„Netflix“, ar matai?
(16)
Mokinys prieš mokytoją. Nuo pirmosios Eurolygos sezono savaitės girdėta klišė, kuriai vienas pritaria, kitas – ne. Bet taip jau nutiko, kad artimiausias kelias savaites būtent tai girdėsime dar dažniau. Laukia neįtikėtinas laikas.
Šarūnas Jasikevičius prieš Tomą Masiulį. Du ilgamečiai bendražygiai dar pernai kartu iškovoję Eurolygos titulą Kaune vienas prieš kitą susitiko pirmąją sezono savaitę, o dabar kaposis atkrintamosiose.
Du Kauno vyrai, kurie savo kelią kartu pradėjo dar vaikystėje, o Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse 2000 m. buvo šalia tuomet didžiausios sensacijos istorijoje, „Svajonių komandos“ sustabdymo pusfinalyje.
Masiulis, Garnettas, Jasikevičius
Jau 2026 metais pačiam T.Masiuliui tai bus svajonių serija, apie kurią prieš sezoną jis net negalėjo pagalvoti. Svajonių serija bus ir visiems mums – turinio, susidomėjimo, emocijų prasme įspūdingesnės atkrintamųjų poros įsivaizduoti ir negalėtume.
Prie debiutanto T.Masiulio žygdarbių ir išlikusį alkį tikrai sugrįšime, bet kaip jums faktas, kad per visus sėkmingiausius „Žalgirio“ istorijos sezonus moderniojoje Eurolygoje visada kažkur šalia yra Šaras?
Taip, teisingai. Visada.
Pirmos atkrintamosios ir po to iškart finalo ketvertas pasiektas su Š.Jasikevičiumi prie vairo 2018 m., o netrukus kitame sezone vėl atkrintamosios ir ten pralaimėjimas Stambulo „Fenerbahče“.
Vienintelis Šaro pralaimėjimas atkrintamosiose vyr. trenerio kėdėje... Uh, gal po septynerių metų tai pasikartos tik jau pakeitus komandų spalvas? Beje, tai pačiai Stambulo ekipai žalgiriečiai pralaimėjo kaip ir 2018 m. pusfinalyje.
Toliau – magiškas Kazio Maksvyčio sezonas ir 2023 m. atkrintamosios. O ten ir vėl tas pats Šaras su Barselonos „Barcelona“. Ir tuomet nei serijoje šansų buvo, nei tikėjimas prieš ją buvo ypatingas. Šiemet viskas atrodo kitaip.
Užbaigiant neįtikėtinų ir (gal) niekam neįdomių faktų seriją, tas pats Šaras irgi tiesiogiai dalyvavo istoriniame „Žalgirio“ 2003–2004 m. sezone. Jis ne tik dalyvavo, bet ir sveikino Antaną Sireiką su patekimu į Eurolygos finalo ketvertą Tel Avive, bet viskas baigėsi Arvydo Sabonio ašaromis ir Š.Jasikevičiaus triumfu. Oi tu, Šarai Šarūnai...
„Prieš sezoną jeigu kažkas būtų pasakęs, kad diskutuosime apie laukiančią seriją su „Fenerbahče“, tai sakyčiau, kad gal kažkas negerai su galva. Smagu, bet žinau, kaip sunku Šarą išprašyti iš finalo ketverto. Laukia sunki serija“, – penktadienį dar apie atkrintamąsias labai galvoti nenorėjęs sakė T.Masiulis.
Išties, Šarą išprašyti iš finalo ketverto yra labai sunku – per pastaruosius 7 Eurolygos pusfinalius Š.Jasikevičiaus komandos ten buvo 6 kartus. Visgi ir pats T.Masiulis, nors ir yra debiutantas vyr. trenerio kėdėje, iš arti stebėjo ir padėjo tautiečiui vesti komandą į finalo ketvertą penkis kartus paeiliui. Kažkam ši serija prasitęs ir šiemet.
O argumentų „Žalgiris“ šiemet turi daugiau nei vieną.
Kad ir koks žvėris atkrintamosiose yra Š.Jasikevičius, žvelgiant į praeitį, dažnai jo komandos į atkrintamąsias ateidavo iš gerokai solidesnių padėčių nei šiemet, bet turėjo problemų. Prisiminkime 2021 m. ar 2022 m., kur aiški favoritė „Barca“ turėjo žaisti lemiamas serijos rungtynes tiek prieš Sankt Peterburgo „Zenit“, tiek prieš Miuncheno „Bayern“.
Šioje sezono stadijoje pagal demonstruojamą žaidimą ir sportinę formą „Žalgiris“ objektyviai atrodo geriau ir jei „Fenerbahče“ treniruotų bet kuris kitas treneris, mes su malonumu priimtume tokią situaciją.
Šaras yra esminis serijos faktorius, kodėl į „Fenerbahče“ žiūrime kaip į favoritę, bet tikrai ne tokią ryškią kaip 2023 m. Toli gražu.
„Žalgiris“ abu kartus įveikė „Fenerbahče“ ir kodėl kažkas stebuklingai turėtų pasikeisti atkrintamosiose? Burtų lazdelė krepšinyje neveikia, o gale dienos aikštėje susitinka ne treneriai, o žaidėjai 5 prieš 5. Ir būtent čia pagal pozicijas „Žalgiris“ gauna vieną iš geriausių įmanomų oponentų.
Praktiškai identiškų idealogijų gerai treniruojamos komandos. Svarbiausia „Žalgiriui“, kad kitoje pusėje nėra tokio dominuojančio centro kaip Nikola Milutinovas, Mathiasas Lessortas, Mfiondu Kabengele ar Walteris Tavaresas. Apskritai, vidurio puolėjo vieta „Feneryje“ yra Achilo kulnas ir čia jau Šarui reikės galvoti, kaip išspręsti sužverėjusio Moseso Wrighto faktorių.
Bet būtent gynyba yra šito „Fenerbahče“ stiprybė. Nepaisant prastos reguliariojo sezono pabaigos, „Fenerbahče“ išsaugojo geriausią gynybos reitingą, „Žalgiris“ – ketvirtas.
Vis tik reikia pasakyti, kad „Žalgirio“ puolimas visą sezoną yra įvairiapusiškesnis, kuris vertė ir Š.Jasikevičių nueiti nuo savo idėjų – matėme rungtynėse Stambule „Fenerbahče“ atsisakė sau įprastos visko susikeitimo gynybos, norėdama eliminuoti Sylvaino Francisco ir M.Wrighto pranašumus.
„Žalgiris“ Eurolygoje turi trečią puolimo reitingą, „Fenerbahče“ – vos 15-tą, nepaisant turimo geriausio gynėjų tandemo lygoje. Taip – Wade'as Baldwinas ir Talenas Hortonas-Tuckeris gali turėti tokį statusą ir buvo pagrindine „Žalgirio“ gynybos bėda tarpusavio susitikimuose. Pirmasis rinko 27,5 taško vidurkį, antrasis – 14.
Bet „Fenerbahče“ – serga ir apie tai Šaras kalba garsiai jau kurį laiką. Šita „Fenerbahče“ neatrodo iki galo kaip tikra Š.Jasikevičiaus komanda puolime – ji yra tarp rečiausiai metančių dvitaškius komandų (18 vt.) ir turi vos 16,1 rezultatyvaus perdavimo vidurkį (19 vt). Toli gražu ne tie skaičiai, kuriuos matydavome Š.Jasikevičiaus finalo ketverto sezonuose.
Kalbant apie ligas, nors iki atkrintamųjų starto dar geros 10 parų, faktas, kaip „Fenerbahče“ užbaigė reguliarųjį sezoną irgi neturėtų būti ignoruojamas. Kelis mėnesius Eurolygoje dominavusi „Fenerbahče“ kovo viduryje atrodė per žingsnį nuo laimėto reguliariojo sezono, bet tada išsijungė kažkoks mygtukas – Eurolygos čempionai laimėjo 2 kartus per paskutines 9 rungtynes ir tos pergalės buvo prieš autsaiderius – Milano „EA7 Emporio Armani“ ir Vilerbano ASVEL.
Per šią atkarpą „Fenerbahče“ skaičiai nukrito iki 19 puolimo reitingo, nepelnant nė 80 taškų per mačą, ir beveik 15 klaidų (18 vt.). Gynyboje – irgi ne pyragai. Geriausios gynybinės komandos vardą Eurolygoje turinti „Fenerbahče“ per pastarąją atkarpą savo aikštės pusėje turėjo vos 11-tą reitingą.
Taip sudėliojus atrodo, kad čia gal net ir lengva gali būti, bet nereikia apsigauti. Pasikartosiu, atkrintamosios yra visai kito lygio, kur labai svarbi yra ir patirtis, kuri neabejotinai bus „Fenerbahče“ pusėje tiek štabe, tiek aikštėje. Taip pat svarbus išlieka ir namų faktorius, nors pirmąją savaitę spaudimas uždėtas yra šeimininkams – paimk tašką ir perimsi kontrolę ant savęs.
Bet šitas „Žalgiris“ yra ypatingas ir vis dar alkanas. Geriausias klubo istorijoje reguliarusis sezonas, nepanašu, kad pasotino komandos žaidėjus. Ir „Žalgiris“ šiemet atkrintamąsias pasitinka su neeiliniais ginklais – realiose MVP diskusijose esančiu S.Francisco, pastarųjų kelių metų finalo ketverto garantu tapusiu Nigelu Williamsu-Gossu, vienu geriausių lygos centrų M.Wrightu bei pastaruoju metu puikiai savo vaidmenį išpildančiais branduolio žaidėjais.
Ojojoi, šiurpas eina vos tik pagalvojus, kokia čia mūsų šachmatų partija laukia. Daug šypsenų ir gražių žodžių galime nebesitikėti, laukia serija, kokios mes dar nematėme. Reikės kentėti, tiesa, Šarai?
Įspūdingas laikas būti krepšinio sirgaliumi Kaune.
Nigelas Hayes-Davisas pernai prieš Eurolygos finalo ketvertą susisiekė su jaunosios kartos Lietuvos režisieriumi Joriu Skudra ir taip gimė dokumentinis filmas „Chasing Glory“. Čia susisiekti niekam su niekuo nereikėtų, viskas visiems turi būti aišku. „Netflix“, ar matai?
Norėdami komentuoti prisijunkite.