„Rytas“ gali geriau

Vilniaus „Ryto“ komandos kelionė tarptautiniame fronte pasibaigė taip anksti, kaip turbūt nesitikėjo niekas prieš sezoną – sausio 10-ąją Atėnuose, sužaidus vos 8 FIBA Čempionų lygos mačus.

Kitaip nei fiasko tokio pasirodymo pavadinti negalima, nes Lietuvos vicečempionai nesugebėjo patekti tarp 16-os stipriausių lygos komandų. Prieš sezoną buvo manančių, kad „Rytas“ gavo palankius burtus ir turėtų tiesiu keliu žengti į „Top 16“ etapą be jokių įkrintamųjų.

Realybė tokia ir yra – grėsmingiausiu varžovu buvo laikoma Patrų „Promitheas“, kuris ir liko vilniečiams už nugarų, bet liko neaplenktas Dižono JDA klubas, Prancūzijoje žengiantis vos 11-oje pozicijoje ir pakeitęs trenerį.

„Rytas“ sezoną pradėjo dviem pralaimėjimais išvykoje prieš JDA ir „Promitheas“ bei neturėjo dviejų startinio penketuko žaidėjų – Martyno Echodo ir Gyčio Radzevičiaus. Matant situaciją, kad sezoną reikia pradėti dviem išvykom, buvo prisiimta rizika startuoti be šių žaidėjų, o ne pasikviesti laikiną papildymą bent jau „trečiojo numerio“ pozicijoje. Viskas virto dviem pralaimėjimais.

Vėliau, grįžus šiems žaidėjams, namuose buvo išgimdytos pergalės prieš „Promitheas“ ir JDA komandas. Neskaitant vienos blogiausių visų laikų Čempionų lygos ekipos Opavos „Opava“, vilniečiai per 6 kitus susitikimus nepademonstravo nieko solidaus.

Ironiška, kad kokiu stiliumi pradėjo sezoną Čempionų lygoje, tokiu ir baigė – Dižone gelbėjosi antroje dvikovos dalyje ir jau atrodė, kad perlauš rungtynes, bet galiausiai vis tiek pralaimėjo. Lygiai tas pats įvyko ir prieš „Peristeri“, kur buvo sugrįžta iš didelio deficito ir trūko vieno–kito tikslaus metimo, kad grąžintų seriją į sostinę, bet tuos metimus pataikė šeimininkai.

Sirgaliai gali pasakyti, kad nėra akmenyje iškalta, kad „Rytas“ kasmet turi patekti į „Top 16“ etapą. Taip, nėra, bet šįkart pasiteisinimų, kodėl nebuvo pasiektas šis etapas, nebėra. Net ir „Peristeri“ nėra komanda, kuri lenktų „Rytą“ biudžetu – Graikijos žiniasklaida dar prieš sezoną skelbė, kad klubas disponuoja 3 mln. eurų pinigine. Tai yra gerokai mažiau nei turi vilniečiai, kurie deklaravo 4,2 mln.

Thompsonas

Nereikia būtų dideliu specialistu, kad plika akimi pamatytum, jog šioje komandoje daugiau uždirbantis žaidėjas yra nebent 34-erių veteranas Joe Raglandas. Vyr. treneris Vassilis Spanoulis uždirba apie 250 tūkst. eurų per sezoną. Elijah Mitrou-Longas dar pernai buvo kviečiamas į Jonavos klubo peržiūrą, o Trevoras Thompsonas ir Jermaine‘as Love‘as Lietuvoje žaidė už „sriubą“. Kur pirštu bedursi, nerasi žaidėjų, kurie galėtų pasigirti Martyno Echodo, Margirio Normanto arba Gyčio Radzevičiaus atlyginimais. Tai nėra tas atvejis, kad „nepatekome, nes pažiūrėkite į mūsų biudžetą.“

„Rytas“ ir užtikrintas pasirodymas Čempionų lygoje apskritai tapo dvi priešingybės: užtenka prisiminti, kaip pernai išsikapstė iš pirmojo etapo, kai namie nugalėjo Tenerifės „Lenovo“, kuriai jau stigo motyvacijos dėl užsitikrintos pirmos pozicijos. Įkrintamosiose susitikta su Salonikų PAOK, kuri apskritai turėjo tragišką sudėtį, ką parodo ir pergalė pirmajame mače 23 taškais, bet ir su šiais graikais reikėjo lemiamo mačo, kuris laimėtas 19 taškų skirtumu. Buvo „Rytas“ arti ir „Top 8“, kur reikėjo solidžios pergalės prieš Manresos BAXI su Martinu Gebenu. Skirtumas buvo susikrautas, bet išbarstytas ir pergalė pasiekta, bet vos 1 tašku.

