždžių bei sėkmingai treniruoti NBA klubą? Paytonas turi savo nuomonę.
„Manau, kad taip. Nesvarbu, ar buvai elitinis NBA krepšininkas praeityje, tu turi turėti žinias ir įgūdžius būti vyr. treneriu. Tai yra atskiras menas. Magicas Johnsonas bandė, Larry Birdas bandė, bet jiems nepavyko. Buvimas geru krepšininku negarantuoja geros trenerio karjeros. Turi turėti specifinį įgūdį, kad būtum geras treneris. Turi skaityti žaidimą, mokėti suprasti bei rasti bendrą kalbą su žaidėjais, turėti aplink save gerą komandą bei žinoma, laimėti.
Aš esu koledžo treneris. Man taip pat reikia išmokti daug dalykų. Nesvarbu, kad anksčiau buvau žymus krepšininkas. Treniravimas yra naujas lapas bei geru treneriu reikia tapti. Dažnai prireikia daugelio metų, kad taptum geru treneriu. Š.Jasikevičius turi visus šansus tapti NBA treneriu ir nesvarbu, ar jis pasiekė kažką NBA“, – teigė G.Paytonas.
NBA legenda taip pat pateikė nuomonę apie Domanto Sabonio žaidimą NBA ir jo galimybes tapti laiminčios komandos lyderiu. Tačiau apie tai ir dar daugiau – Krepsinis.net interviu su G.Paytonu.
NBA kovas Lietuvoje stebėkite per naujos kartos televiziją GO3.
G.Paytono konferencija (10 nuotraukų)
– Kokį įspūdį jums kol kas palieka Lietuva?
– Matosi, kad tai krepšinio valstybė. Norėčiau pamatyti keletą rungtynių, bet net ir nenuėjus į jas vaizdas aiškus. Amerikoje jau seniai nemačiau, jog vaikai lauke žaistų krepšinį. Lietuvoje mačiau ne vieną tokį atvejį. Tai yra unikalu ir taip aš užaugau. Tai parodo, kaip rimtai čia žiūrima į krepšinį.
– Praeityje teko žaisti prieš gausybę lietuvių: Š.Marčiulionį, A.Sabonį, Ž.Ilgauską, Š.Jasikevičių, D.Songailą, L.Kleizą. Kuris jums paliko ryškiausią įspūdį?
– Vienareikšmiškai – Sabonis. Jeigu jis būtų atvykęs į NBA prieš traumas, jo karjera būtų susiklosčiusi visiškai kitaip. Į NBA Sabas atvažiavo būdamas 30-ies, bet vis dar buvo labai efektyvus. Jis galėjo pelnyti taškus, meistriškai perduoti kamuolį, bet svarbiausia – labai gerai suprato žaidimą. Norėjau prieš jį pažaisti anksčiau, nes jis buvo neeilinis krepšininkas.
– Kaip manote, jeigu ne traumos, A.Sabonis būtų tapęs vienu geriausių visų laikų NBA centrų?
– Be abejonės, taip. Jis turėjo įspūdingus įgūdžius. Arvydas Sabonis būtų geresnis arba vienodo lygio su Nikola Jokičiumi. Jų žaidimo stilius – labai panašus. Abu gali pelnyti taškus, atkovoti kamuolius, dalinti perdavimus. Sabas būtų trigubų dublių mašina. Jis turėjo puikų kamuolio varymą, kas tokio ūgio žaidėjui nėra įprasta.
– Šarūnas Marčiulionis taip pat buvo labai tvirtas žaidėjas ir su „Warriors“ esate susitikę atkrintamosiose. Ar tai vienas kiečiausių jūsų sutiktų krepšininkų?
– Tikrai taip. Jis niekuomet nenusileisdavo, buvo labai fiziškas, stiprus, visuomet labai pasitikėjo savimi ir primesdavo tau savo žaidimą. Man tai labai patiko ir tai gerbiau. Kiek esu matęs, Marčiulionis visuomet eidavo kautis ir nenusilesdavo niekam.
– Kokie buvo jūsų ir Š.Marčiulionio santykiai? Ar tiesa, jog jis dėl jūsų atvyko žaisti į Sietlą?
– Taip, esu girdėjęs šią istoriją, kad į „SuperSonics“ jis atvyko dėl manęs. Kalbant apie ryšį, jo nebuvo, jis tiesiog atvyko žaisti su manimi. Mūsų duetas man patiko, tačiau norėjau, kad tai tęstųsi ilgiau nei sezoną.
– Domantas Sabonis dabar dominuoja NBA. Kokį įspūdį palieka jo žaidimas?
– Jis žaidžia kaip tėvas, turi išskirtinį krepšinio supratimą. Domantas – kietas žaidėjas, jam reikia tiesiog tęsti savo sunkų darbą. Jį išrinko į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes ir Domantas gali dar daugiau. Jam tiesiog nereikia nustoti dirbti. Jeigu nori būti išskirtinis krepšininkas, turi tokius rezultatus rodyti ne vieną sezoną, o kiekvieną. Jeigu jis tai padarys, taps puikiu krepšininku.
– Kaip manote, kokios yra Domanto lubos?
– Tokios aukštos, kokių jis nori. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai aukštos jo lubos, viskas priklauso nuo jo noro. Jis turi įrodyti, kad yra elitinis žaidėjas, daryti savo komandą geresne ir Domanto Sabonio lubas gali kontroliuoti tik pats Domantas Sabonis.
– Ar D.Sabonis gali būti kertiniu NBA franšizės žaidėju, atvedančiu komandą į titulą?
– Nežinau, viskas priklauso nuo jo pačio. Jums turbūt tai nepatiks, bet nemanau, kad šiais laikais centras gali atvesti komandą į titulą. Kiek centrų per pastaruosius 10 metų atvedė savo komandas į titulą? Nė vieno. Paskutinis toks buvo Shaqas, o nuo to laiko praėjo daugiau nei 20 metų. Nesakau, kad vienas gynėjas ar įžaidėjas gali laimėti titulą. Tu vis tiek turi turėti solidžią priekinę liniją, bet nemanau, kad centras – komandos lyderis, yra kelias į titulą.
– 2000-ieji, Sidnėjus. Olimpinių žaidynių pusfinalis, žaidžiate prieš Lietuvą ir vos nepatiriate fiasko. Atsimenate šias rungtynes?
– Žinoma. Tai buvo labai sunkus mačas. Lietuviai žaidė puikiai, o mes strigome. Jie davė mums spaudimo ir buvo labai arti, kad mus įveiktų. Bet pamenu, kad mačo pabaigoje išleidome gynybinį penketą ir juos uždusinome bei dėl to pavyko išplėšti pergalę.
– Š.Jasikevičius dar turėjo galimybę išplėšti pergalę ir su sirena išmetė tritaškį. Kas tuo metu sukosi jūsų galvoje?
– „Tik neįmesk.“ Mūsų laimei, metimas neįkrito ir laimėjome.
– Ar tuo metu galvojote, kad Š.Jasikevičius taps NBA krepšininku?
– Apie tai tikrai negalvojau. Mūsų mintys sukosi aplink auksą, reikėjo jį laimėti.
– Š.Jasikevičius pasiekė NBA, tačiau ten nebuvo ryškus. Kaip manote, kodėl jam nepavyko įsitvirtinti?
– Negaliu pasakyti, žaidžiau prieš jį kelis kartus, to neužteko bendram vaizdui susidaryti. Manau, kad tuometinis jo žaidimas netiko NBA. Tuo metu tai vis dar buvo labai fiziška lyga.
– Ką teko girdėti apie Š.Jasikevičių kaip apie trenerį?
– Labai nedaug, bet ar galite man šiek tiek papasakoti?
– Ar sekate Europos krepšinį?
– Pastaruoju metu apskritai žiūriu mažai krepšinio. Treniruoju koledžo komandą, turiu savo reikalų, todėl dažnai tam nebelieka laiko, būnu pavargęs. Kalbant apie Europą, šio krepšinio išvis nestebiu, taip pat neturiu ir mėgstamiausios komandos.
– Michaelas Jordanas ar LeBronas Jamesas? Kodėl?
– Nė vienas. Nesirenku žaidėjų. Jie abu yra puikūs krepšininkai. Nesiveliu į diskusijas, kas yra geriausias visų laikų NBA žaidėjas. Visi mes geriausi, kurie yra šlovės muziejuje.
– Ko labiausiai gailitės per savo karjerą?
– Jeigu kažko gailėčiausi, nebūčiau Gary Paytonas ir dabar čia nesėdėčiau. Niekada dėl nieko nesigailiu.
– Kartu su Shawnu Kempu sudarėte puikų duetą labai pajėgioje „SuperSonics“ komandoje, tačiau titulą pavyko iškovoti tik karjeros pabaigoje su Majamio „Heat“. Kodėl to nepavyko padaryti Sietle?
