Naujokų biržos belaukiant – pirmojo rato talentai, žadantys tapti NBA žvaigždėmis (11–20 šaukimai)
Artėjant Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržai, komandos jau yra atlikusios didžiąją dalį namų darbų ir surikiavusios talentingus jaunuolius pagal jų pajėgumą bei ateities perspektyvas.
Pirmajame rate pasirenkami jaunuoliai paprastai yra siejami su didelėmis NBA klubų viltimis, jiems iškart numatomos vietos komandų sudėtyse ir suteikiama daug dėmesio bei vietos saviraiškai. Savo pavardę išgirsti pirmajame NBA naujokų biržos rate norėtų bet kuris talentas. Šių metų biržos viršuje yra franšizes pakeisti galinčių talentų, o potencialių žvaigždžių ieškoti galima ir kiek giliau.
Portalas Krepsinis.net trijų dalių straipsnių serijoje padės susipažinti su talentingiausiais šios biržos jaunuoliais, pabandys atspėti, kokia tvarka jie bus išrankioti bei trumpai nušvies jų perspektyvas įsitvirtinti pajėgiausioje pasaulio krepšinio lygoje.
20. Blake‘as Wesley (Notre Dame‘o universiteto „Fighting Irish“, 19 metų, 196 cm, JAV)
Statistika NCAA: 29 minutės, 14,4 taško (30 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 2,4 rez. perd.
Dar prieš metus B.Wesley nebuvo priskiriamas prie pačių talentingiausių savo kartos krepšininkų (liko už ESPN sudaryto šimtuko ribų), todėl studijuoti nusprendė ne pačius geriausius laikus išgyvenančiame Notre‘o Dame‘o universitete. Šis sprendimas į naudą išėjo abiems pusėms – „Fighting Irish“ po penkmečio pertraukos grįžo į NCAA atkrintamąsias, o pats B.Wesley pagaliau sulaukė atidesnio skautų dėmesio.
Amerikietis nesužibėjo „kovo beprotybėje“, kurioje rengė taiklumo prasme kuklius pasirodymus (metimai „iš žaidimo“ – 2/8, 4/17, 8/14 ir 3/14), tačiau demonstravo kitas įspūdi paliekančias savybes. Tarp bendraamžių jis išsiskiria atletiškumu, pasitikėjimu savimi ir sklandžia metimo technika, kuri ateityje leidžia tikėtis aukštesnio pataikymo procento. Daug žada ir jo sugebėjimai gynyboje, kur mobilumas ir ilgos rankos leidžia tvarkytis su oponentų gynėjais.
B.Wesley labiausiai riboja lieknas kūno sudėjimas, nestabilumas ir vieno išskirtinio įgūdžio neturėjimas, nes šis leistų gerokai pakelti vertę. Šiuo metu NBA klubus jis labiau domina dėl rodomo potencialo, nei dėl galimybės iškart duoti naudos. Tikėtina, kad pirmuosius metus jis praleis tvirtindamas kūną ir tobulindamas metimą G Lygoje, bet ilgalaikėje perspektyvoje tikrai gali nustebinti.
19. Jalenas Williamsas (Santa Klaros universiteto „Broncos“, 21 metai, 198 cm, JAV)
Statistika NCAA: 35 minutės, 18 taškų (40 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 4,2 rez. perd.
J.Williamsas yra vėlimo brendimo vyrukas – dar dešimtoje klasėje jo ūgis nesiekė 180 cm, o taip ištįsus prireikė laiko suformuoti savo kūną ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl puolėjas NCAA praleido trejus metus. Būtent pastarajame jis atliko ryškiausią progresą, pridėdamas net 12 procentų prie savo tritaškių pataikymo ir taip galiausiai prisikvietęs skautų dėmesį.
Amerikietis pasižymi geru krepšinio supratimu ir aikštės matymu, todėl sugeba skirstyti savalaikius perdavimus ir kurti progas komandos draugams, nors įžaidėjo pareigas atliko tik dėl to, kad žaidėjo NCAA elitui nepriskiriamoje komandoje. Tuo tarpu skaičiai atakuojant krepšį yra apgaulingi, nes jis nemeta itin dažnai ir dar praėjusį sezoną toks taiklus nebuvo, todėl į tai derėtų žvelgti atsargiai. Didžiausi jo pranašumai yra gynyboje – atletiškumas, mobilumas ir tiesiog komiškai ilgos rankos („sparnų ilgis – 218 cm) padeda apsunkinti daugelio varžovų gyvenimą.
Nors ir ilgiau užtruko bręsdamas, J.Williamsas vis dar turi tvirtinti savo kūną, nes jėgos trūkumas riboja jį abejose aikštės pusėse. Puolime jis erdvės nesusikuria, nes varžovų negali nei apibėgti, nei apstumdyti, todėl dažnai renkasi sudėtingus metimus ir jų kūrimą verčiau patikėtų kam nors kitam. Iš esmės jis yra „3 and D“ tipo žaidėjas, tačiau galimybė organizuoti puolimą išskiria jį tarp kitų panašaus sukirpimo žaidėjų ir kilsteli į pirmąjį naujokų biržos ratą.
18. TyTy Washingtonas (Kentukio universiteto „Wildcats“, 20 metų, 191 cm, JAV)
Statistika NCAA: 29 minutės, 12,5 taško (35 proc. trit.), 3,5 atk. kam., 3,9 rez. perd.
Savo vardo trumpiniu vadinamas Tyrone‘as Washingtonas jau seniai buvo žinomas kaip vienas talentingiausių savo kartos įžaidėjų. Kentukyje jis atsidūrė atsitiktinai (buvo įsipareigojęs Creightono universitetui, bet apsigalvojo po to, kai treneris palygino žaidimą komandoje su darbu plantacijoje), tačiau šio sprendimo veikiausiai nesigaili, nes turėjo erdvės parodyti savo sugebėjimus ir išlaikyti visą prieš sezoną turėtą vertę.
Dar sausį T.Washingtonas pagerino Johnui Wallui priklausiusį „Wildcats“ rezultatyvių perdavimų rekordą, išdalindamas jų net 17. Būtent geras krepšinio supratimas, išradingi perdavimai ir žaidimo organizavimas tapo jo vizitine kortele NCAA. Geras pataikymas iš vidutinio ir tolimo nuotolių paverčia jį beveik idealiu „pikenrolų“ partneriu, nors Kentukyje įžaidėjo poziciją užėmė Sahviras Wheeleris ir net neleido jam parodyti viso savo potencialo. NBA gavęs aiškiai išreikšto atakų dirigento rolę jis galėtų būti dar efektyvesnis.
T.Washingtonas susiduria su tokio sudėjimo žaidėjams būdingomis problemomis – jam stinga atletiškumo ir fizinių galimybių, kad galėtų būti efektyvus gynyboje ar prasiveržęs link krepšio. Savo ūgio trūkumo jis negali kompensuoti nei rankų ilgiu, nei neišskirtiniu greičiu, todėl turi remtis išradingumu arba tampa ribotų lubų žaidėju. Tiesiog pridėjus kelis papildomus centimetrus jis neabejotinai būtų gerokai paklausesnė prekė.
17. Tari Easonas (Luizianos valstybinio universiteto „Tigers“, 21 metai, 203 cm, JAV)
Statistika NCAA: 24 minutės, 16,9 taško (36 proc. trit.), 6,6 atk. kam., 1 rez. perd.
Kaip ir kitas biržos talentas MarJonas Beauchampas, T.Easonas karjeros pamatus klojosi Brandono Roy‘aus treniruojamoje Garfieldo vidurinės mokykloje Sietle komandoje. Tai negarantavo greito atsiskleidimo NCAA, nes pirmasis sezonas Sinsinatyje susiklostė ne pagal planą, tad jam teko persikelti į Luizianą. Šis sprendimas visiškai pasiteisino – puolėjas greitai tapo aiškiu komandos lyderiu, nors starto penkete pradėjo tik 4 sezono mačus.
T.Easonas yra itin gausiai gamtos apdovanotas atletas. Jam suteikta viskas – ilgos rankos, tvirtas kūnas, dideli delnai ir sprogstamoji energija leidžia nuolat kurti ryškiausius rungtynių momentus. Jis išsiskiria ir savo motoru, nes yra nuolat pasiruošęs kristi ant kamuolio, o būtent gynyboje neša didžiausią naudą. 1,8 perimto kamuolio ir 1,1 bloko per rungtynes yra į apdovanojimus pretenduoti leidžiantys skaičiai. Maža to, antrojoje sezono pusėje jis geriau išnaudojo savo kūną verždamasis link krepšio ir pagerino pataikymą, o tai drastiškai pakėlė jo akcijas.
Snaiperiu T.Easono pavadinti dar negalima, priešingai, dažnai jis atakuoja neužtikrintai ir pats abejoja savo galimybėmis. Pabrėžiama ir dažnai primirštama problema – silpnoji kairė jo ranka praktiškai nefigūruoja puolime, gerokai supaprastinant oponentų darbą. Vis dėlto T.Easonas yra pavyzdinis šeštasis žaidėjas, visada įnešantis energijos gūsį, o pašlifavęs puolimo įgūdžius gali kilti itin aukštai.
16. Malaki Branhamas (Ohajo valstybinio universiteto „Buckeyes“, 19 metų, 196 cm, JAV)
Statistika NCAA: 30 minučių, 13,7 taško (42 proc. trit.), 3,6 atk. kam., 2 rez. perd.
M.Branhamo ištakos yra daug žadančios – jis gimė ir užaugo Ohajuje, o mokslus krimto LeBrono Jameso išgarsintoje „St.Vincent-St.Mary“ mokykloje. Solidus pasirodymas žinomoje krepšinio programoje leido pelnyti keturias žvaigždutes JAV talentų vertinamoje sistemoje ir „Buckeyes“ gretose suvienyti jėgas su E.J.Liddellu bei sudaryti gana dinamišką puolėjų tandemą.
Kolegai tvarkant reikalus gynyboje, M.Branhamas susitelkė į puolimą, kuriame pademonstravo įvairiapusį potencialą. Jis pasižymi staigiu ir patikimu metimu tiek iš vidutinių, tiek iš tolimų nuotolių, o atakas užbaigti gali daugeliu būdu, tiek verždamasis, tiek stumdamasis nugara į krepšį ir maudydamas varžovus apgaulingais judesiais, erdvės metimams susikuria nepaisydamas neišskirtinių fizinių duomenų. Gali būti geresniu žaidėju gynyboje, bet čia dažnai pasitaupo ar vengia kontakto. Dėl savo laikysenos jis atrodo žemesnis nei yra iš tikrųjų, paverčiant jo ūgio deficitą apgaulingu.
Amerikietis turi potencialo tapti patikimu taškų rinkėju aukščiausiame lygyje, tačiau turės savo itin mėgstamus vidutinio nuotolio metimus perkelti į perimetrą, kuriame tiesiog taptų efektyvesniu. Sunku nuspėti, kokią rolę jam skirtų NBA klubas, bet šiuo metu jis primena taškų indėlį nuo suolo įnešančiu žaidėju su galimybe augti.
15. Markas Williamsas (Djuko universiteto „Blue Devils“, 20 metų, 213 cm, JAV)
Statistika NCAA: 24 minutės, 11,2 taško (72 proc. dvit.), 7,4 atk. kam., 0,9 rez. perd.
Itin neišskirtinio vardo savininkas savo kelią pradėjo Virdžinijoje, tačiau branda gerokai pralenkė bendraamžius ir naujo iššūkio ieškojo persikėlęs į žymiąją „IMG Academy“ Floridoje. Čia M.Williamsas pelnė penkių žvaigždučių verto talento vardą, o charakterį pademonstravo rinkdamasis universitetą, kai daugiausiai dėmesio skyrė ne savo perspektyvoms, o galimybei laimėti titulą. Vis dėlto noras sužaisti karjerą baigiančio Mike‘o Krzyzewskio komandoje pasiteisino ne iškart.
Pirmasis aukštaūgio sezonas „Blue Devils“ gretose virto nuviliančiu ir neleido galvoti apie naujokų biržą. Antrasis jau buvo visai kitoks – M.Williamsas pridėjo užtikrintumo užbaigiant atakas, baudų metimų pataikymą pakėlė įspūdingais 19 procentų (nuo 53,7 iki 72,7), o gynyboje pasitempė blokuodamas net 2,8 metimo per rungtynes. Apskritai jis yra gana standartinis vidurio puolėjas, nemetantis iš toli, tačiau cementuojantis gynybą, o įprastus šio vaidmens atlikėjus lenkiantis geresniu mobilumu bei krepšinio intelektu gynyboje.
M.Williamsas dažnai prisirenka pražangų ir susiduria su problemomis jei jam reikia bent kartą sumušti kamuolį į parketą, tačiau gali džiaugtis NBA jau turintis iškaltą „rim protector“ rolę. Klubai žino, ką iš jo gaus ir gali bandyti išugdyti Mitchello Robinsono ar Jarretto Alleno lygio aukštaūgį. Sunku įsivaizduoti jį tampant NBA žvaigžde, tačiau 10 metų karjera ir solidus pinigų kapšas jam yra praktiškai garantuoti.
14. Ochai‘us Agbaji (Kanzaso universiteto „Jayhawks“, 22 metai, 196 cm, JAV)
Statistika NCAA: 35 minutės, 18,8 taško (41 proc. trit.), 5,1 atk. kam., 1,6 rez. perd.
O.Agbaji už viską turi būti dėkingas krepšiniui. Būtent šis žaidimas suvedė jo tėvus bei suteikė pačiam jaunuoliui galimybę studijuoti žinomame universitete. Čia puolėjas nebuvo laikomas išskirtiniu talentu ir pirmąjį sezoną turėjo praleisti ant suolo, tačiau šansą jam atnešė „Jayhawks“ priekinės linijos subyrėjimas. Į galimybę nagais ir dantimis kabinęsis O.Agbaji įsitvirtino, studijavo visus ketverius metus ir galiausiai tapo NCAA čempionu bei patraukė į save skautų akis.
Jis yra turbūt aiškiausiai išreikštas šios biržos snaiperis. Amerikietis puikiai atlieka visas amato detales, pradedant greita ir visuomet identiška išmetimo technika ir baigiant kojų sudėlioju besiruošiant metimui. 6,5 tritaškio per rungtynes išmesdavęs O.Agbaji realizavo šiuos pavydėtinu procentu, būdamas laisvas ar atsidūręs aikštės kampe apskritai beveik nepramesdavo, itin produktyvus yra mesdamas iškart po kamuolio pagavimo. Varžovus bausti jis gali ir įkirtimais (ypač palei galinę liniją), o gerbėjus džiugina galingais dėjimais.
Pagrindinė O.Agbaji problema – nesugebėjimas pačiam susikurti progų metimams, todėl jis išlieka priklausomas nuo šalia esančio įžaidėjo. Jis yra gana ribotas žaidėjas, tritaškiais ir dėjimais galintis pelnyti paviršutiniškų gerbėjų meilę, tačiau jam prognozuojamas toks aukštas šaukimas dar kartą įrodo, kad vienas elitinis įgūdis gali nuvesti labai toli. Žvaigžde jis netaps, tačiau gali greitai susikurti beveik idealaus pagalbinio žaidėjo reputaciją.
13. Ousmane‘as Diengas (Velingtono „New Zealand Breakers“, 19 metų, 208 cm, Prancūzija)
Statistika Australijos lygoje: 21 minutė, 8,9 taško (27 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 1,1 rez. perd., 6,3 naud. bal.
Dar pernai O.Diengas grūmėsi trečiojoje Prancūzijos lygoje, tačiau užuot toliau bandęs prasimušti gimtojoje šalyje, jis nusprendė išbandyti naujus horizontus. Kartu su tautiečiu Hugo Bessonu jie tapo pirmaisiais europiečiais, išbandžiusiais „Next Stars“ programą Australijoje ruošiančią NBA krepšininkus. Šis triukas suveikė, nes aukštaūgio akcijos per trumpą laiko išaugo drastiškai.
O.Diengas nėra visiškai atitinkantis „vienaragio“ talento apibrėžimą, bet pasižymi tikrai išskirtiniu įgūdžių paketu. Aukštas ir ilgarankis puolėjas yra pakankamai mobilus, kad neatsiliktų nuo varžovų gynėjų, bet tuo pačiu sugebėjo rasti savo vietą fiziškoje Australijos lygoje. Būtent universalumas gynyboje labiausiai žavi NBA skautus, nors ir jo puolimo elementai turi potencialo – prancūzas neatsisako išbandyti laimę nuo tritaškio linijos, o iš statiškos padėties atakuoja visai neprastai. Jam dar trūksta jėgos būti aktyvesniu baudos aikštelėje, bet iš ką tik 19-ąjį gimtadienį atšventusio vaikino to reikalauti sudėtinga.
Paralelių aukštaūgio žaidimui galima rasti ir jo gimtojoje Prancūzijoje, lyginant jį su sumažintu, bet metančiu Rudy Gobertu, ar taip pat sumažinta bei į gynybą orientuota Victoro Wembanyamos versija. Nepaneigiama, kad šis vyrukas turi daug talento, nors iki jo atsiskleidimo ir gali tekti palaukti metelius ar du.
12. Jeremy Sochanas (Bayloro universiteto „Bears“, 19 metų, 206 cm, Lenkija)
Statistika NCAA: 25 minutės, 9,2 taško (30 proc. trit.), 6,4 atk. kam., 1,8 rez. perd.
Talentingas jaunuolis jau įpusėjo kelionę aplink pasaulį – amerikiečio ir lenkės šeimoje gimęs vaikinas didžiąją vaikystės dalį praleido Didžiojoje Britanijoje, o profesionalo karjerą pradėjo antrojoje Vokietijos lygoje, prieš išvykdamas į NCAA. Vis dėlto savo šaknų jis nepamiršo – J.Sochanas atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms ir jau spėjo debiutuoti vyrų rinktinėje, ne tik tapdamas jauniausiu debiutantu šios istorijoje, bet ir sumesdamas 18 taškų Rumunijai.
Kaip jau buvo galima atspėti iš jo statistikos, skautų dėmesio J.Sochanas sulaukė ne dėl puolimo įgūdžių. Lenkas yra neįtikėtinai universalus gynyboje, 213 cm ūgio „sparnų“ ilgį suderindamas su mikliomis kojomis, kurios leidžia išsilaikyti net prieš vikriausius gynėjus. Itin naudingu gali būti susikeitimų gynyboje, nes pridėjęs raumenų galės atsilaikyti ir prieš žemų penketų aukštaūgius, o geru komandinės gynybos supratimu ir perdavimų linijų uždarymu pasižymi jau dabar. Tuo tarpu puolimo įgūdžius dar reikės šlifuoti.
Puolėjas turi problemų susikurdamas savo metimus, nes lėtai išleidžia krepšį, o iš toli atakuoja labai nestabiliai, nerimo kelia ir vos 59 procentus siekiantis baudų metimų pataikymas. Prasčiausiu atveju J.Sochanas tarp aukštesne M.Thybulle‘o versija, o tokį pitbulį turėti savo komandoje norėtų daugelis trenerių.
11. Johnny Davisas (Viskonsino universiteto „Badgers“, 20 metų, 196 cm, JAV)
Statistika NCAA: 34 minutės, 19,7 taško (31 proc. trit.), 8,2 atk. kam., 2,1 rez. perd.
J.Davisas gimė su krepšinio genais – jo tėvas Markas Davisas trumpai žaidė NBA, o dvynys Jordanas Davisas tęs karjerą Viskonsino universitete, kur iki šiol broliai žaidė kartu. Į aukštą šaukimą pretenduojantis gynėjas turėjo būti populiarus mokykloje, nes buvo ne tik krepšinio, bet ir amerikietiško futbolo komandos žvaigžde, o po blankių pirmųjų metų universitete praėjusią vasarą reabilitavosi su JAV devyniolikmečių rinktine pelnydamas auksą pasaulio čempionate.
Latvijoje vykusiame turnyre jis rinko vos 4,1 taško, tačiau sugrįžęs į Viskonsiną jau priminė geresnę savęs versiją. Dešimt papildomų minučių aikštėje virto beveik trigubai išaugusiu rezultatyvumu (nuo 7 iki 19,7 taško), o kritusį produktyvumą ties perimetru (nuo 38,9 iki 30,6 procento tritaškių) galima paaiškinti tiesiog pasikeitusia role – visas komandos žaidimas sukosi apie jį ir jam tai tiko. J.Davisas gali produktyviai kurtis progas vienas prieš vieną žaisdamas veidu į krepšį, drąsiai atakuoja ir iš toli bei vidutinio nuotolio. Kitaip nei dauguma tokio tipo žaidėjų, jis netinginiauja ir gynyboje, kur noriai stoja prie varžovų lyderio ir ilgų rankų bei mobilumo dėka patikimai dirba perimetre.
J.Davisas atsineša ir savo minusų – jis nėra mėgėjas dalintis kamuoliu bei stokoja greičio, tad jo prasiveržimai prieš geresnius gynybos specialistus stringa. NBA jis neturės tiek laisvės žaisti vienas prieš vieną dėl mažesnio talentų skirtumo, todėl daug priklausys nuo to, kaip jis prisitaikys prie mažesnės rolės ir žaidimo be kamuolio. Daugelyje klubų jis galėtų kartoti tai, ką Jordanas Clarksonas atlieka Jutoje, tačiau daug priklausys nuo to, kaip jis pradės sezoną ir kiek laisvės turės.
Norėdami komentuoti prisijunkite.