„Ryto“ visas sezonas buvo toks, kad nuo fiasko pirmajame etape iki patekimo į aštuonetą buvo itin trapi riba. Ir visa tai buvo turint chaotiškas aplinkybes – ilgas laukimas naujo sunkaus krašto, kai Justinas Gorhamas atvyko tik prieš paskutinį „Top 16“ etapo susitikimą. Kendale‘as McCullumas atvyko tik po pirmojo „Top 16“ rato. Komanda ilgai kentėjo Benedeką Varadį, kuris per 17 minučių rinko 5,5 taško ir 4,5 naudingumo balo. Kentėjo, turėjo problemų, traškėjo ir braškėjo, bet „Top 16“ etape pasirodė sėkmingai.

Tuo tarpu pernai vasarą „Rytas“ viską darė „teisingai“. Kabutėse, nes krepšinyje turbūt nėra to „teisingo“ būdo, kaip viską daryti – atrodo, kad išsaugoti pagrindinius žaidėjus yra privalumas, bet dažnai tai virsta alkio trūkumu ir nebūtinai neša gerus rezultatus antrame sezone, o to puikus pavyzdys yra Kauno „Žalgiris“.

Iš Marcuso Fosterio komandos „Rytas“ virto ekipa, kurioje gali sužibėti vis kitas žaidėjas, labiau komandiška, potencialiai geresnė gynyboje ir dar sugebėjo prie viso to pridėti grįžusį M.Fosterį. Mažiausiai „Top 16“ buvo sirgalių mintyse, bet liko prasčiausias rezultatas per pastaruosius tris sezonus.

Priežasčių galima surasti daug: nesugebėjimas gerai pradėti sezono ir tada jau reikia gelbėtis žūtbūt laimint likusias rungtynes ar kovojant dėl patekimo į kitą etapą, arba bandant iškovoti namų aikštės pranašumą įkrintamosiose. Apskritai tas „namų arenos“ faktorius „Rytui“ tapo pats svarbiausias, nes išvykose komanda laimėti tiesiog nesugeba – šiame sezone svetur nugalėta tik beviltiškoji „Opava“, o praėjusiame – tik „Peristeri“ ir Stambulo „Bahčešehir“. Per du sezonus iš 11 išvykų laimėta tik 3 sykius.

Dar vienas blogas epizodas – pernelyg priklausomas nuo emocijų. Visi varžovai ir sirgaliai žino, kad jeigu „Rytas“ užsiveda ir pataiko tritaškius, gali nušluoti bet kurį varžovą. Bet jeigu tik oponentai neleidžia įsisiautėti, tada jau būna sudėtinga ir varžovai Vilniuje gali įmesti 110 taškų. Taip „Rytas“ staiga nebesugeba T.Thompsono sustabdyti arba nepalikti laisvų metikų.

Kartais krisdavo į akis, kad „Rytas“ pernelyg žiūrėdavo į savo žaidimą ir mažiau reaguodavo į oponentų diktuojamą tempą ir siūlomus penketukus. Jeigu greitas tempas neneša rezultatų, galbūt reikia įvelti varžovus į kitokį žaidimą. Turbūt net pats G.Žibėnas negalėtų atsakyti, kodėl „Rytas“ lemiamose rungtynėse Atėnuose žaisti pradeda tik nuo trečio kėlinio.

Į veidrodį turėtų pažiūrėti ir žaidėjai – pirmiausia R.J.Cole‘as, kuris Čempionų lygoje visiškai nepateisino lūkesčių: 9,5 taško ir 8,3 naudingumo balo per 26 minutes, o „iš žaidimo“ pataikė tik 31,3 proc. metimų, kai per mačą atakuodavo po 11 sykių. Visiškai nepasiteisino ir Keitho Hornsby pasikvietimas, kuris nors ir fiksavo 7,7 taško bei 7,8 naudingumo balo vidurkius, bet ne 16 minučių per mačą buvo pasikviestas. Turbūt, kad daugiau buvo tikėtasi ir iš Gyčio Masiulio (8,6 tšk., 3,3 atk. kam., 9,5 naud. bal.).

M.Fosterio atvykimas prieš pat įkrintamųjų seriją gali būti dvejopai vertinamas žaidimo prasme, bet ne paties sprendimo pasikviesti praėjusio sezono vedlį. Amerikietis pats sakė, kad nesitiki tokio vaidmens, koks buvo praėjusiame sezone, bet per dvejas rungtynes išmetė 22 metimus ir surinko 36 taškus. Skaičiai kalba priešingai nei M.Fosteris dar prieš sugrįžimo susitikimą. Galbūt M.Fosterio atvykimas šiek tiek išbalansavo komandą, kur visi turėjo nusistovėjusius vaidmenis, o dabar atvažiavo „dėdė“, kuriam reikia kamuolio, nes, kaip ir pats sakė, yra ritmo žaidėjas. Jeigu M.Fosteris bėgios aikštelėje be metimų, jokios naudos iš jo nebus. Pats M.Fosteris atmetė pelningesnius pasiūlymus, nes norėjo grįžti į „Rytą“, tik turbūt nesitikėjo, kad jau nuo sausio pradžios reikės laukti dvikovų ne su „Lenovo“ ar Jeruzalės „Hapoel“, o su „Gargždais“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“.

