Po pirmos minutės rungtynių baigtį numatęs A.Trinchieri: atrodėme prastesni nei esame
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (13)
Kauno „Žalgiris“ (10/8) patyrė vieną skaudžiausių šio sezono pralaimėjimų.
Andrea Trinchieri Belgrade 78:95 nusileido Tel Avivo „Maccabi“ (5/13). Viso mačo metu dideliu skirtumu atsilikinėję žalgiriečiai šįkart sugrįžimo taip ir nesurengė.
Papildoma nuoskauda tapo ir Edgaro Ulanovo trauma, dėl kurios kapitonas negalėjo tęsti rungtynių.
Po rungtynių A.Trinchieri pripažino, kad šios paliko itin negatyvų poskonį.
„Buvo blogų rungtynių, bet šiandien tiesiog nežaidėme. Nebuvo gynybos, nebuvo puolimo, nekovojome dėl kamuolių. Didelis nusivylimas mums patiems, prisidarėme gėdos sau ir „Žalgiriui“, gėda prieš gerbėjus. Nesitikėjome tokių rungtynių. Žinojome, kad mums tai nėra pats geriausias momentas, bet negalima visada tik spausti, anksčiau ar vėliau teks sumokėti už viską, ką darai, bet tik ne taip.
Labai liūdnas ir nuviliantis vakaras „Žalgiriui“. Būtų paprasta badyti pirštais. Visų pirma, galiu atsisukti į save, o tada – ir į visus žaidėjus. Mums išspardė užpakalius, visiems – žaidėjams, treneriams, visai organizacijai. Mums reikia persikrauti, o tai nėra paprasta, bet tokia realybė ir šiandien ji yra labai skaudi“, – teigė strategas.
– Kodėl komanda prarado savo ritmą jau pačioje rungtynių pradžioje?
– Nežinau. Tikėjausi sunkių rungtynių ir ne paties geriausio pasirodymo, bet tikėjausi išlikti rungtynėse, kovoti, griūti ant parketo ir rodyti energiją, bet dabar jos trūksta ir niekas neveikia. Atrodėme prastesni nei esame, o kodėl – nežinau. Tai nėra krepšinio dalykas. Dabartinėje Eurolygoje tokių rungtynių būna, bet nepriimtina, kaip tai nutinka. Galiu tai pakartoti milijoną kartų, bet rezultatas nepasikeis.
„Maccabi“ – „Žalgiris“ (9 nuotraukos)
– Kaip bandėte motyvuoti komandą, kai rungtynės slydo iš rankų?
– Ar manote, kad aš galiu motyvuoti žaidėjus tokiose rungtynėse? Tikiu, kad kartais pamirštame, kokia yra realybė. Mes esame palaiminti ir privilegijuoti daryti tai, ką darome. Kartais pamiršti, kad tiesiog reikia žaisti su energija. Tuomet viskas yra atleistina. Mes žaidžiame krepšinį, bet šiandien nebėgome ir nešokome, nors turime tai daryti. Yra daug sunkesnių darbų ir nenoriu nieko girdėti apie nuovargį. Tai yra psichologinė būsena. Gali būti pavargęs, bet kautis. Niekada nereikalauju pergalės, reikalauju viską palikti aikštėje ir tik po to žiūrėti į švieslentę. Visada kalbu apie pastangas. Šiandien rungtynės nuspręstos buvo jau pirmosios minutės. Blogai. Žaidėjų veidai...
Sakiau žaidėjams, kad iš esmės žaidžiant be gerbėjų, ant suolo esantys krepšininkai kuria atmosferą. Iškart matėsi, kad atmosferos nėra. Niekas neveikė – ryšiai tarp žaidėjų, noras ar atsakomybės jausmas. Dabar, tikiu, kad turime solidų žygį Eurolygoje, buvo puikių rungtynių, vienintelė klaida, kurią galiu padaryti – viską išmesti. Mus tai grąžins į realybę, taip – nebegalima. Dabar niekas nebėra garantuotas dėl savo vietos, viską reiks uždirbti.
– Kiek rimta yra Edgaro Ulanovo trauma?
– Nežinau. Viskas dar labai šviežia.
Norėdami komentuoti prisijunkite.