„Ryto“ grupės etapo pažymiai: komandą ištraukęs M.Fosteris ir balas G.Žibėnui
(29)
FIBA Čempionų lygos varžybose Vilniaus „Rytas“ iškovojo lemiamą pergalę 85:78 prieš Tenerifės „Lenovo“ ir žengė į įkrintamąsias.
Palankiai susiklosčius situacijai „Rytas“ šoktelėjo net iki antrosios vietos grupėje ir kitame etape susitiks su Salonikų PAOK klubu.
Portalas Krepsinis.net apžvelgė Vilniaus komandos žaidėjų bei trenerio pasirodymą pirmajame etape ir įvertino jį pažymiai
#2 Margiris Normantas (20 min., 7,3 tšk., 2,3 atk. kam., 1,7 rez. per., 1,5 kld., 5,5 naud. bal.). Įvertinimas – 6.
Vilniaus ekipos kapitono užduotys prasideda nuo gynybos – būtent jam dažnai patikimi varžovų perimetro lyderiai bei kūrėjai. Vis tik su savosiomis pareigomis M.Normantui tvarkytis pavyko ne visada – jeigu Sylvainas Francisko buvo pristabdytas abu sykius, tai pirmajame mače Tenerifėje Sasu Salinas tiesiog varė į neviltį Vilniaus komandą. Apskritai „Ryto“ didžiausios problemos kol kas yra prie savojo krepšio ir čia norėtųsi didesnio M.Normanto indėlio. Puolime gynėjas yra pastumtas į antrą planą bei rečiau būna su kamuoliu ir nors progas perimetre jis išnaudoja solidžiai (46 proc.), tai užsibaigimo arčiau krepšio stinga – vos 21 proc.
#4 Jarvis Williamsas (18 min., 5,5 tšk., 3,7 atk. kam., 0,8 rez. per., 1,2 kld., 1,2 per. kam., 7,2 naud. bal.). Įvertinimas – 6.
Aukštaūgis sužaidė dvi puikias rungtynes su „Peristeri“ klubu, kur jo energija uždavė puikų toną rungtynėms. Su J.Williamsu Vilniaus komanda gali efektyviau keistis gynyboje perimetre, tačiau iškyla kita problema – amerikiečio žaidimas prieš fiziškesnius oponentus „1 prieš 1“ toli gražu nėra toks solidus. Puolime aukštaūgis taškus dažniausiai renkasi „pikenrolais“ ir galingais dėjimais po atkovotų kamuolių puolime.
#5 Tomas Lekūnas (9 min., 1,6 tšk., 1 atk. kam., 0,4 rez. per., 0,8 kld.,1,4 naud. bal.). Įvertinimas – 3.
Jeigu ne paskutinės grupės etapo rungtynės su Tenerifės klubu, tuomet apie T.Lekūno žaidimą pasakyti kažką gero būtų labai sudėtinga. Vis tik lemiamame mače puolėjas įėjo agresyviai ir antroje pusėje pataikė išties svarbų tritaškį. Iki šio mačo jo žaidimas FIBA Čempionų lygoje tiesiog krito iš konteksto, o visose jo atkarpose aikštėje „Rytas“ turėjo neigiamą „plius/minus“ rodiklį.
#7 Gytis Radzevičius (26 min., 8 tšk., 6,2 atk. kam., 0,7 rez. per., 1,2 kld., 11,3 naud. bal.). Įvertinimas – 8.
Pikčiausia ant G.Radzevičiaus buvo po namų rungtynių su „Bnei Herzliya“ klubu. Tuomet itin stigo jo geresnio darbo gynyboje tiek tranzicijoje, tiek atkarpoje prieš Maurice’ą Kampą. Visuose kituose mačuose G.Radzevičius buvo solidžiausias ir agresyviausias žaidėjas prie savojo krepšio. Puolėjas taškus renkasi daugiausiai tranzicijoje bei iš statinių padėčių prie trijų taškų linijos. Galima pažymėti ir kuriamus antruosius šansus – puolėjas turi gerą uoslę kamuoliams ir 2,7 puolime atkovoto kamuolio yra puikus rodiklis. Komandoje nelikus A.Butkevičiaus atsivėrė spraga, kurią užpildyti turi G.Radzevičius ir šiai akimirkai tai pavyksta padaryti visai neblogai.
#9 Elvaras Fridrikssonas (22 min., 13,2 tšk., 2 atk. kam., 3,5 rez. per., 2,2 kld., 11,3 naud. bal.). Įvertinimas – 8.