Įdomus aspektas, ar visi žaidėjai liks pakankamai motyvuoti vienerioms rungtynėms per savaitę, kai jų varžovas bus antros turnyrinės lentelės pusės klubas. Jeigu pernai visi spėliojo, ar M.Fosteris po Čempionų lygos finišo paliks „Rytą“, tai šiemet to daryti nebereikia, tačiau negalima atmesti galimybės, kad galbūt kažkokios korekcijos bus. K.Hornsby yra akivaizdžiausias žaidėjas, kuris turėtų keltis kitur. Galbūt kažkuris kitas žaidėjas taip pat patrauks kitų ekipų dėmesį?

Ryto sirgaliai

Aišku, kad po tokio pasirodymo sirgaliams natūraliai kilo klausimas dėl G.Žibėno ateities. Juolab, kad jis žadėjo grąžinti seriją į sostinę. Nepaisant fiasko tarptautiniame fronte, kalbėti apie stratego atleidimą šiuo metu nederėtų. „Ryto“ gero–blogo sezono kriterijus visada yra pasirodymas vietiniame fronte. Čia kol kas viskas klojasi gerai – Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) tvirtai žengiama antroje vietoje, Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) – tvirtas pagrindas patekti į finalinį ketvertą – 12 taškų pranašumas prieš susitikimą namuose su Utenos „UniClub Casino Juventus“. Jeigu „Rytas“ nesugebėtų dar kartą patekti į KMT finalą, o LKL pirmenybėse nesugebėtų užimti bent jau antros vietos, tada galima būtų kalbėti apie permainas vasarą. Dabar G.Žibėnas turi pasitikėjimo kreditą tęsti darbus dėl LKL čempiono titulo užpernai ir puikios kovos praėjusio sezono finale.

„Rytas“ turbūt planavo, kad Čempionų lygoje sužais bent jau 6 namų rungtynes, tada tas planas galėjo ūgtelėti iki 7 susitikimų, kai paaiškėjo, jog turės varžytis įkrintamosiose, bet rezultate yra vos 4 mačai. „Ryto“ sirgaliai, kurie fantastišką atmosferą sukuria ne tik „Jeep“ arenoje, bet ir ASG arenoje, verti tikrai daugiau nei Opavos, Dižono, Patrų ir „Peristeri“ viešnagių sostinėje. Juolab, kad prarastos rungtynės namuose klubui atsilieps ir finansiškai. Čia turbūt vėl galima kelti diskusiją dėl Čempionų lygos formato, tačiau tokie klubai kaip „Rytas“ nieko nepakeis – didžiosios ekipos iš Turkijos, Ispanijos, Italijos ar Vokietijos labai palankiai vertina tokį formatą, kur nereikia keliauti kiekvieną savaitę, o maksimalų rezultatą galima pasiekti per mažiau susitikimų. Tokiai komandai kaip „Rytas“ 18 rungtynių Europos taurėje irgi būtų rimtas iššūkis, bet bent jau sirgaliai turėtų 9 progas susirinkti arenoje – dvigubai daugiau nei turėjo šiame sezone. „Rytas“ pratęsė sutartį su Čempionų lyga, todėl toliau varžysis šiame turnyre ir toliau gaus numatytas išmokas, kurios yra didesnės nei Europos taurėje.

Ar „Rytas“ gali geriau? Tikrai gali ir tikrai galėjo šiame sezone. Čempionų lygos formatas leidžia sukurti daugiau netikėtumų, bet kartu ir sukuria trapią aplinką, kur kiekvienas paslydimas veda prie kritimo veidu į purvą. Vilniečiams reikėtų apgalvoti, ar tikrai du sezonus iš eilės taikomi sudėties komplektavimo ir žaidimo modeliai yra tinkami geriems rezultatams. Taip, LKL tai veikė pernai ir galbūt suveiks šiemet, bet tarptautiniame fronte reikia kažko daugiau. Alkani ir motyvuoti žaidėjai, ką „Rytas“ akcentavo vasarą, nebūtinai yra geriau už patyrusius ir savo klasę turinčius krepšininkus.

Labai prasta tendencija, kad Lietuvos klubų tarptautiniai sezonai labai greitai eina šuniui ant uodegos: „Rytas“ jau baigė pasirodymą, Vilniaus „Wolves“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ tai gali padaryti vasario 7-ąją, „Žalgiris“ tik liks Eurolygoje, bet nebūtinai liks kovoje bent jau dėl patekimo į įkrintamąsias. Tik Jonavos „CBet“ su 8 žaidėjais iššoko aukščiau bambos ir FIBA Europos taurėje pateko tarp 16-os stipriausių ekipų, bet atkrintamųjų greičiausiai irgi nematys.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra