LMKL sezono uždarymas: kai krepšininkės suspindi grožiu ir švenčia tie, kurie sunkiai darbuojasi dėl kilnaus tikslo

Lietingą pirmadienio vakarą netoli Vilniaus nusileido Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezono uždanga. Į prabangų penkių žvaigždučių „Le Meridien“ viešbutį rinkosi geriausios šalies čempionato komandos bei dalis Lietuvos krepšinio grietinėlės.

Už 12 kilometrų nuo sostinės įsikūrusio pastato įėjimą specialiai dėl atvyksiančio svarbaus svečio akylai saugojo apsauga. Kiek anksčiau ji tikrino renginio salės saugumą – ar nėra padėtų bombų ir panašiai. Žodžiu, formalumas. Tiesa, juokeliai apie bombas šiems tikrinant kolegos fotografo kuprinę su aparatūra, nebuvo palydėti taip, kaip oro uoste. Bet, perspėjimo, kad ir linksmo, visgi sulaukėme.

Svečių priėmimo salėje šampanu pirmosios gaivinosi dalis žaidėjų. Jų gretos didėjo atvykus kitoms prizininkėms. Merginos spindėjo savo grožiu ir elegancija. Aikštėje krepšininkės palieka kitokį įspūdį, tačiau viešbutyje jos galėjo visu gražumu atskleisti dailiąją moterų krepšinio pusę. Pritrenkiančiai krepšininkių išvaizdai aptarti laiko užteko.

Netrūko ir garbingų asmenų. Nuo, pavyzdžiui, Žydrūno Savicko, Antano Guogos ar Tomo Pačėso, iki LKF prezidento Arvydo Sabonio. Vis dėlto pagrindinė oficialioji šventės dalis prasidėjo sulaukus, manykime, svarbiausio svečio. Kiek pavėlavęs atvyko premjeras Algirdas Butkevičius. Praktiškai tik politikui įžengus pro linksmai nusiteikusių apsauginių saugomas duris, renginio svečiai buvo pakviesti palypėti į antrą aukštą – erdvią pobūvių salę.

Muzikiniai vaikų, jaunuolių grupės „Kvinta“ ir Gyčio Paškevičiaus pasirodymai (įdomus derinys, ką?), LMKL sezoną apibendrinantis vaizdo klipukas su šmaikščiomis ištraukomis, sveikinimai individualių prizų laimėtojoms, prizininkių apdovanojimas medaliais ir taure. Visi tradiciniai malonūs šventiniai formalumai.

Naudingiausios ir rezultatyviausios žaidėjos vardas Ivetai Šalkauskei („Sirenos“, vid. 20,6 tšk., 23,2 naud. bal.), daugiausiai kamuolių atkovojo Laura Svarytė („Aistės-LSU“, vid. 11,8 atk. kam.), perėmė – šešiolikmetė Dalia Belickaitė („Jaunieji talentai“, vid. 3,2), o rezultatyvių perdavimų atliko Eglė Žygelytė („Utena“, vid. 5,96).  

Ceremonijos vedėjas Jogaila Morkūnas pasistengė, kad buvusiųjų scenoje dalia nebūtų tokia nuobodi ir nuspėjama. Tiesa, netrūko nei vedėjo pokštų apie atominę elektrinę scenoje stovėjusiam premjerui, nei žaidėjų pavardžių tarimo klaidų. Jos, kad ir kaip bebūtų, besidomintiems krepšiniu išties vertė karpyti ausis.

Diplomus gavo ir rėmėjai. Beje, čempionė Vilniaus „Kibirkštis“ vieną aukso medalį skyrė ir LMKL globėjui A.Butkevičiui. Sakote, eilinė gera reklama politikams ir verslininkams? Šį kartą atleiskite, bet ne. Pirmiausia, A.Butkevičius stojo padėti LMKL tada, kada jai išties buvo sunkūs laikai. O be rėmėjų pagalbos kažin, ar moterų čempionatas apskritai egzistuotų. Taigi, šį kartą pasidžiaukime, kad kažkas skiria lėšų geriems dalykams ir pamirškime visus pykčius.

Užgrojo „Trys milijonai“ (deja, be Marijono Mikutavičiaus, o su „Kvinta“), pirmąsias dainos eilutės užtraukė čempionė Vita Kuktienė, noru dainuoti išsiskyrusi iš kitų scenoje stovėjusių „Kibirkšties“ narių. Po akimirkos žaidėjas ir kai kuriuos susirinkusiuosius kruptelti privertė iššovęs konfeti. Oficialumai baigėsi.

Krepšininkės ir kiti svečiai supuolė prie vaišių stalo. Prie karštų patiekalų susidarė eilės, kurios driekėsi beveik aplinkui visą didžiulį ilgą stalą. Tris ketvirtadalius tai tikrai. Žaidėjos, lygos atstovai, Lietuvos krepšinio asmenybės gavo galimybę pasišnekučiuoti prie taurės šampano. Prieblandoje fone muzikinį pasirodymą rengė Gytis Paškevičius. Beliko mėgautis vakaru.

Kai vieniems teko palikti viešbutį, kitus kvietė į šokių aikštelę. „Ne veltui už šią salę vien dėl šokių aikštelės tiek mokėjome“, – juokavo LMKL direktorė Audra Ginelevičienė. Kvietimas buvo išgirstas. Kaip ir būdinga moterims, pirmosios ant parketo žengė jos. Vėliau įsidrąsino ir vyrai, po kiek laiko susidarė šokių rateliai.

„Kaip vestuvėse“, – juokavo kai kurie. Tačiau viskas čia tvarkoje. Už LMKL organizavimą atsakingi žmonės daug dirba tam, kad moterų čempionatas apskritai egzistuotų. Gaila, kad ne visi mes patys prisidedame prie moterų krepšinio kūrimo. Pirmiausia, galėtume pradėti nuo rungtynių lankomumo. Taigi tie, kurie stengiasi ir atlieka gerą gražų darbą, nusipelnė švęsti. O mums, kaip ir prieš Prezidento rinkimus ar kiekvienus Naujuosius metus, belieka tikėtis dar geresnių moterų lygos metų, šiuo atveju – sezono.