Perspektyvaus žaidėjo etiketę nešiojęs V.Čižauskas: nemanau, kad dabar rungtyniauju prastame lygyje

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Vytenio Čižausko pavardė dar prieš kelerius metus buvo įrašyta perspektyviausių Lietuvos krepšininkų sąraše, tačiau kol kas vieneri metai Kauno „Žalgiryje“ buvo aukščiausias 23-erių įžaidėjo pasiekimas klubinėje karjeroje. Vėliau sekė Panevėžio „Lietkabelis“, Valmieros „Valmiera“, o dabar – Krailsheimo „Merlins“ ekipa.

Praėjusį sezoną V.Čižauskas Latvijos pirmenybėse atrodė solidžiai, bet vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis, todėl lietuviui teko priimti rimtą ir atsakingą sprendimą. 15 minučių, 5 taškai ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo – tokia statistika atakų organizatoriaus toli gražu netenkino.

„Į komandą atėjo naujas treneris, kuris man neleisdavo žaisti. Kai su juo kalbėjausi, jis sakė, kad viskas yra gerai, bet į aikštę nori leisti latvius, o ne mane. Dėl to reikėjo ieškoti išeities“, – apie susiklosčiusią situaciją, privertusią krautis lagaminus bei nešti kailį iš Valmieros, pasakojo V.Čižauskas.

Vokietijos krepšinį po truputį perprantantis žaidėjas neslepia, kad jau spėjo susižavėti šia šalimi ir norėtų joje likti ilgesniam laikui. „Noriu čia įsitvirtinti ir ateityje rungtyniauti dar pajėgesnėje Vokietijos komandoje“, – pripažino V.Čižauskas.

– Vyteni, neseniai praėjo šventės, kurias teko sutikti ne namuose. Ar jau tapo įprasta per Kalėdas būti ne su šeima?

– Per šventes į Lietuvą grįžęs nebuvau, nes buvau vos prieš kelias savaites atsikėlęs į Vokietiją. Tačiau vienas nelikau – į svečius atvyko draugė, tad Kalėdas praleidau su ja. O didelių sunkumų dėl to jau nebekyla – esu pripratęs. Tai nebe pirmos Kalėdos būnant ne su šeimos nariais.

– Papasakokite, dėl kokių priežasčių palikote „Valmiera“ ekipą, kurioje praėjusį sezoną jums sekėsi gana neblogai?

– Viskas susiklostė taip, kad buvau vienintelis užsienietis klube, o į komandą atėjo naujas treneris, kuris man tiesiog neleisdavo žaisti. Net nežinau, kodėl jis taip elgėsi, sunku pasakyti. Dėl to taip gavosi, jog teko ieškoti išeities.

– Ar bandėte apie tai kalbėtis su treneriu?

– Bandžiau. Jis man sakė, kad viskas yra gerai, bet tiesiog į aikštelę nori leisti latvius, o ne mane (Šypsosi).

– Persikėlus į Vokietiją kol kas įspūdingų rezultatų nerodote (20 min., 4,3 tšk., 4,8 rez. perd.), bet sekasi vis geriau. Turbūt džiaugiatės priėmęs sprendimą pakeisti ekipą?

– Esu patenkintas – gaunu žaisti daugiau laiko, ko man šį sezoną Latvijoje trūko. Treneris manimi pasitiki, pasako, ko nori iš manęs, su komandos draugais sutariu gerai, jie mane palaiko, draugiškai priėmė, tad kol kas viskas yra gerai.

O ir nuotaika yra visa kita, kai gauni žaidybinio laiko bei gali kažką pademonstruoti.

– Kokį įspūdį per šį laiką spėjo palikti Vokietijos krepšinis?

– Šios pirmenybės – stiprios, labai stiprios. Naudojama daug fizinio kontakto, leidžiama žaisti grubiai, o man toks krepšinio stilius patinka. Kol kas absoliučiai viskas man čia labai patinka.

– Neretai galima išgirsti, kad Vokietijoje vyrauja griežta tvarka. Galite patvirtinti ar paneigti šį stereotipą?

– Prieš atvykdamas girdėjau nemažai tokių kalbų ir buvau pasiruošęs, bet to kol kas nepajaučiau.

– Kokių norų ir lūkesčių turite šiam sezonui?

– Svarbiausia – įsitvirtinti lygoje bei likti čia ir kitiems metams. Tuo tarpu „Merlins“ komanda turi tikslą išlikti aukščiausioje lygoje, nes čia ji rungtyniauja vos antrus metus iš eilės.

– Nejau Vokietija spėjo sužavėti taip greitai, kad jau norite čia likti ilgam?

– Taip, ypač kai sezono pradžia Latvijoje nebuvo tokia gera, kokios tikėjausi (Juokiasi). Dabar čia tikrai neturiu kuo skųstis.

– Nėra paslaptis, kad dar neseniai buvote įvardinamas kaip vienas perspektyviausių Lietuvos krepšininkų. Kaip manote, šiandien esate ten, kur ir turėjote būti, ar galėjote nuveikti daugiau?

– Mano nuomone, Vokietijos lyga yra tikrai stipri ir lygis čia yra geras. Nemanau, kad sprendimas atvykti čia yra netinkamas ir čia yra bloga vieta man šiandien dieną.

Jei pavyktų įsitvirtinti Vokietijos pirmenybėse, ateityje norėčiau žaisti pajėgesnėje komandoje, kuri rungtyniautų bent atkrintamosiose varžybose. Matysime, kaip pavyks tai įgyvendinti. 

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą