„Neptūną“ prikelti norintis M.Mažeika: apie susitaikymą su karjeros pabaiga, LKL klubų kvietimus ir nejaukų susitikimą su M.Braziu
interviu (2)
Mantas Kalnietis nėra vienintelis lietuvis, baigęs karjerą sezono viduryje ir ėmęsis naujų darbų. Tai padarė ir 38-erių Martynas Mažeika, sportinę aprangą iškeitęs į kostiumą.
Patyręs gynėjas sėkmingai atstovavo Kretingos „Kretinga-VR Serviso“ klubui, tačiau karjerą pristabdė naujas pasiūlymas. M.Mažeika ilgus metus gynė Klaipėdos „Neptūno“ garbę ir buvo klubo kapitonas, čia jis svajojo ir sužaisti paskutines rungtynes, tačiau viskas pasisuko taip, kad į uostamiestį jis grįžo kaip sporto direktorius.
„Sunku. Nesu susidūręs, nežinau, kiek laiko prireiks, kad susitaikyčiau su mintimi, nes kol kas sunku net ištarti, kad karjera – baigta“, – pripažino M.Mažeika.
Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) jis buvo rezultatyviausias ir trečias efektyviausias žaidėjas su 19,7 taško, 4,8 atkovoto kamuolio, 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir 22 naudingumo balo vidurkiais.
Sezono metu M.Mažeika dar buvo sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvos krepšinio lygą („Betsafe-LKL“), tačiau juos atmetė, nes brandino mintį apie „Neptūną“. Galiausiai pavyko sudėlioti taškus ir M.Mažeika oficialiai ėmėsi darbų Klaipėdoje.
„Iš pradžių buvo nejauku, bet tai ką padarysi“, – juokėsi veteranas, kalbėdamas apie susitikimą su Mindaugu Braziu, kuris nepanoro jo dar metus matyti „Neptūne“. Vis tik jokių nuoskaudų nėra ir darbus vyrai dabar tęs susivieniję.
Krepsinis.net portale – pokalbis su M.Mažeika apie solidų žaidimą, karjeros pabaigą, naujus darbus, tikslus Klaipėdoje.
– Sezono vidurys – neįprastas metas baigti karjerą ir pradėti naujus darbus. Kaip nutiko, kad būtent dabar prisijungėte prie Klaipėdos „Neptūno“ vadovybės?
– Visiems sakau, kad viską savaime sudėliojo situacija. Keitėsi klubo valdyba, galbūt ir rezultatai kažkiek netenkino, tad tuo pačiu ir aš buvau pakviestas prisijungti.
– Kieno buvo idėja jums pasiūlyti grįžti į Klaipėdą, tik jau naujose pareigose?
– Turbūt miesto, visas miestas to laukė (Juokiasi).
– Esate minėjęs, kad jus domino ir treniravimas. Ar numanėte, kad galiausiai suksite būtent į vadybos kryptį?
– Visų pirma, visada norėjau likti dirbti krepšinyje. Kiekvienas jaukiausiai jaučiasi ten, kur gali daryti tai, ką supranta. Ypač norėjau po karjeros dirbti „Neptūne“. Treniravimas man irgi įdomus, aš domiuosi krepšiniu, man patinka sporto kasdienybė. Stovyklose esu dirbęs su vaikais, buvo įdomu, čia taip pat prireiks krepšinio suvokimo, einant sporto direktoriaus pareigas. Bet nenoriu sakyti „ne“ treniravimui ateityje.
– Galbūt prieš priimant „Neptūno“ kvietimą tarėtės su kažkuo iš pažįstamų žaidėjų, kurie taip pat neseniai pasuko į vadybos darbus?
– Per daug diskusijų nebuvo, pats sutikau su pasiūlymu ir tiek. Aišku, buvo pavienių pokalbių, kurie padėjo man apsispręsti.
Mažeika
– „Neptūnas“ šiuo metu neišgyvena geriausių savo laikų. Ar tai nevertė sudvejoti, galbūt pradėti darbus šiuo metu – itin didelė atsakomybė?
– Nemanau, kad būtų lengva bet kokiu kitu atveju. Kad ir situacija bloga, aš visada esu linkęs žiūrėti optimistiškai, net ir kai buvau žaidėju, dabar yra taip pat. Nejaučiu baimės, neturėjau dvejonių, buvau nusiteikęs ryžtingai ir norėjau padėti. Tikiu, viskas pavyks po truputį, kryptingai dirbant gerės ir žaidimas, ir bendra situacija. Nesakau, kad viskas padaroma labai greitai.
– Naujai į klubą atėję vadovai įprastai nuo pirmų dienų pajaučia darbų kiekį ir rūpesčių naštą, nepaisant didelės iniciatyvos. Kaip jūs pradėjote savo darbus?
– Tų sunkumų yra visur, man irgi taip sako, bet kur yra lengva? Visur yra problemų. Žinojau, kad jų bus, tam ir atėjo nauji bei papildomi žmonės, kad padėtų „Neptūnui“ išspręsti problemas. Tikrai nebijau darbo, nebijojau nei žaisdamas, nei dabar.
– Ar matote daug prieš sezoną padarytų „Neptūno“ klaidų?
– Stebėdavau viską iš šalies, o dabar iš vidaus matysiu, kokios jos buvo, kad sezonas nesiklostė taip, kaip daug kas tikėjosi.
– Jei kalbėtume konkrečiau: ar atsisveikinimas su Malieku White‘u nebuvo pavėluotas?
– Galbūt taip. Gal net aš pats per vėlai atėjau į klubą ir būčiau kiek padėjęs, manau, kad jis nėra toks blogas žaidėjas, kaip save parodė. Išsiskyrėme gražiai, jis turėjo pasiūlymą iš kito klubo ir viskas susiklostė jo naudai. Dabar jis turi progą pažaisti kitame klube, pajusti krepšinį ir pasirodyti prieš ateinantį sezoną. Manau, kiekvienas žaidėjas to nori.
– Ar planuojate dar ieškoti papildymo?
– Kol kas neskubame. Jei neturėtume tinkamų žaidėjų, kurie neštų pergales LKL, gal forsuotume įvykius, bet dabar juos turime. Suprantu, kad laiko daug nėra, tačiau kol kas reikia pasižiūrėti ir kas yra mūsų kieme.
Mažeika
– „Neptūnas“ kol kas balansuoja ant atkrintamųjų ribos – šiuo metu LKL yra aštuntas, bet tiek pat pergalių turi ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ (9/12). Ar nepatekimas į atkrintamąsias būtų tragedija Klaipėdos klubui?
– Na, kaip sakyti... Būtų nesmagu, sezonas įsirašytų į nevykusius. Krepšinis toks yra, kad kartais būna taip. Nenoriu apie tai galvoti, manau, kad bent jau planas minimum turėtų būti įgyvendintas.
– Kokį „Neptūną“ jūs matote kelerių metų perspektyvoje, koks jūsų vizijoje idealus „Neptūnas“?
– Galime pasvajoti. Norime būti pavojingi kiekvienai komandai, ne tik antrojo šešetuko. Labai norėčiau to. Taip pat norėčiau kartais pažaisti ir užsienyje. Galiu svajoti labai daug, tokie dalykai nepasidaro per dieną, bet kruopščiu darbu galime tai pasiekti.
– Tam reikia ir didesnių finansų. Ar bus sunku situaciją pagerinti?
– Aš gal nesu geriausiai apie tai atsakyti galintis žmogus, bet reikia po truputį įtikinti verslą, žmones, jog čia susirinkome atiduoti duoklę visiems, kurie mums kažką yra davę. Norime būti patrauklūs akiai ir visiems, kad grįžtų ne tik pergalės, bet ir žiūrovai.
– Su nauju karjeros etapu baigėte senąjį – krepšininko. Kiek sunku buvo pripažinti, kad tai yra viskas?
