Rezultatyviausia LMKL krepšininkė G.Meškonytė: negalėčiau sakyti, kad jaučiuosi didelė lyderė

Trečiąjį sezoną Vilniaus „Kibirkštyje“ pradėjusi Gabija Meškonytė Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) išgyvena karjeros lūžio metus. Kiek daugiau nei trečdaliu savo rezultatyvumą po praėjusio sezono kilstelėjusi viena ryškiausių jaunųjų Lietuvos krepšininkių pagal šį rodiklį – nepralenkiama visoje lygoje.

2016–2017 metų sezone fiksavusi 10,1 taško vidurkį, šiemet ji per 28,5 minutės vidutiniškai į varžovių krepšį įmeta po 16,8 taško ir renka po 17,6 naudingumo balo.

„Pačiais pirmais metais labiausiai bandžiau prisitaikyti prie trenerės, prie komandos, nes vis tiek tada buvo nedrąsiausia, bet, manau, gavau nemažai žaidimo laiko, kas padėjo greičiau įsitvirtinti. Pernai jau tas vaidmuo buvo kiek išaugęs, bet šiemet – užtikrinčiausias sezonas, kai komandai galiu pasiūlyti daugiau.

Aišku, išvažiavo vyresnės žaidėjos, kurios pernai komandoje buvo labai svarbios, ir tuo pačiu išaugo mano rolė, taip pat komanda daug padeda, man sukuria daug situacijų, manau, kad kol kas viskas gerai“, – apie sėkmingiausią karjeros sezoną atsiliepė G. Meškonytė.

Per 10 sužaistų šio sezono rungtynių „Kibirkšties“ talentas dviženklės pelnytų taškų ribos nepasiekė abejose rungtynėse su čempione Marijampolės „Sūduva“. Pirmąsyk ji pelnė 9 taškus ir atkovojo 10 kamuolių, o antrąjį surinko 8 taškus. Likusiuose mačuose Gabija mažiausiai buvo pelniusi 11 taškų, o kituose rinko po 15 ir daugiau taškų. Geriausias karjeros rezultatas, užfiksuotas šį sezoną, yra 25 taškai į Šiaulių „Šiaulių-Universiteto“ krepšį.

„Negalėčiau sakyti, kad jaučiuosi tokia jau lyderė, – pabrėžė G. Meškonytė. – Vis tiek yra Shenita Landry, Laura Juškaitė, Laurita Jurčiūtė. Kaip ir visos dalijamės po kažkiek tos atsakomybės, aišku, man jos yra daugiau nei pernai, bet nepasakyčiau, kad slegia pečius.“

Prie viso to, G. Meškonytė šį sezoną varžoves stipriai baudžia ir senu, tačiau ypatingai šį sezoną išryškėjusiu puolimo ginklu. Geriausią rezultatą lygoje fiksuojanti 181 cm ūgio krepšininkė iš toli krepšį atakuoja net 47,2 proc. taiklumu, o per vienerias rungtynes vidutiniškai išmesdama po 3,6 tritaškio pataiko po 1,7 metimo.

„Negalėčiau sakyti, kad daugiausiai dirbu ties tritaškių pataikymu, bet galbūt daug lemia pasitikėjimas, kada meti pasitikėdama ir tie metimai įkrenta. Šiaip gal komandos labiau akcentuoja mano prasiveržimus, tad daugiau šansų turiu atakuoti iš toli, tiesiog labiau pasitikiu tuo metimu nei anksčiau ir gal dėl to tas procentas taip išaugo. Stengiuosi ir veržtis, ir mesti. Manau, kad komandoms sunkiau gintis, kai galiu daugiau ką pasiūlyti“, – tvirtino ji.

Visgi jau kurį laiką 19-metei puolėjai tenka taikytis su ne pačia maloniausia padėtimi – rungtynių stebėjimu ir komandos palaikymu iš šalies. Vilnietei prieš Kalėdas plyšo čiurnos raištis bei ji kiek daugiau nei mėnesiui iškrito iš rikiuotės. Toks „Kibirkšties“ praradimas dar labiau suvienijo krepšininkes, kurios net ir be rezultatyviausios lygos krepšininkės 77:72 sugebėjo nukauti sezono lyderę „Sūduvą“.

„Manau, kad tų rezervų dar yra daug, – teigė sugrįžimui į aikštę besiruošianti G. Meškonytė. – Kažkaip mes dažnai, atrodo, gerai pradedame rungtynes, bet nesugebame gerai jų užbaigti. Manau, kaip ir trenerė sako, turime daug kur tobulėti. Jeigu prieš „Sūduvą“ sužaidėme gerai visas rungtynes, turime daug kur dirbti ir galime pasiekti geresnių rezultatų nei pernai.“

Šios idėjos vedami „Kibirkšties“ vadovai šiemet nusprendė imtis ir ankstesnių komandos formavimų gairių. Praėjusį sezoną besivertę vien tik jaunomis vietinėmis krepšininkėmis, šį kartą jie į komandą susigrąžino anksčiau klube rungtyniavusią amerikietę Shenita Landry, o sezonui įgavus pagreitį pasikvietė dar dvi legionieres – gynėją Deanną Mayzą ir puolėją Iriną Michailovą.

„Legionierės suteikia patirties, stabilumo, kadangi kaip jauna komanda lemiamais momentais dažnai perdegame ir pasimetame, nebėra to žmogaus, kuris patemptų į priekį. Kadangi užsienietės yra vyresnės, jos nebijo imtis atsakomybės, mums tiesiog padeda išnaudoti mūsų stipriąsias vietas, o mes joms sukuriame progas.

Atmosfera ir pernai, ir šiemet – gera. Su daugeliu panelių žaidžiame jau daug metų ir kartu esame kaip šeima, kadangi praleidžiame daug laiko ir rinktinėse, o su legionierėmis taip pat sutariame gerai. Shenita pas mus žaidė prieš dvejus metus, tad ją išvis gerai pažinojome. Šiaip visos bendrauja, nėra pykčių, viskas gerai“, – pasakojo G. Meškonytė.

Paklausta apie tolimesnius karjeros planus, „Kibirkšties“ lyderė tikino, jog galimybė pačiai save išbandyti legionierės kailyje atrodo viliojančiai, tačiau tokios mintys kol kas ją aplanko retai.

„Aišku, būna, kad parašo (iš užsienio), bet kol kas į tai nekreipiu dėmesio, nes šį sezoną žaidžiu čia ir noriu kuo labiau padėti šiai komandai. Kartais gal ir pagalvoju, kad norėčiau išvažiuoti, bet, kaip ir sakiau, dar per daug apie tai negalvoju, viskas bus matyti po sezono“, – sakė jaunoji LMKL žvaigždė, sutartyje su „Kibirkštimi“ turinti „pliuso“ sąlygą kitam sezonui.