Nors ir iš lėto, bet islandas įsibėgėjo ir antrajame grupės etapo rate jau tapo vienu iš ryškiausių „Ryto“ puolimo lyderių. Jeigu per pirmus du mačus jis rinko po 4 taškus, tai per paskutinius du – po 20,5. Toks kokybės šuolis nuteikia optimistiškai prieš kitą etapą, o dar vieno žmogaus, galinčio rinkti taškus, Vilniaus komandai išties trūko. Gaila, kad vienu metu aikštėje laikyti E.Fridrikssoną ir M.Fosterį yra per didelė prabanga, kadangi abu krepšininkai yra pažeidžiami gynyboje. Nors islandas neblogai geba spausti kamuolį, tačiau fiziškumo stoka atsiliepia ir problemų asmeninėje gynyboje islandui išvengti nepavyksta.
#10 Lukas Uleckas (14 min., 4,3 tšk., 2,3 atk. kam., 1,7 kld., 1 per. kam., 4 naud. bal.). Įvertinimas – 4.
Puolėjas praleido du paskutinius grupės etapo mačus ir kapanotis į įkrintamąsias vilniečiams teko be jo. Sezonas L.Uleckui prasidėjo slogiai, tačiau būtent prieš iškritimą iš rikiuotės marijampolietis buvo pradėjęs demonstruoti atsigavimo ženklus. Mače su Atėnų klubu L.Uleckas pasiūlė jau ne tik tolimus metimus, bet ir gerą kovą po krepšiu bei solidžią gynybą.
#12 Evaldas Kairys (9 min., 3,8 tšk., 2,8 atk. kam., 1,3 rez. per., 1,2 kld., 0,5 blk., 6,7 naud. bal.). Įvertinimas – 5.
E.Kairiui tenka trečio vidurio puolėjo vaidmuo komandoje ir čia jis gali pasiūlyti geriausią kūrybą puolime. Iš visų trijų centrų jis geriausiai geba nusimesti kamuolį atgal į perimetrą ar pamatyti įkertančius komandos draugus. Kitas variantas yra E.Kairio žaidimas „ketvirtoje pozicijoje“ ir Vilniaus klubas tuomet atrodo itin pavojingas arčiau krepšio, bet mobilumo tokiam penketui stinga. Niekur nedingo ir viena didžiausių E.Kairio karjeros problemų – netaisyklingai statomos užtvaros bei pražangos puolime. Jų ir toliau Vilniaus komandos aukštaūgio žaidime yra gerokai per daug.
#14 Martynas Echodas (21 min., 11,5 tšk., 6,7 atk. kam., 1 rez. per., 1,2 kld., 1,2 blk., 14,7 naud. bal.). Įvertinimas – 7.
Neabejotinai labiausiai į puolimą orientuotas Vilniaus ekipos centras yra M.Echodas – jam dažnai kamuolys įmetamas ir žaisti „1 prieš 1“ arčiau krepšio, o ir „pikenrolo“ situacijose vidurio puolėjas savo taškus susirenka. Norėtųsi galbūt stabilesnio metimo bent iš kažkiek tolimesnio atstumo – kol kas M.Echodas toliau nuo krepšio buvo mažai pavojingas. Didžiausia šiop centro problema yra gynyba prieš fiziškai stiprius vidurio puolėjus – Julianas Gamble’as, Giorgi Shermadini ar kiti panašūs centrai „Rytui“ dažnai tampa nemenka problema. „2 prieš 2“ situacijose vidurio puolėjas taip pat yra atakuojamas ir mobilumo trūkumas gynyboje yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jo minutės aikštėje dažnai yra ribotos.
#17 Marcusas Fosteris (33 min., 21,2 tšk., 3,5 atk. kam., 4,5 rez. per., 2,5 kld., 0,7 rez. per., 0,7 blk., 19,2 naud bal.). Įvertinimas – 9.
Klausite, kodėl ne dešimtukas? Atsakymas – rungtynės prieš „Bnei Herzliya“ komandą namuose vis tik turėjo palikti neigiamą įspaudą ir galutiniame pirmojo etapo vertinime. Nepaisant to prasto mačo gynyboje, M.Fosteris yra neabejotinas Vilniaus komandos puolimo lyderis, nuo kurio „Rytas“ yra labai stipriai priklausomas. Gynėjas yra labai talentingas puolime ir taškus renkasi tiek prasiveržimais, tiek metimais po driblingo iš toli ar vidutinio nuotolio. Gero žaidimo skaitymo apraiškų taip pat yra nemažai – jo perdavimai įkertantiems komandos draugams jau tampa Vilniaus komandos puolimo klasika. Kai nori šis žaidėjas gali būti naudingas ir gynyboje – keturi blokai mače su Tenerifės komanda yra puiki to iliustracija. Vis tik natūralu, kad žaidėjas aikštėje praleidžiantis virš 30 minučių kartais pasitaupo prie savojo krepšio ir tuo oponentai stengiasi naudotis. Šiuo metu svarbiausia yra tiesiog, kad M.Fosteris liktų komandoje iki sezono pabaigos – išėmus jį iš ekipos, kortų namelis veikiausiai subyrėtų.
