M.Pocius po „Žalgirio“ nesėkmės Madride: apie pagrindinę pralaimėjo priežastį, pražangas ir klaidą išsimetant kamuolį

Kauno „Žalgirio“ klubas penktadienį Eurolygos „Top 16“ etapo trečiojo turo mače po dramatiškos kovos 74:75 nusileido Madrido „Real“ komandai. Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius tradiciškai pateikia savo įžvalgas apie minėtą susitikimą.

„Real“ atkovoti kamuoliai puolime. Beveik pusę atšokusių kamuolių Madrido „Real“ komanda sugriebė po „Žalgirio“ krepšiu. Tai, mano nuomone, yra pagrindinė pralaimėjimo priežastis. Bent 6 kartus po puolime atkovotų kamuolių aikštelės šeimininkai surengė sėkmingas pakartotinas atakas, kurių metu pelnė taškus. Atsiminkime ypač skaudžius Nikola Mirotičiaus dvitaškį prieš pat didžiąją pertrauką ir Felipes Reyeso metimą su Oliverio Lafayette'o pražanga iki dvikovos pabaigos likus mažiau nei 2 minutėms. Buvome pripratę, kad „Žalgiris“ šioje statistikos kategorijoje nenusileisdavo jokiam varžovui, su išimtimi laimėtose rungtynėse prieš „Anadolu Efes“. Tačiau vakar rungtyniauta prieš komandą, kuri drauge su kauniečiais pagal puolime atkovotų kamuolių skaičių pirmauja Eurolygoje. Tai „Žalgirio“ trenerių štabui tikrai neturėjo būti paslaptimi, tikiu, jog tai buvo ypač akcentuojama, tačiau jėgos ar netgi koncentracijos po krepšių šįkart pritrūko ne kartą, nes savo dvikovas vakar pralaimėjo net geriausias komandos kovotojas dėl atšokusių kamuolių po savo krepšių Paulius Jankūnas.

Pražangos. Penktadienio „derlius“: trys Ibrahimo Jaabero pražangos, surinktos dar antrojo kėlinuko pirmoje pusėje, ir ketvirta Jankūno pražanga baigiantis trečiajam kėlinukui. Kitaip sakant, net 2 starto penketo krepšininkai „pasistengė“ apriboti savo minučių skaičių ir veiksmus gynyboje. Realiai atrodytų, kad I.Jaabero netektis neturėjo būti tokia skaudi „Žalgiriui“, nes į sezono pradžioje demonstruotą formą jau grįžo Lafayette'as, be to, įžaidėjo pozicijoje gali žaisti ir Marko Popovičius, tačiau norėdamas suteikti papildomų poilsio minučių Oliveriui, Juanas Plaza vakar į aikštę buvo priverstas išleisti Adą Juškevičių, kadangi kroatas tradiciškai buvo pagrindiniu ginklu puolime ir eikvoti jėgas įžaidinėjimui nevertėjo. Ado išėjimas, reikia pripažinti, nebuvo sėkmingas: komanda gynyboje ėmė visiškai nesusišnekėti ir gynėsi labai chaotiškai, o žalgiriečius nuo didelių nemalonumų išgelbėjo tik netaiklūs „Real“ su Jaycee Carrollu priešakyje metimai bei du iš eilės Popovičiaus tritaškiai puolime, kurie, vėlgi, buvo paties Marko meistriškumo vaisius. Tuo tarpu Jankūno pražangos buvo kur kas skaudesnės. Visi žino, kokį juodą ir dažnai nematomą bei statistikoje neatsispindintį darbą Paulius nuveikia. Verta pastebėti, kad ketvirtąją pražangą komandos kapitonas užsidirbo kovodamas dėl atšokusio kamuolio po savo krepšiu, kai pralaimėjo poziciją Marcusui Slaughteriui. Jį keitęs Mario Delašas nors ir pataikė porą metimų, tačiau rungtynes baigė neatkovojęs nei vieno kamuolio per 13 minučių.

Puolimas „du prieš du“. Vakar buvo ta diena, kai šis žaidimo elementas sekėsi labai neblogai. Keista, kad „Žalgirio“ komanda jį naudojo ne taip ir daug. Ypač puikiai „du prieš du“ kauniečių gretose moka išpildyti Popovičius. Ką gali laisvas ties tritaškiu likęs kroatas žino visi, tačiau lygiai taip pat visi žino ir Marko sugebėjimus perduoti kamuolį. Todėl jo duetas su Jeffu Foote‘u skriaudė tiek Mirzą Begičių, tiek Mirotičių. Pastarasis dukart neapsisprendė, ar likti ties tritaškio linija ir pasaugoti metimą, ar palydėti įkertantį kauniečių aukštaūgį. Toks neapsisprendimas kainavo taiklų vieną tolimą kroato šūvį, kai Begičiaus nesusikalbėjimas su komandos draugu leido Foote‘ui užbaigti ataką dėjimu iš viršaus. Tai, kad „Real“ nelabai mėgsta gintis nuo atliekamo „du prieš du“, kauniečių treneriai buvo išnagrinėję, tačiau vienintelis Foote‘as tai versdavo taškais. Tiek Jankūnas, tiek Kšyštofas Lavrinovičius mieliau likdavo ties tritaškio linija, nebandydami įkirsti link krepšio. Tuo „Žalgiris“ vakar irgi naudojosi: po aukštaūgių užtvarų buvo susikeičiama besiginančiaisiais, išvedant mažą krepšininką prieš varžovų aukštaūgį bei paliekant erdvės Popovičiaus ar Rimanto Kaukėno žaidimui vienas prieš vieną.

5 sekundžių taisyklės klaida išmetant kamuolį. Ilgai bus diskutuojama, kaip Kaukėnas nesugebėjo išmesti kamuolio per 5 sekundes. Čia aš įžiūriu ne tiek Rimanto, kiek Plazos klaidą. Visą antrą rungtynių pusę „Žalgirio“ mažieji krepšininkai, ypač įžaidėjai, buvo nuolat spaudžiami „Realo“ gynėjų. Rudy Fernandezas, Dontaye Draperis, Sergio Llullas ar jau minėtasis Carrollas gali ir puikiai moka gintis labai arti ir kibiai, ties pražangos riba. Išsimetant kamuolį, matėme, kad Kaukėnas bent 2 sekundes laukė Lafayette'o išsilaisvinimo, kurį aktyviai dengė Sergio Rodriguezas. Kur tuo metu buvo kiti trys žalgiriečiai? Jankūnas artimesniame kampe, tuo tarpu Lavrinovičius ir Popovičius atbėgo iš tolimojo kampo. Jokių užtvarų, kuriomis būtų stengiamasi išleisti Marko link perdavimo tuo atveju, jei Oliveriui kamuolio perduoti nebūtų galimybės, nebuvo atliekama. Todėl „Žalgiris“ buvo nubaustas. Diskusija, ar teisėjai 5 sekundžių taisyklę užfiksavo ne per anksti, turi pagrindo. Jei žiūrėsite įrašą, atkreipkite dėmesį, kad kamuolį išmetimui perdavusio arbitro paskutinis judesys, kuriuo skaičiuojamos sekundės, nebuvo pilnas. Tačiau esmės tai nekeičia – priimti kamuolį „Žalgiris“ nebuvo pasiruošęs, nors šiai atakai buvo paprašyta minutės pertraukėlės.