Rinktinei natūralizuota G.Nikitinaitė: apie krepšiniu sudominusį kaimyną ir žaidimą su J.Jocyte
VIDEO interviu (5)
Moterų Europos čempionatą Lietuvos rinktinė sutiks pasistiprinusi – natūralizuotos žaidėjos vietą užims Gabby Nikitinaitė.
Lietuvoje gimusi, bet užsienyje užaugusi krepšininkė atstovavo Didžiosios Britanijos jaunimo rinktinėms, todėl užims tokį patį statusą, kokį vyrų nacionalinėje komandoje turi Kanados garbę jaunystėje gynęs Ignas Brazdeikis.
Atstovaudama Sosnoveco „MB Zaglebie“ klubui Europos taurėje 26 metų 180 cm ūgio lietuvė per 34 minutes rinko 14,6 taško (36 procentai tritaškių), 4,6 atkovoto kamuolio, 5,1 rezultatyvaus perdavimo ir 13,8 naudingumo balo.
Ji buvo pristatyta specialioje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) spaudos konferencijoje, kurioje apžvelgti ir rinktinės pasirengimo Europos čempionatui planai.
Lietuviškai klausimus priėmusi G.Nikitinaitė stengėsi į juos atsakyti taip pat, nors pristigus žodžių tekdavo pasisakyti ir angliškai.
„Labai smagu čia būti, malonu ir tai yra beveik neįtikėtina. Gimiau Lietuvoje ir dabar turiu lietuviškus marškinėlius. Čia būti yra didelė privilegija ir smagu, kad viskas taip išsisprendė“, – dviem kalbomis teigė krepšininkė.
– Ką galite atnešti į šią komandą ir kaip save joje įsivaizduojate?
– Komanda jau yra stipri, žiūrėjau rungtynes prieš Belgiją ir man patiko, kaip jos žaidė. Galiu prisidėti tritaškiais, esu gerų duomenų dirbti puolime ir gynyboje. Galėčiau padėti galiu ties perimetru, ypač tritaškiais.
– Justė Jocytė yra ryškiausia rinktinės žvaigždė. Numatėte, kaip galite žaisti kartu?
– Aš nekantrauju. Mačiau, kaip rinktinėje ji debiutavo sulaukusi vos trylikos. Stebėjau ir jos žaidimą Prancūzijoje, tad tikrai nekantrauju su ja pasišnekėti ir žaisti.
– Į Lietuvą grįžtate pas senelius. Koks yra jūsų ryšys su Lietuva?
– Kai grįždavau vasaromis buvau vaikas, tad ką daryti? Lauke žaisti. Dabar yra gera galimybė grįžti suaugusiai ir viską atrasti iš naujo.
– Kiek ši rinktinė gali pasiekti Europos čempionate?
– Bus lengviau žinoti, kai prasidės pasirengimo stovykla. Du skirtingi dalykai yra stebėti žaidimą ir treniruotis su komanda.
– Gal galite papasakoti, kada išvykote iš Lietuvos ir kaip atsidūrėte krepšinyje?
– Kai tėvai išvažiavo dirbti Anglijoje man buvo dveji ar treji. Užaugau ten, pirma pradėjau žaisti futbolą, bet vieną vasarą grįžau ir kaimynas žaidė krepšinį lauke. Man buvo įdomu, ką čia daro, kodėl nespardo kamuolio. Grįžus į Angliją radau komandą ir žaisti pradėjau nuo dešimties.
– Kada LKF pirmą kartą susisiekė su jumis ir kokios mintys tuomet kilo?
– Lapkričio mėnesį žaidžiau Lenkijoje, tuomet rungtyniavo rinktinė. Atėjo pas mane Gintarė (Petronytė), pradėjome šnekėti ir čia buvo pirmas ryšys.
Norėdami komentuoti prisijunkite.