#21 Gytis Masiulis (22 min., 6,5 tšk., 5 atk. kam., 0,5 rez. per., 0,5 per. kam., 8,2 naud. bal.). Įvertinimas – 5.
Progresas ne toks ryškus kaip E.Fridrikssono, bet jis yra. Jau rungtynėse su „Bnei Herzliya“ už ką pagirti puolėją tikrai buvo, o susitikime su „Lenovo“ jis realizavo kol kas turbūt svarbiausią „Ryto“ tritaškį šiame sezone. Puolėju tiki komandos treneriai ir tai po truputį atsispindi G.Masiulio žaidime – jis taip pat ir toliau drąsiai daro tai, ko iš jo tikimasi. Pataikymo procentai jau nebeatrodo taip tragiškai kaip po pirmųjų kelių mačų, o arčiau krepšio G.Masiulis tampa vienu agresyviausių „Ryto“ žaidėjų – taip bent jau buvo pastarosiose dvejose rungtynėse.
#25 Benedekas Varadi (15 min., 3,7 tšk., 2,5 atk. kam., 1,5 rez. per., 1,2 kld., 3,3 naud. bal.). Įvertinimas – 4.
Reikia pripažinti, kad kol kas B.Varadžio žaidimas yra nuviliantis. Pirmą kartą ne tėvynėje žaidžiantis vengras nesugeba būti naudingas trumpomis atkarpomis, o konkurencinėje kovoje nusileidžia kitiems perimetro žaidėjams. Vilniaus klubas prieš sezoną investavo būtent į gynėjų grandį, todėl norėtųsi apčiuopiamos naudos ir šio legionieriaus. Kol kas puolime jo pataikymas prastas, klaidų skaičius per didelis, o gynyboje jis taip pat yra gana stipriai pažeidžiamas.
Giedrius Žibėnas. Įvertinimas – 6.
Antra vieta grupėje yra geras rezultatas ir nežinant konteksto būtų galima sakyti, kad Vilniaus klubui pirmasis etapas buvo sėkmingas, tačiau įspūdis po jo nėra toks geras.
Reikia pripažinti faktą, kad faktoriumi, iškovojant lemiamą pergalę, buvo ir tai, jog varžovams tas mačas jau nieko nelėmė. G.Žibėnui pavyko prisibelsti prie savo komandos žaidėjų ir įkvėpti juos kovai, o Tenerifės ekipa žaidė tikrai toli nuo savo galimybių ribos.
Kol kas Vilniaus komanda ir jos treneris dar ieško savosios gynybos. Praėjusiame sezone būtent mobilus penketas ir agresyvi gynyba leido vilniečiams triumfuoti Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), tačiau kol kas perkelti to į šį sezoną nepavyksta. FIBA Čempionų lygoje Vilniaus klubas į savąjį krepšį praleidžia 82,2 taško.
Gynybos problemas apnuogino rungtynės su „Bnei Herzliya“, kai varžovai rinkosi taškus tranzicijoje, o „1 prieš 1“ stabdyti M.Kampą Vilniaus komanda taip ir nerado tinkamo varianto.
Geresnio rungtynių valdymo trūko ir mače Izraelyje, kai buvo išbarstytas išties solidus pranašumas dar pirmoje rungtynių dalyje, o įspūdis liko toks, kad „Rytas“ taktiškai įveikti komandų, turinčių individualiai stiprių žaidėjų, nėra pasiruošęs.
Puolimas šiuo metu yra patikėtas M.Fosteriui ir jo kūrybai – žaidėjas turi neribotą laisvę ir reikia pripažinti, kad tai veikia. Strategui pavyko gana greitai įvesti gynėją į jam tinkamas vėžes, o tai, kad amerikietis mėgaujasi buvimu komandoje yra taip pat nemenkas Vilniaus komandos laimėjimas.
Itin nepalanki Vilniaus ekipai buvo FIBA langų pertrauka, būtent prieš ją „Rytas“ buvo pradėjęs demonstruoti geresnį žaidimą abejuose frontuose, o grįžti po jos buvo sunku. Vėliau prie ekipos rezultatų prisidėjo ir ligos, o G.Žibėnas buvo priverstas verstis ribota rotacija.
„Ryto“ strategas nuolat kartoja, kad yra pasiruošęs stovėti už savo žaidėjus ir tai yra pliusas. Tai suveikė pernai, tai pradeda duoti vaisių ir šiame sezone. E.Fridrikssonas jau duoda norimą naudą, o po truputį isibėgėja ir G.Masiulis. Būtent žaidėjų subūrimas į komandą ir gebėjimas dirbti su skirtingais charakteriais kol kas G.Žibėno darbe palieka geriausią įspūdį.
Norint siekti aukštų tikslų šiame sezone Vilniaus klubui reikės pagerinti savąją gynybą – galbūt kažkur aukojant skaičius puolime.
Norėdami komentuoti prisijunkite.