Milijonai prieš komandą

Kokia tikimybė Paryžiuje sutikti pažįstamą? Sutikite, nedidelė. Per dvi dienas skirtingose miesto vietose sutikau du kolegas – iš Lietuvos ir Italijos. Fabrice‘as, prancūzas, gyvenantis Italijoje, kurį sutikau prie Mulen Ružo, buvo tikras dėl Katalonijos ekipos pergalės ir net pasakė savo rezultatą – 91:75. Nors ir maniau, kad pergalė turėtų atitekti “Barcelona” komandai, tą akimirką toks rezultatas atrodė nelabai realus. Kaip parodė įvykiai, komandinis žaidimas tiesiog nušlavė pavienius graikų klubo milijonierių bandymus pakeisti rungtynių eigą.

„Olympiacos“ klubas apskritai labai primena aršiausius katalonų priešus iš Madrido. Susipirko daug brangių ir gerų žaidėjų, o komandos nėra. Nepasakyčiau, kad ispanų klubo biudžetas yra mažas, tačiau visi žaidėjai įspūdingai jame pritapo. Xavi Pasqualis padarė iš dvylikos krepšininkų vientisą mechanizmą, kuris veikia beveik be sutrikimų. Ir veikia ne mechaniškai – krepšininkai perprato trenerio sumanymus ir tiesiog mėgaujasi žaidimu. Žaidėjai, kurie kitur žaistų beveik be keitimų, Barsoje gauna po dvidešimt ar mažiau minučių ir dėl to nė kiek nesijaudina.

Katalonijos klubo legionierių požiūrį (o gal tai tiesiog klubo reikalavimas) į komandą rodo ir tai, kad visi, išskyrus Terrence‘ą Morrisą, kalba ispaniškai. Lorbekas, Lakovičius, N‘Dongas, Mickaelis, Basile, Bartonas – visi bendrauja su ispanų žurnalistais. Tuo tarpu Lietuvoje legionieriai per keletą metų išmoksta daugiausiai keletą frazių. Gal ir neverta lyginti, bet ne visada pavyksta susilaikyti :).

O Lietuvos rinktinės aistruoliams nerimą turėtų kelti tai, kad Linas Kleiza dar nė karto nežibėjo rungtynėse, kurios kažką lemia. Galima įmesti 41 tašką į „Jazz“ krepšį, 25 į „Lakers“, bet kur kas svarbiau vesti savo komandą į priekį finaluose, lemiamose dvikovose. Manau, kad Linas truputį perdegė, nors jis be abejonės (suprantama) tai neigia.

Po tokio intrigos prasme nevykusio finalo kolegos užsiminė, kad geriau nebūtų to stebuklingo Josho Childresso dėjimo – jauni serbų vyrukai tikrai sėkmingiau pakovotų su „Barcelona“. Gal ir taip, tačiau to mes niekada nesužinosime. Bet faktas lieka tas, kad „Partizan“ jaunimas vertas didžiausios pagarbos. Kartu su Pasqualiu, Duško Vujoševičius galės ilgam prisiminti šį sezoną. Ir ruoštis tam, kad pusė komandos pasibaigus sezonui bus medžiojama turtingų klubų.

Atrakciją neutraliems žiūrovams bandė kurti ir visų (galbūt išskyrus ispanus) komandų aistruoliai. Mažojo finalo metu CSKA fanai skandavo „Serbija“, „Partizan“ aistruoliai jiems atgal rėkė „Rusija“ ir bent jau tribūnose atmosfera buvo labai draugiška. Kol rinktis nepradėjo „Oly“ gerbėjai. Po Holdeno tolimo metimo graikai ėmė rodyti nelabai padorų gestą serbų pusėn, o vėliau plojo maskviečių sirgaliams. Nors graikai atrodė pakankamai aršiai, incidentų buvo išvengta, o po finalinio švilpuko dalis nusiminusių karštakošių plojo ir nugalėtojams. Kadangi filmuoti rungtynių metu arenoje draudžiama, čia tik nedidelė dalis to, kaip savo komandą palaikė „Oly“ fanai.

O mums jau laikas keliauti namo. Jei ugnikalnis, jau uždaręs oro uostus Portugalijoje ir Ispanijoje, leis. Kaip matau, krepšinio naujienų/gandų/sensacijų Lietuvoje tikrai netrūksta :).