Priešprieša ir derbiai NBA: mirę ar dar egzistuojantys?
(17)
Derbiai puošia bet kokią dvikovą tarp dviejų komandų. Ar tai būtų LKL derbis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“, ar Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“. Tuomet kovojama ne tik dėl pergalės, bet ir dėl principų. Dalykų, kurie ne visiškai susiję su standartiniais sporto aspektais.
Kai, pavyzdžiui, „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ dvikovose siautėja ne tik sirgaliai, bet ir priešiškai nusiteikę žaidėjai, negailintys grubių pražangų kaip niekada anksčiau, kai kur derbių reikšmė su laiku ženkliai slopsta. Šalia NBA derbių jau bene galima padėti gedulingą baltų gėlių puokštę.
Du ESPN apžvalgininkai susiginčijo, ar derbius ir komandų priešpriešą stipriausioje krepšinio lygoje jau galima laidoti. Jų nuomonės kiek išsiskyrė.
Taip glėbesčiuotis prieš 20-30 metų jie negalėjo
Diagnozė A: priešprieša NBA mirė
JAV žurnalistas Israelis Gutierrezas įsitikinęs, kad ties NBA derbiais galime dėti kryžių. Tačiau pasak amerikiečio, visa laimė, kad lygoje dabar apstu talentingų krepšininkų, kurie savo žaidimu kompensuoja principinių dvikovų trūkumą.
1990–2000 metais derbiai buvo vienintelis dalykas, ką turėjo NBA. „Knicks“ – „Bulls“, „Knicks“ – „Pacers“, „Pacers“ - „Bulls“ ir, geriausia iš geriausių, „Knicks“ ir „Heat“ priešprieša. Ją tuometinis „Heat“ gynėjas Timas Hardaway‘us apibūdino taip: „Nekenčiu „Knicks“ kiek tik įmanoma. Ar yra toks, kuris gali jų nekęsti dar labiau? Jei taip, tai aš „Knicks“ nekenčiu dar labiau nei tas žmogus.“
Tiesa, iš krepšinio pusės buvo daug smagiau stebėti Kevino Duranto ir Russello Westbrooko pastangas atkrintamosiose prieš Dalaso „Mavericks“, Los Andželo „Lakers“, San Antonijaus „Spurs“ ir finale – prieš „Heat“. K.Durantas įsitvirtino kaip vienas geriausiai rungtynių pabaigoje žaidžiančių krepšininkų. O R.Westbrookas rinko 43 taškus prieš vieną geriausiai besiginančių ekipų NBA.
Tačiau kas nutiko, kai „Thunder“ nugalėjo „Lakers“ Vakarų konferencijos pusfinalyje? Po susitikimo tunelyje Kobe Bryantas ilgai šnekučiavosi su varžovų įžaidėju Dereku Fisheriu. O kas nutiko po NBA finalo tarp „Thunder“ ir „Heat“? Ogi K.Durantas su LeBronu Jamesu susivienijo JAV rinktinėje, kurią nuvedė iki aukso. Ne gana to, kartu jie draugiškai ruošėsi naujajam NBA sezonui.
Tikra priešprieša yra aukščiau šeimos, draugystės ir net šalies. Būtent Michaelas Jordanas, prisimindamas kovas su Detroito „Pistons“, nenorėjo 1992 metų JAV „svajonių komandoje“ matyti Isiah Thomaso. Gynėjas būtų neabejotinai tik sustiprinęs JAV rinktinę, bet M.Jordano prašymą nacionalinės komandos vadovai patenkino.
Steve‘ą Nashą galima iš dalies suprasti dėl sprendimo iš Fynikso „Suns“ persikelti į „Lakers“ dėl to, kad galėtų būti arčiau šeimos. Tačiau tai dar kartą patvirtina, kad priešpriešos nebeliko. Ar galite įsivaizduoti, kad kuris nors žaidėjas iš „Celtics“ 1980–1990 metais būtų lyg niekur nieko perėjęs į „Lakers“? Ir dar pagal sąlygą „sudaryti kontraktą ir iškeisti“? Nesuvokiama.
