M.Kalniečio įtaka puolime olimpinėse žaidynėse – didžiausia nuo 1992 metų
(13)
Kaip ir praėjusiame Europos čempionate, šiose olimpinėse žaidynėse kol kas Lietuvos rinktinė yra visiškai priklausoma nuo įžaidėjo Manto Kalniečio. Nors pirmose dvejose rungtynėse blankiai atrodęs Jonas Valančiūnas yra laikomas komandos lyderiu, kol kas didžiausias krūvis tenka būtent M.Kalniečiui, kuris jau antrus metus iš eilės gerina Lietuvos krepšinio įtakos puolime rodiklio HOB rekordus.
Krepšinio analitikos portalo „RealGM“ sukurtas HOB reiškia „Hands on Buckets“ – kiek iš 100 metimų buvo pelnyta tiesiogiai prisidėjus tam tikram žaidėjui (pataikant metimą arba atliekant rezultatyvų perdavimą). Įprastai pagal šį rodiklį pirmauja įžaidėjai, tačiau tarp lyderių įsimaišo ir kitų pozicijų žaidėjai (pvz. Pau Gasolis, Dario Šaričius, Andrew Bogutas, kiti žaidėjai, ant kurių statomas žaidimas ir kurie gali ne tik pelnyti taškus, bet ir atiduoti perdavimus).
Per pirmąsias dvejas rungtynes prieš Braziliją ir Nigeriją beveik kas antra Lietuvos rinktinės ataka, vidutiniškai 49,2 iš 100 baigėsi M.Kalniečio taškais arba rezultatyviu perdavimu. Žinoma, sužaistos dar tik dvejos rungtynes (jei Lietuvos rinktinė pateks į pusfinalį – ketvirtadalis turnyro), tačiau bent kol kas M.Kalnietis, kuris praėjusiais metais su 45,3/100 HOB pagerino visų laikų Lietuvos rinktinės rekordą, pretenduoja tapti ir nauju olimpinių žaidynių, skaičiuojant nuo 1992 metų, rekordininku.
Dabartinis aukščiausias rezultatas priklauso kitam lietuviui, Šarūnui Marčiulioniui, kuris 1992 metais olimpinėse žaidynėse pasiekė 44,6/100 HOB. Š.Marčiulionio įtaka puolime Barselonos olimpinėse žaidynėse virto 23,4 taško ir 7,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkiais bei Lietuvos rinktinės laimėtais bronzos medaliais.
Tiesa, olimpinių žaidynių starte neregėtą aktyvumą ir įtaką puolime demonstruoja ne tik M.Kalnietis. Šiuo metu Australijos rinktinės įžaidėjo Matto Dellavedovos HOB tik 0,2 mažesnis – 49/100.
Priminsiu, kad praėjusių metų Europos čempionate buvo užfiksuotas didžiausias HOB nuo pat metimų iš žaidimo nacionalinių komandų turnyruose fiksavimo pradžios, 1994 metų (iki tol protokole buvo minimi tik pelnyti taškai, pražangos ir baudų metimai). Kartelę į neregėtas aukštumas praėjusį rudenį iškėlė Vokietijos rinktinės galva ir variklis, tuomet vos 21-erių Dennisas Schroderis, pasiekęs 51/100 HOB rodiklį.
Tai reiškia, kad dažniau nei kas antra Vokietijos rinktinės ataka Europos čempionate baigėsi D.Schroderio taškais arba rezultatyviu perdavimu, iš viso 67 iš 131. D.Schroderis rekordinį rodiklį pasiekė vidutiniškai pelnydamas 21 tašką ir atlikdamas 6 rezultatyvius perdavimus.
Grįžtant prie M.Kalniečio, svarbiausia Lietuvos rinktinės gerbėjams turėtų būti tai, kad priešingai nei pernai, kol kas M.Kalniečio išskirtinė įtaka puolime neprimena amerikietiškų kalnelių su dažnai liūdna pabaiga. Jei praėjusiais metais M.Kalniečio aktyvumas kartais tempė Lietuvos rinktinę į apačią, per pirmas dvejas rungtynes kol kas statistinis vaizdas – visiškai priešingas.
Akivaizdžiai pagerėjusi M.Kalniečio forma matoma ne tik plika akimi, bet ir pagrindinėse taiklumo grafose. Lyginant su praėjusiu Europos čempionatu, įžaidėjo dvitaškių taiklumas pakilo nuo 38 proc. iki 70 proc., tritaškių – nuo 29 proc. iki 33 proc., baudų metimų taiklumas – nuo 64 proc. iki net 88 proc. Susumavus, M.Kalniečio pataikymo rodikliai svarbiausiose trijose kategorijose pakilo net 59 procentais. Žinoma, reikia atsižvelgti į turnyro starto variacijos dėsnius, tačiau pradžia – įspūdinga.
Jei Europos čempionate M.Kalnietis iš žaidimo pataikydavo tik beveik kas trečią metimą (35 proc.), prieš Braziliją ir Nigeriją Lietuvos rinktinės lyderis realizavo dažniau nei kas antrą bandymą (53 proc.). Tad kol geriausias Lietuvos žaidėjas J.Valančiūnas sprendžia savąsias problemas, antrą nacionalinį turnyrą iš eilės ant savo pečių įspūdingą krūvį pakeliantis ir į rekordus pretenduojantis M.Kalnietis sėkmingai veda Lietuvos rinktinę į priekį.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected].
Norėdami komentuoti prisijunkite.