P.Laso laurus už „Žalgirio“ lyderio spindesį kabino A.Trichieri: jis pakylėjo Francisco
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (8)
Kauno „Žalgiris“ (9/7) antrą Eurolygos namų mačą paeiliui pralaimėjo prieš vienus Eurolygos autsaiderių.
Prieš Tel Avivo „Maccabi“ skaudžiai kritę žalgiriečiai neprilygo ir prastą atkarpą žaidusiems, bet trenerį pakeitusiems Stambulo „Anadolu Efes“ (6/10).
Igorį Kokoškovą pakeitęs Pablo Laso prisistatė pergale, bet nepriėmė laurų už tai, nors išdėstė savo filosofiją perimant komandą sezono viduryje.
Po rungtynių ispanas apžvelgė ir buvusių savo auklėtinių žaidimą „Žalgiryje“, o už Sylvaino Francisco žibėjimą pagyrimus skyrė Andrea Trinchieri.
„Visų pirma – sveikinimai mano komandai su pastangomis ir pergale. Kaip komanda, padirbėjome gerai. Antrasis kėlinys mums buvo prasčiausias, neįvykdėme derinių ir nesumetėme lengvų metimų. Prieš šią komandą tai nėra lengva. Likusius kėlinius dominavome abejose aikštės pusėse.
Esu labai patenkintas pasirodymu, žinant, kad šioje Eurolygoje negali ilgai švęsti, nes po 48 valandų vėl žaidžiame. Esu labai laimingas, laurai mano žaidėjams, komandai ir visai organizacijai. Taip pat ir Igoriui Kokoškovui, krepšinis toks yra. „Anadolu Efes“ yra gera komanda, žaidžia puikioje arenoje ir turiu pasveikinti savo žaidėjus su pergale bei pastangomis visas 40 minučių“, – teigė specialistas.
– Komandoje radote pažįstamų veidų – Nicką Weilerį-Babbą ir Vincentą Poirier. Kaip jie padeda apsiprasti naujoje komandoje?
– Žinoma, kad padeda. Kai atvyksti į komandą ir žinai, ką du kertiniai žaidėjai gali duoti, o jie pažįsta tave... Esu tikras, kad ir žaidėjai kalbasi tarpusavyje, tad ir kiti žinojo, ką aš mėgstu ar nemėgstu.
Mano pirma diena su komanda buvo ketvirtadienį, kai žaidėme Valensijoje. Pablo Laso neatėjo, nepalietė komandos ir staiga visko nepakeitė. Gerai, kad ši komanda yra atvira klausytis ir tobulėti. Kaip treneris, tai vertinu. Žinoma, Nickas ir Vincentas yra svarbūs kuriant ryšį tarp komandos ir trenerio.
– Sylvainas Francisco buvo jūsų auklėtinis Miuncheno „Bayern“. Kaip matote jo progresą per kelis pastaruosius sezonus?
– Po to kai paliko Graikiją ir atvyko į Ispaniją, tapo siurprizu. Tada atvyko į „Bayern“ ir po to – čia. Manau, kad Andrea atliko gerą darbą pakylėdamas jį. Šį sezoną jis žaidžia puikiai. Šiuo metu jis yra vienas geriausiai „vienas prieš vieną“ žaidžiančių Eurolygos žaidėjų. Jis ne tik renka taškus, bet ir kuria puolimą komandai. Esu laimingas dėl jo, buvo malonumas treniruoti jį Miunchene, bet jį kontroliuoti sudėtinga. Šiandien jis mums sukėlė daug galvos skausmo, bet sugebėjome laimėti. Noriu, kad Sylvainas kasdien žaistų labai gerai, myliu jį, bet džiugu, kad šiandien laimėjome prieš jį.
– S.Francisco sužaidė antrą prasčiausią savo sezono mačą. Koks buvo planas prieš jį?