Bet gal ir iš dalies tai gerai socialine prasme. Juk jei būtų kitaip, „Mavericks“ po triumfo 2011 metų NBA finale nebūtų šventę pergalės Majamio klubuose visą naktį. Nuo to šiek tiek geriau ir pačiai NBA: pelnoma daugiau taškų, yra daugiau žvaigždžių, gerų komandų.
NBA vis dar netrūksta emocijų ir intrigų
Diagnozė B: priešprieša nemirė, bet ji kitokia
Priešpriešų egzistavimą užstojo J.A.Adande. Ar žinote, kas patvirtino, kad priešprieša NBA vis dar gyvuoja? Kevinas Garnettas, labai nedraugiškai sutikęs į „Heat“ persikėlusį Ray‘ų Alleną. Tačiau būtent R.Alleno perėjimu iš „Celtics“ į „Heat“ apžvalgininkai grindžia savo nuomonę, jog priešpriešos lygoje nebėra. Bet jei anksčiau nebuvo įmanoma įsivaizduoti, kaip Robertas Parishas užsivelka „Lakers“, o I.Thomasas – tokią pat kaip M.Jordano aprangą, nereiškia, kad priešprieša mirė.
Tiesiog pasikeitė šio žaidimo taisyklės. Jei tarp „Celtics“ ir „Heat“ nebūtų priešpriešos, į R.Alleno perėjimą į Majamį visi žiūrėtų pro pirštus. Tačiau taip nebuvo. Ir K.Garnettas nebūtų atsukęs nugaros pasisveikinti atėjusiam R.Allenui, su kuriuo kartu žaidė penkerius metus.
Priešprieša egzistuoja NBA. Tik neegzistuoja tomis taisyklėmis, kokiomis gyvavo 1980–2000 metais.
„Lakers“ ir „Celtics“ priešprieša buvo tokia didelė, kad jai turbūt niekada niekas nebeprilygs. O „Pistons“ – „Bulls“ ir „Knicks“ – „Heat“ rungtynėse visi puikiai pamatė, kas iš tikrųjų yra kietas krepšinis.
Dabar NBA yra gausybė mikrodvikovų tarp krepšininkų. Tai kelia ne ką mažesnę intrigą nei ankstesni derbiai. O žaidėjų „perbėgimai“ į kitas komandas tik dar labiau pakursto aistras.
„Celtics“ – „Heat“ dvikovos po R.Alleno sprendimo dabar dar įdomesnės. Be to, nepamirškime, kaip pasikeitė intriga susitikimuose tarp „Heat“ ir „Bulls“, kai L.Jamesas persikėlė į Majamį. Dabar Derrickas Rose‘as su kitais „buliais“ bando pranokti „Heat“ taip, kaip anksčiau M.Jordanas su brigada bandydavo pralaužti „Pistons“ tvirtovę. Tik, aišku, dabar mažiau smūgių alkūnėmis ir stumdymų.
Su didele nostalgija prisimename istorinius derbius, bet tai nereiškia, kad pastarųjų dvejų metų „Heat“ ir „Bulls“ kovos nėra tokios pat intriguojančios. Juk įdomu stebėti net „Bulls“ ir „Celtics“ dvikovas, kai D.Rose‘as yra aikštėje.
Užtenka vien L.Jameso. L.Jamesas prieš K.Durantą. Tai, kad treniravosi kartu ir vienas kitą gerbia, nereiškia, kad aikštėje tarp jų neverda kova. Tas pats ir su L.Jamesu prieš Carmelo Anthony ar Kobe Bryantą. Jau vien galimą padaryti priešpriešą tarp L.Jameso ir visos Klivlendo „Cavaliers“.
Priešprieša vis dar egzistuoja. Tiesiog ji yra nauja ir neįsišaknijusi. Gal dabar mažiau kietų fizinių kovų, gal pernelyg viskas pasikeitė. Bet pabandykite K.Garnettui pasakyti, kad tarp „Celtics“ ir „Heat“ nėra priešpriešos.
Norėdami komentuoti prisijunkite.