R.Knyzaitė: krepšinis tai – sunkus darbas, pergalės, nusivylimai ir begalinis malonumas

 Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ naujokei penkiolikmetei Rasai Knyzaitei žaidimas Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) nebus naujiena. Jauna krepšininkė praėjusį sezoną kojas apšilo „Aisčių-LSU-Paradis“ ekipoje ir sulaukė kvietimo prisijungti prie ambicingos ir pajėgios „Hoptrans-Sirenų“ komandos.

Įžaidėjos bei atakuojančios gynėjos pozicijose galinti žaisti krepšininkė jau turėjo galimybę atstovauti ir įvairaus amžiaus Lietuvos moterų krepšinio rinktinėms. Šią vasarą R. Knyzaitė jau antrą kartą dalyvavo Europos krepšinio čempionate. Tiesa, praėjusiais metais ji padėjo metais vyresnėms merginoms, o šią vasarą gynė Lietuvos garbę su šešiolikmečių rinktine.

Naujam LMKL sezonui besiruošianti R. Knyzaitė papasakojo apie norą tobulėti, garbę atstovauti Lietuvai žaidžiant rinktinėje, slaptas svajones ir krepšininkės idealą.

– Ar tikėjaisi šį sezoną sulaukti „Hoptrans-Sirenų“ pasiūlymo?

– Pasiūlymas buvo netikėtas, todėl labai džiaugiuosi, kad tokia kovinga ir stipri komanda, vadovaujama gero trenerio, atkreipė į mane dėmesį.

– Ar ateidama į naują komandą turėjai joje pažįstamų merginų?

– Merginas pažinojau tik kaip varžoves krepšinio aikštelėje. Artimiau esu pažįstama su naujokėmis. Tikiuosi, kad komanda mane priims į savo gretas ir mes susidraugausime.

– Rungtyniauti LMKL pradėjai dar būdama keturiolikos metų, o tai jau antrasis tavo sezonas. Ką tau, kaip jaunai krepšininkei, duoda žaidimas moterų komandose?

– Žaidimas moterų komandose man didelė ir reikalinga patirtis, konkurencija, ne tik individualus, bet ir taktinis darbas treniruotėse, galimybė varžytis su geriausiomis Lietuvos krepšininkėmis.

– Šią vasarą žaidei Lietuvos šešiolikmečių rinktinėje. Koks jausmas ginti savo šalies garbę? Kokia rinktinėje tvyro atmosfera?

– Atstovauti savo šaliai yra didžiulė garbė. Man visada smagu ir svarbu žaisti už Lietuvą, tinkamai jai atstovauti, kautis iki galo. Šešiolikmečių rinktinės kolektyvas draugiškas, vieni kitus palaikome, raginame, užvedame. Tiek merginos, tiek treneriai rimtai žiūri į darbą.

– Kokias įvardintum stipriąsias savo žaidimo puses?

– Visada kaunuosi iki galo, nebijau imtis iniciatyvos lemiamais momentais, taip pat nebijau juodo darbo gynyboje, man patinka žaisti komandai.

– Ką tau reiškia krepšinis?

– Krepšinį žaidžiu jau nuo antros klasės, todėl man tai yra gyvenimo būdas: ir sunkus darbas, ir pergalės, ir nusivylimai, ir begalinis malonumas.

– Kokie tavo siekiai krepšinyje? Galbūt vieną dieną svajoji žaisti WNBA?

– Dabar mano pagrindinis tikslas – įgyti trenerio ir komandos draugių pasitikėjimą, iškovoti su komanda kuo daugiau pergalių. Mano, kaip ir kiekvienos krepšininkės, svajonė žaisti Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje. Tyliai pasvajoju ir apie WNBA.

– Galbūt turi kokį nors krepšininko arba krepšininkės idealą?

– Mano krepšininkės idealas yra Diana Taurasi, kuri šias metais vėl tapo WNBA čempione.

– Ar pati palaikai kokią nors krepšinio komandą?

– Visada domiuosi, kaip sekasi tiek moterų, tiek vyrų Lietuvos krepšinio rinktinėms.

– Kaip leidi laisvalaikį? Kokie tavo pomėgiai?

– Laisvalaikio turiu labai mažai, nes sezono metu sportuoju su komanda, o atostogas leidžiu rinktinės stovyklose, čempionatuose. Turiu keletą mėgstamų serialų, kuriuos žiūriu laisvu laiku. Mėgstu su draugais pasivažinėti dviračiais.