Nesitikėjau, kad būsiu toks laimingas Šiauliuose

Sveiki,

Visų pirma norėčiau prisistatyti. Esu Mindaugas Kuzminskas, devyniolikmetis Šiaulių „Šiauliai" krepšinio klubo žaidėjas. Kadangi krepšinio pasaulyje esu dar apskritas nulis , tad labai nustebau gavęs pasiūlymą rašyti blog'ą , tačiau tikiuosi, jog jis kažkiek jus sudomins. Šis blog'as, žinoma, yra pirmasis, tad vertinkit kritiškai, kad žinočiau savo klaidas. Pirmajame blog`e norėčiau papasakoti apie savo dar trumpą profesionalaus krepšininko karjerą.

Kaip ir mokykloje rašant rašinius, taip ir dabar, yra sunkiausia pradėti. Tad pradžioje papasakosiu apie tai, kaip atsidūriau krepšinyje. Aš net ir neturėjau kito pasirinkimo. Mama žaide "Kibirkšties" (dabartinė Vilniaus "TEO" ekipa) komandoje, vėliau mamos pėdomis pradėjo sekti ir brolis, tad kone kasdien matydavau krepšinio aikštę ir jau nuo pat vaikystes buvo aišku, kad privalėsiu lankyti krepšinį. Žinoma ir pats nekantravau, tad jau sulaukus 6 metukų tėvai nuvedė į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą pas buvusį brolio pirmąjį trenerį A.Miloną (dabartinis Bremenhaveno "Eisbaren" treneris).

Tačiau dar turbūt buvau per mažas, nes prieš treniruotę pamačius, kaip kieme smagiai žaidžia vaikai "imdavo skaudėti galvą arba koją" ir mieliau likdavau žaisti su jais :). Tuomet visi supratome, kad dar per anksti treniruotis. Kitais metais, kuomet buvo buriama mano metų komanda, buvo visai kitaip, matyt, buvau pasiruošęs pradėti pirmuosius žingsnelius. Taip ir pradėjau lankyti treniruotes pas G.Vaitkų, tačiau po kelerių metų, dėl nežinomų priežasčių įvyko trenerių kaita ir mūsų treneriu tapo vienas iš dabartinių "Lietuvos ryto" trenerių Arvydas Gronskis.

Didžiąją laiko dalį sporto mokykloje būtent ir praleidau jo treniruojamoje komandoje. Tačiau buvau gerokai vėlesnio brendimo už kitus: buvau silpnesnis, lėtesnis ir iškritau į antrą pagal pajėgumą komandą. Sužinojęs tai, tėtis pasiūlė lankyti krepšinio teisėjavimo kursus. Įgijau teisėjo licenziją bei pradėjau dar papildomai sportuoti lengvąją atletiką. Tuomet tikrai sustiprėjau fiziškai, per pora metų paaugau apie 20cm, ir patekau i pirmąja komandą, o iš jos į Vilniaus "Sakalų" komandą. Manau, neatsitiktinai tuo metu antrasis treneris buvo tas pats A.Gronskis ir jam turėčiau būti labiausiai dėkingas už tai.

Patekęs į "Sakalų" komandą supratau, kad sunkiai dirbant galima siekti ir aukštesnių rezultatų. Tuometis vyriausiasis treneris L.Šalkus jau tada ryždavosi išleisti į aikštelę ir po truputi pratinti prie tikrojo vyrų krepšinio. Tikėjausi "Sakaluose" užsibūti ilgiau, tačiau tai, matyt, buvo tik mano noras :).

Kitą vasarą sulaukiau "Lietuvos ryto" bei Šiaulių krepšinio klubų pasiūlymo. Nusprendžiau, jog tikrai esu dar per silpnas Vilniaus ekipai, o jauno krepšininko tobulėjimui svarbiausia - žaisti, tad, tėvams pritarus, nusprendžiau priimti pasiūlymą keltis į Šiaulius, dėl kurio kol kas labai džiaugiuosi. Žinoma, sprendimą įtakojo ir tai, jog būtent Šiaulių komandoje atsiskleidė brolis, o ir miestas nėra svetimas, dėl ten gyvenančių giminaičių.

Bet atėjo 12-a klase, mokiausi Vilniaus Radvilų gimnazijoje, klubo vadovas A.Klimavičius leido pabaigti mokslus Vilniuje ir paskolino mane "SSK-Perlo" komandai. Apie komandą nieko blogo negaliu pasakyti, bet, turbūt, pasak trenerio, nebuvau vertas daug žaisti ir didžiąją laiko dalį praleidau ant atsarginių suolelio. Nepaisant to, dėl to sezono nesigailiu, papildomai lankiau lengvąją atletiką, sėkmingai žaidžiau miesto lygose ir svarbiausia, tikrai gerai užbaigiau Radvilų gimnazija.

Šiais metais mane ryžosi priimti į Šiaulių pagrindinę ekipą. Tiesa sakant, nesitikėjau, kad būsiu toks laimingas čia. Studijuoju ekonomiką, gaunu daug žaidybinio laiko, o tai svarbiausia tobulėjimui, sąlygos treniravimuisi - puikios, tad, manau, po truputi judu i prieki, bent jau aš to tikiuosi :).

Jei kam įdomu, galiu pasakyti, kad "Šiaulių" komandoje atmosfera - tiesiog fantastiška, kitos komandos to tikrai galėtų pavydėti :). Kiekvienas jaunas krepšininkas turi turėti savo idealą. Aš visada sakydavau - brolis ir mama :)), dabar taip pat juos sakau. Visu pirma, manau, reikia pralenkti šiuos žmones krepšinio aikštėje ir jei tai pavyks, galėsiu sugalvoti naujus idealus.

Nepykit,jei buvo nuobodu skaityti, pasakojant apie save truputi per daug išsiplėčiau, tačiau pirmas blynas dažniausiai ir būna prisvilęs :). Dėkui tiems, kas perskaitė. Ir lauksiu kritikos, pasiūlymų bei klausimų komentaruose.