– Prisimenate praėjusį sezoną, kai įveikėme „Žalgirį“ čia su „Baskonia“? Po rungtynių sakiau jam, kad turbūt nesitikėjo dvigubos gynybos ir jis tikrai manė, kad niekada to nedarau. Jis turbūt tikėjosi, kad šįkart dvigubinsime jį. Kiti žaidėjai. Nedvigubinome gynybos prieš jį, bet kaip komanda pasirengėme tam, ką jis gali padaryti. Jis pataikė pirmąjį tritaškį, bet tik tiek. Jis yra puikus žaidėjas, negali visiškai jo uždaryti. Krepšinis yra komandinis žaidimas, pridarėme ne tik jį, bet ir visą komandą, nes apribojome jų kūrybą. Džiugu ir dėl Nigelo, smagu matyti jį vėl žaidžiantį aukštu lygiu. Svarbiausia mums buvo sustabdyti ne Sylvainą, o visą komandą.
Eurolyga: „Žalgiris“ – „Anadolu Efes“ (40 nuotraukų)
– Kokius prisiminimus iš Madrido pasilikote apie Nigelą-Williamsą Gossą?
– Džiaugiausi, kad jis papildė mūsų komandą, nes turėjo pridėti stabilumo. Visi žino Llullą, Carrollą, Rudy, puikūs žaidėjai, bet Nigelas yra toks žmogus, kuris gali puikiai žaisti šalia jų. Jis buvo dalis mūsų sėkmės. Nigelas nusipelnė dėmesio, visada atstovavo didžioms komandoms ir džiaugiuosi už jį, nes jis yra puikus žmogus.
– Koks jausmas grįžti į Eurolygą, kurioje nebėra Ettore Messinos ir Željko Obradovičiaus?
– Labai gerbiu juos, tad sunku pasakyti, kaip jaučiausi, kai jie pasitraukė. Situacijos Milane ir Belgrade buvo skirtingos, bet kalbame apie geriausius pastarųjų 15 metų trenerius. Pasiekimai, visų požiūris į jų... Mano pagarba jiems yra labai didelė. Grįžau ir jų čia nėra. Gerai. Galiu tik pasidžiaugti.
– Pirmasis jūsų mačas su komanda – ką norėjote įvesti nuo pirmosios dienos?
– Visų pirma, turime kaip komanda atgauti pasitikėjimą tiek puolime, tiek gynyboje. Kodėl? Dažnai prarandi pasitikėjimą prametęs, žaidėjams patiriant traumas ar nelaimint. Pasitikėjimo nenusipirksi turguje. Dabar mano idėja – turime gerus žaidėjus, gerą organizaciją. Yra traumų, kartais geras metikas gali pramesti laisvą metimą, bet reikia išlaikyti susitelkimą ties tuo, kad pavers mus stabiliais. Tai buvo pirmoji mano idėja atvykus į komandą. Vis dar manau, kad mums reikia laiko, bet šis turnyras nelaukia. Žaidžiame šiandien, poryt, sekmadienį – Turkijos lygoje, tad labai svarbu atgaut pasitikėjimą, nors ir turime problemų. Visi turi problemų. Man patiko matyti Giedraitį, nes atsimenu jį dėl žaidimo Ispanijoje. Jam reikia laiko, nes nežaidė kelis mėnesius. Treneriams reikia su tuo gyventi. Turime iš komandos išspausti geriausia, ką galime. Turime susitelkti į komandos pasitikėjimo atgavimą.
– Daug kartų žaidėte prieš Šarūną Jasikevičių. Nesutikote jo sekmadienį, bet kaip pasitiksite derbius Turkijos lygos finaluose ar atkrintamosiose?
– Žiūrėsime. Tikrai tikiuosi, kad su juo susitiksime finaluose, tai būtų puiku tiek jam, tiek man. Šaro sekmadienį nesutikau, bet su juo turiu puikų santykį. Visada primenu jam, kaip sunku buvo prieš jį gintis, kai abu rungtyniavome. Jis išspardydavo man užpakalį, nes yra vienas talentingiausių žaidėjų, prieš kurį turėjau žaisti. Kaip treneriai kovojome Madride ir Barselonoje, dabar – Stambulo klubuose. Esu laimingas, kad grįžau į Eurolygą ir smagu matyti Šaro sėkmę. Kaip treneris jis atkartoja tai, ką pasiekė kaip žaidėjas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.