– Taip tiesiog nutiko. Susidūrėme su labai pajėgia „Bulls“ komanda, Finikso „Suns“ taip pat buvo labai konkurencingi. Mums tiesiog nepavyko. Visi negali būti „Bulls“, „Lakers“ ar „Celtics“. Laikas tiesiog buvo netinkamas. Tą patį galima pasakyti ir apie Jutos „Jazz“, kuriai taip ir nepavyko laimėti žiedų. 1996 m. finale prieš „Bulls“ turėjome visus šansus, tiesiog pradėjome žaisti per vėlai, leidome Jordanui pajusti savo žaidimą, aš apsiėmiau jį dengti per vėlai. Jeigu būčiau prieš jį gynęsis nuo pat serijos, pradžios, manau, jog rezultatas būtų kitoks. Galėjau jį labiau išvarginti.
– Ar dėl to kaltinate George‘ą Karlą, jog šis nepastatė jūsų prieš MJ nuo pat serijos pradžios?
– Nekaltinu trenerio. Daug kas nežino, bet tuo metu finale žaidžiau nepaisant traumos. G.Karlas nenorėjo rizikuoti prarasti manęs visai serijai, todėl iš pradžių kažkiek taupė. Tai buvo jo sprendimas ir su juo gyvenome. Jis nepasiteisino, bet nieko nekaltinu.
– G.Paytono ir S.Kempo duetas iki šiol laikomas vienu geriausių NBA istorijoje. Kokia jo sėkmės paslaptis?
– Mes buvome ir iki šiol esame broliai. Labai gerai vienas kitą jausdavome ant parketo. Jam užtekdavo surėkti ir žinojau, kur mesti kamuolį. Jis žinodavo, kad jei perimdavau kamuolį, reikia bėgti kuo greičiau ir kamuolys jau kybos ore. Visas šis ryšys užsimezgė dėl to, nes buvome lyg šeimos nariai, leisdavome laiką už aikštelės ribų. Jeigu nori taip sėkmingai kartu žaisti, turi turėti ypatingą ryšį, kurio nesusikursi vien tik būdamas kartu aikštelėje. Vis dar palaikau ryšį su Shawnu, dažnai susiskambiname. Manau, kad greitai jį pamatysiu vėl, nes kartu turime verslą. Mūsų su Shawnu draugystė yra amžina ir tas sukurtas ryšys niekada nedings.
– Ar dėl to, kad nepavyko iškovoti titulo savo karjeros pike, kažkiek skauda?
– Titulas yra titulas. Aš jį iškovojau. Nesvarbu, kada tu tai padarai. Jeigu esi čempionas, iš tavęs to niekas neatims. Daug kas pamiršta, bet 2006 m. NBA finale žaidžiau svarbiais momentais ir pataikiau svarbių metimų.
– 2003–2004 m. sezonas su Shaqu ir Kobe. Kiek chaoso ten buvo?
– Nenoriu apie tai kalbėti. Viduje tuo metu dėjosi daug dalykų. Buvome labai talentinga komanda, bet su daug problemų. Traumų taip pat buvo. Karlas Malone‘as negalėjo žaisti visa jėga, Kobe ir Shaqas nuolat turėjo bėdų už aikštelės ribų, komanda buvo išbalansuota. Bet mes vis tiek nužygiavome iki finalo. Tai pasako daug apie tuometinį „Lakers“ talentą.
– Esate vienas psichologiškai stipriausių bei kiečiausių krepšininkų per visą NBA istoriją. Kaip tapote tokiu?
– Viskas prasidėjo vaikystėje. Tėvas turėjo daug įtakos. Jis mane vesdavosi į krepšinio aikšteles, ten grūdino. Varžovai lauko aikštelėse mane dažnai norėdavo sumušti, nes buvau geresnis už daugelį. Tai mane padarė kietu ir išmokė neverkti, o stotis ant kojų ir pasiekti didelių dalykų. Tėvas sakydavo: „Jeigu verksi, aš tave vėl išsiųsiu į krepšinio aikštelę vieną, kur turėsi muštis.“ Taip susiformavo Gary Paytonas. Su laiku nieko nebebijojau. Kai praeini tokią mokyklą, baimė vienu metu dingsta.
– Jūsų eroje technologijos nebuvo taip stipriai pažengusios. Nebuvo soc. medijos, išmaniųjų telefonų. Informacija neplito taip greitai. Kaip vertinate dabartinius laikus, kai kiekvienas krepšininkų elgesys yra filmuojamas ir viskas plinta žaibiškai?
– Manau, kad socialinė medija yra blogas dalykas, labai blogas. Ji sukelia daug problemų. Džiaugiuosi, kad jos nebuvo mūsų laikais. Nes tai būtų pridarę daug problemų daugeliui krepšininkų. Mano karjera būtent todėl praėjo be itin kontroversiškų įvykių. Dabar žmonės iškart išsitraukia telefonus ir pradeda filmuoti. Man tiesiog tai nepatinka.
Norėdami komentuoti prisijunkite.