– Sunku. Nesu susidūręs, nežinau, kiek laiko prireiks, kad susitaikyčiau su mintimi, nes kol kas sunku net ištarti, kad karjera – baigta. Dienas leidžiu aktyviai, randu valandėlę pasportuoti, nors kai kurie po karjeros nedaro nieko, aš esu tas ligonis, kuriam svarbu dienos metu rasti laiko išsikrauti (Juokiasi). Taip mintys pabėga, randi jėgų toliau darbuotis, bet labai keista suprasti, kad krepšinio nebežaisiu. Kai dar žinai, kad galėtumei, tai tuo labiau.
– Neknieti kartais pasportuoti su komanda?
– Sustreikavus Gailiaus sveikatai juokais sakėme, kad gal kelioms dienoms man apsivilkti 13 numerio marškinėlius. Galėjau gi ir pats sau kontraktą pasirašyti (Juokiasi).
– Kaip manote, ko labiausiai pasiilgsite iš krepšininko karjeros?
– Turbūt emocijos, kurią mėgdavau paskleisti. Visada laukdavau gerų momentų, kai galėdavau emocijas atiduoti žiūrovams.
Mažeika
– Šį sezoną dar solidžiai atrodėte NKL čempionate, tačiau ar nebuvo minčių dar vasarą, kad gal laikas karjerą baigti dabar, o ne keltis į žemesnį lygį?
– Pasvarstymų buvo visokių, bet esu patenkintas, kad įvyko, kaip dabar. Nuėjimas į pabaigą įvyko palaipsniui. Nesinorėjo blaškytis, nors dar sezono metu turėjau kelis pasiūlymus grįžti į LKL. Tada mintis su „Neptūnu“ ėmė rutuliotis, nenorėjau vykti iš Klaipėdos, taip pasiūlymų atsisakiau.
– O nuo kada brendo mintis apie darbą „Neptūne“?
– Sunku prisiminti, bet pirmos kalbos prasidėjo senokai, užsiminimai buvo juoko forma. Pastaruosius 2–3 mėnesius viskas jau ėmė suktis rimčiau.
– Vasarą „Neptūnas“ nebepanoro jūsų pasilikti kaip žaidėjo. Ar nuoskaudų Mindaugui Braziui neturite?
– (Juokiasi). Ne, pilnai suprantu jį. Kiekvienas treneris ar sporto direktorius turi savo viziją, kartais sudėtyje gali nebematyti vieno ar kito žaidėjo, bet tai nereiškia, kad tas krepšininkas ar treneris yra prastas. Kiekvienas turi savo braižą, kuriam gali tikti arba ne. Ar galima pykti ant žmogaus, kuris supranta savo darbą ir turi savo braižą? Nemanau.
– Prisijungęs prie klubo juokais nepriėjote prie trenerio sakyti, kad štai susitikote ir vėl?
– Sveikutis, prisėsk dabar, kaip dabar atsakinėsime į klausimus (Juokiasi). Ne, ne, viskas gerai. Tikiu, kad gal jis buvo pagalvojęs apie tai, neslėpsiu, jog planas buvo būtent Klaipėdoje sužaisti dar sezoną ir baigti karjerą. Iš pradžių buvo nejauku, bet tai ką padarysi (Juokiasi).
– Dabar kai esate naujose pareigose, kaip manote, ar svarbiausia – trenerio vizija, ar klubams kartais reikia pakentėti, kad jų ilgamečiai žaidėjai galėtų baigti karjerą taip, kaip svajojo? Galima pažiūrėti ir į M.Kalniečio pavyzdį.
– Manau, kad verta tai padaryti, bet reikia žiūrėti į situaciją ir žaidėją. Tikiu, kad jei tas pats „Žalgiris“ žaistų tik LKL, Kalnietis turbūt ten būtų baigęs visą sezoną. Reikia žiūrėti į kiekvieno fizinę kondiciją ir svarstyti, kiek ilgai jis gali būti naudingas. Jei jis dar geresnis ar panašaus lygio kaip jaunimas, galima tokį žaidėją palikti. Bet jei jis lengvas balastas, turi tartis.
Norėdami komentuoti prisijunkite.