Priverstinės „Lietuvos ryto“ atostogos – šansas žaidimo stabilizacijai ar grėsmė visiškai griūčiai?

Vos per savaitę Vilniaus „Lietuvos rytas“ skaudžiai pasitraukė iš dviejų reikšmingų turnyrų. Utenos „Juventus“ eliminavo sostinės ekipą iš „KIDY Tour – Karaliaus Mindaugo taurės“, o pergalė prieš Sankt Peterburgo „Zenit“ neišgelbėjo banguoto Europos taurės sezono.

Tai reiškia ne tik dar du neiškovotus titulus, tačiau ir kitą, kiek primirštą aspektą – ištuštėjusį tvarkaraštį. Ankstyvas pasitraukimas iš „KIDY Tour – Karaliaus Mindaugo taurės“ vilniečiams reiškia laisvą savaitgalį. „Lietuvos rytui“ neteks dalyvauti ir vasario 28 dieną prasidedančiuose Europos taurės ketvirtfinaliuose.

Tai reiškia, kad tik įpusėjusį vasario mėnesį vilniečiams liko vienas vienintelis mačas – vasario 25 dienos išvyka į Panevėžį. Iki pat kovo 5 dienos daugiau oficialių rungtynių klubui sužaisti neteks.

Tokios pertraukos viduryje sezono komandas paprastai veikia dvejopai. Vienos ekipos išsimuša iš įprasto rungtynių ritmo, iki tol kaip suderintas instrumentas veikę deriniai ima strigti ir pasipila pralaimėjimai. Kitiems klubas tai išeina į naudą – yra užglaistomos žaidimo spragos, išsilaižomos žaizdos ir įkraunamos baterijos ateities kovoms.

„Lietuvos rytui“ gyvybiškai reikia, kad jų atvejis būtų būtent antrasis.

Nepraėjo nė savaitė po klube įvykusios trenerių rokiruotės. Tomo Pačėso pakeitimas Rimu Kurtinaičiu norimo efekto nedavė – sukrėsta komanda ėmė žaisti net prasčiau nei iki šiol, pralaimėjo Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) vidutiniokui Utenos „Juventus“ ir vos įveikė autsaiderį „Šiaulių“ klubą. Akivaizdu – tam, kad imtų veikti R.Kurtinaičio diegiamos naujovės, „Lietuvos rytui“ reikia laiko, o jo dabar atsirado į valias.

Retos rungtynės turėtų pasitarnauti ir dar vienam tikslui – pratinimuisi žaisti be išvykusio Davido Logano. Amerikietis buvo centrinė daugelio vilniečių atakų ašis, tad puolimo schemas trenerių štabui gali tekti braižyti praktiškai nuo nulio.

Tai gali tapti puikia proga atsigauti ir į rikiuotę grįžusiam Deividui Gailiui. Iš Klaipėdos kilęs puolėjas sugrįžęs po mįslingos ligos aikštėje atrodo tarsi nesavas, nepataiko „firminių“ savo metimų ir komandai naudos neša mažiau negu žalos.

Kiek kitokia yra A.Gudaičio situacija. Rankos lūžį išsigydęs aukštaūgis retkarčiais blyksteli puikiais žaidimo elementais, tačiau be krepšinio jis ir taip praleido nemažai laiko, tad dar prastai jaučia rungtynių ritmą ir priima prastus sprendimus aikštėje. Dar viena priverstinė pertrauka jam gali išeiti ne į naudą.

Susitikimų sausra minimalizuoja ir Artūro Jomanto netektį. Dėl apendicito operacijos apie mėnesį negalėsiantis žaisti puolėjas praleis vos keletą mačų.

Negalima pamiršti ir to, jog pokyčiai „Lietuvos ryto“ sudėtyje nėra pasibaigę. Garsiai šnekama yra apie lenko Adamo Lapetos atsikratymą, o į jo paliktą skylę rotacijoje gali būti ieškomas naujas žaidėjas, potencialiai, legionierius. R.Kurtinaitis jau užsiminė apie pajėgaus sunkiojo krašto puolėjo poreikį.

Ką tik ekipą papildė ir iš Klaipėdos „Neptūno“ persikėlęs snaiperis Jimmy Baronas, o daug palankesnė proga apsiprasti prie komandos žaidimo naujokams būtų darbas treniruotėse, o ne metimas į ugnį net nesusipažinus su bendraklubiais ir ekipos žaidimo filosofija.

Galima tik spėlioti, kaip „Lietuvos rytas“ išnaudos apytuštį ateinančių trijų savaičių tvarkaraštį, tačiau nuolatinių skandalų krečiamam klubui tai gali išeiti tikrai į naudą. Ar taip ir bus, parodys laikas, nes krepšinyje viščiukai tikrai yra skaičiuojami pavasarį.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra