M.Jordano legenda vis dar verčia rausti jį atstūmusį trenerį
(20)
Kelias į aukštumas visuomet nuklotas kliūtimis ir nesėkmėmis, priverčiančiomis pakeisti pirminį maršrutą ir persvarstyti anksčiau išsikeltus tikslus. Tai nutinka visiems. Net legendinis krepšininkas Michealas Jordanas to neišvengė.
Ryškiausios visų laikų krepšinio pažibos kelias buvo pilnas spąstų, kuriuos jam reikėjo apeiti. Ir jis tai padarė, rašo marca.com.
Tada jis dar nebuvo M.Jordanas, o tik Mike'as. 1978-ųjų rudens pabaiga Šiaurės Karolinoje buvo šalta. Bandymas patekti į pirmąją Laney instituto komandą jaunąjį Mike'ą paliko „apšalusį“. „Tavo vieta yra jaunėlių komandoje“, - tai žodžiai, kuriuos išgirdo penkiolikmetis vaikinas. Sprendimas, priimtas trenerio Cliftono „Pop“ Herringo, M.Jordaną persekiojo visą gyvenimą.
Į akis rėžėsi Mike'o sugebėjimas varytis kamuolį, techniškai geri metimai, tačiau vaikinas prastai gynėsi. Tebuvo penkiolika vietų į pagrindinės komandos sudėtį ir tiek pat – į jaunųjų ekipą. Į vieną vietą nuožmiai pretendavo pusšimtis krepšininkų.
„Pop“ Herringas „Sporst Illustrated“ žurnalui pasakojo, jog jis neatmetė M.Jordono, kaip tai buvo interpretuojama pastaraisiais dešimtmečiais, o tik ieškojo to, kas būtų atitikę jo sugebėjimus.
Bėgant metams ir matant, kaip susiklostė MJ karjera, yra svarbu, netgi būtina kritikuoti prieš daugelį metų priimtą sprendimą nepriimti Mike'o į pagrindinę instituto komandą. Stebėtina, kaip treneris nesugebėjo jame pastebėti krepšininko, vėliau tapusio legenda.
Vis dėlto „Pop“ Herringo atstūmimas parodė sportininkui, jog jis privalo toliau dirbti ir tobulėti. Jis drąsiai treniravosi, atskirai gerino kiekvieną savo judesį. Labiausiai buvo užvaldytas noro tobulinti metimą ir gynybą. Pakliuvęs į jaunėlių komandą Laney institute, Mike'as netrukus savo žaidimo kokybe pralenkė visus komandos draugus.
Kas būtų nutikę, jei tas jaunuolis M.Jordanas būtų pakliuvęs į pagrindinę mokyklos komandą?
Atsakyti sunku. Galbūt būtų tapęs, kuo tapo ir taip, tik anksčiau. O galbūt nebūtų mėgavęsis ir išnaudojęs minučių jaunųjų ekipoje ir vėliau būtų patyręs dar didesnių frustracijų.
Kaip bebūtų, „Pop“ Herringo nuosprendis Mike'o galvoje įžiebė ugnį. Būtent tada atsirado jo negailestinga konkurencija ir nežmoniškas noras tobulėti. Tą 1978-ųjų lapkritį Šiaurės Karolinoje buvo pradėtas rašyti vienas iš įspūdingiausių krepšinio istorijos puslapių.
Legendinis „Chicago Bulls“ veidas NBA lygoje sužaidė 1072 rungtynes, pelnė 32 292 taškus – daugiau nei po 30 kiekviename susitikime. Kiekvieną kartą, išgirdęs šią statistiką, „Pop“ Herringas nuleidžia galvą ir stengiasi paslėpti išraudusį veidą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.